
Kol kas Seimo valdančiajai daugumai sunkiai sekasi įgyvendinti planus, kad nekilnojamojo turto mokestis taptų visuotinis – jį turėtų mokėti beveik visi šalies gyventojai, turintys bet kokį nekilnojamąjį turtą.
Aistas MENDEIKA
Seimui pasiūlyta nuo 2025 metų nustatyti 0,05–4 proc. gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio „žirkles“, pagal kurias konkrečius mokesčio dydžius apskaičiuotų savivaldybės.
Taip pat ketinama leisti savivaldybėms nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, diferencijuojant juos pagal nekilnojamojo turto paskirtį, vertę, panaudojimą ir t. t. Kitaip tariant, poilsio paskirties ar nuomojamam turtui galėtų būti taikomas didesnis tarifas.
Tačiau esminis skirtumas, lyginant su dabar taikomu nekilnojamojo turto mokesčiu, būtų tai, kad ir nedidelės vertės NT savininkams gali tekti už jį sumokėti mokestį. Nors ir nedidelį…
„Dabar gyventojams, turintiems mažesnės nei 150 tūkst. eurų mokestinės vertės nekilnojamąjį turtą, mokesčio mokėti nereikia. Jei Seimas pritars siūlomiems pakeitimams, mokestį teks mokėti ir už pigesnį nekilnojamąjį turtą. Labiausiai mokesčio dydis priklausys nuo to, kokia bus savivaldybėje nustatyta mediana“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas.
Pasak Seimo nario, gali atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, Vilniuje nekilnojamojo turto mokestis už panašaus dydžio gyvenamąjį būstą bus mažesnis nei Telšiuose. Arba vienodo dydžio būstai kaimyninėse savivaldybėse bus apmokestinami skirtingai.
Mediana – tai konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidutinė būsto vertė. Dabar Telšių rajono savivaldybėje nustatyta mediana yra 13 tūkst. 700 eurų. Pagal naują siūlomą apmokestinimo tvarką, pagrindinis žmogaus būstas, kurio vertė neviršytų 1,5 NT verčių medianos, nebūtų apmokestinamas. Vadinasi, NT mokesčio nereikėtų mokėti už tuos būstus, kurių mokestinė vertė nesiektų 20 tūkst. 550 eurų. Už didesnės mokestinės vertės būstus jau reikėtų mokėti mokestį.
Savivaldybėms siūloma leisti pačioms spręsti, kokio dydžio tarifą nustatyti apmokestinamiems būstams – nuo 0,05 iki 4 proc. Jei Telšių rajono savivaldybės taryba nuspręstų taikyti, pavyzdžiui, mažiausią leistiną procentą, tai už 30 tūkst. eurų mokestinės vertės būstą reikėtų per metus sumokėti 4,72 euro NT mokestį.
Apskaičiuojama: 30 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) – 20 tūkst. 550 eurų (1,5 savivaldybės medianos) x 0,05 proc. (tarifas) = 4,72 euro.
Tačiau jei Telšiuose būtų nustatytas maksimalus 4 proc. NT mokesčio tarifas, už 30 tūkst. eurų mokestinės vertės būstą jo šeimininkui per metus tektų pakloti 378 eurus.
Priklausomai nuo to, kokio dydžio tarifą pasirinktų savivaldybės, mokestis už vienodos mokestinės vertės nekilnojamąjį turtą skirtinguose rajonuose gali labai skirtis. Arba net už mažesnės mokestinės vertės būstą gali tekti mokėti daugiau nei kaimyninėje savivaldybėje už didesnės mokestinės vertės būstą.
Seimo nario V. Bukausko nuomone, toks Seimo valdančiosios daugumos siūlymas dar labiau apsunkins gyventojų mokestinę naštą, tačiau naudos valstybės biudžetui neatneš.
„Nemanau, kad Telšių rajono savivaldybės taryba nuspręstų taikyti maksimalų 4 proc. tarifą. Nebent apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Labiausiai tikėtina, kad bus pasirinktas mažiausias 0,05 proc. tarifas. Tikriausiai taip pasielgtų ir daugumos kitų savivaldybių tarybos. Todėl vargu ar valstybės biudžetas pagausėtų milijonais eurų, o gyventojams, akivaizdu, papurtyti savo pinigines tikrai tektų. Be to, gali atsitikti ir taip, kad NT mokesčio administravimas kainuos kur kas brangiau, nei bus surenkama mokesčių“, – teigė V. Bukauskas.
Beje, siūlomas naujas NT mokesčio surinkimo metodas nebūtų taikomas antrajam, trečiajam ar paskesniam būstui – verčių mediana neskaičiuojama. Vadinasi, antrą būstą, kurio mokestinė vertė, tarkim, 50 tūkst. eurų, turintis žmogus, pritaikius 0,05 proc. tarifą, turėtų papildomai sumokėti 25 eurus (50 tūkst. eurų (būsto mokestinė vertė) x 0,05 proc. (tarifas) = 25 eurai).
„Būtų įdomu sužinoti, kaip pasiūlymą svarstyti teikianti Seimo valdančioji dauguma ketina „sugaudyti“, koks žmogus kokioje savivaldybėje turi dar ir nepagrindinių būstų? Dabartinė nekilnojamojo turto apmokestinimo sistema yra daug geresnė nei siūloma, kuri tikrai nepagerins žmonėms gyvenimo“, – kalbėjo V. Bukauskas.
Telšių rajono savivaldybės mero Tomo Katkaus nuomone, naujosios NT mokesčio įstatymo pataisos nereikalingos, nes dabar galiojančios nuostatos yra daug geresnės. Šiuo metu pirmajam gyvenamajam būstui taikomas 1 proc. nuo mokestinės būsto vertės mokesčio tarifas, bet tik tuo atveju, jei būsto mokestinė vertė yra didesnė nei 150 tūkst. Eur.
„Pagal naująsias pataisas mažesnės vertės būsto savininkams irgi reikėtų mokėti mokestį. Manau, kad Savivaldybės taryba siūlytų taikyti minimalų 0,05 proc. tarifą. Vadinasi, rajono biudžetas papilnėtų labai nedaug, o gyventojams būtų papildoma našta. Be to, gyventojų turtas lyg ir būtų apmokestinamas dukart, nes dabar žmonėms reikia mokėti ir žemės, ant kurios stovi būstas, mokestį. Tikiuosi, kad naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms Seimas nepritars“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė meras T. Katkus.
Pagal dabar galiojantį Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, savivaldybės gyventojų sumokamas NT mokestis papildo rajono biudžetą. Praėjusiais metais iš viso šio mokesčio į biudžetą pervesta 579,1 tūkst. eurų.
Jei Seimas vis dėlto pritartų naujoms NT įstatymo pataisoms, jos įsigaliotų 2025-aisiais, o naujus mokesčius reikėtų mokėti 2026-aisiais.