Telšių rajono savivaldybės administracija šiemet iš viso atliko 643 viešuosius pirkimus už 7,137 mln. Eur (be PVM): prekių pirkimai – 393 (už 294 tūkst. Eur), paslaugų – 179 (už 1,023 mln. Eur), darbų – 71 (5,819 mln. Eur). Iš jų buvo vykdyti 2 tarptautiniai pirkimai (193 tūkst. Eur), 12 supaprastintų pirkimų (3,902 mln. Eur) ir 629 mažos vertės pirkimai (3,041 mln. Eur).
„Viešųjų pirkimų tema šiuo metu tokia aktuali dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios antraštės „Pasistengė dėl pusbrolio?“ ir straipsnio apie mero pavaduotojo neva menamą įtaką viešiesiems pirkimams. Visuomenės interesas yra žinoti, jeigu tokios abejonės sėjamos ir viešai publikuojamos, mano, kaip Administracijos direktoriaus, pareiga duoti visuomenei atsakymus“, – teigia Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus.
– Kada skelbiamas mažos vertės pirkimas (MVP)? Kiek šiemet MVP buvo atlikta skelbiant apklausą ir kiek neskelbiant apklausos?
– Atvejai, kai mažos vertės pirkimai gali būti atliekami apklausos būdu (skelbiant ar neskelbiant), numatyti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 21.2 punkte. Pirkimai, kurių vertė – daugiau kaip dešimt tūkstančių eurų be PVM, visais atvejais vykdomi skelbiamos apklausos būdu. Skelbiamos apklausos būdu atliktas 81 mažos vertės pirkimas.
– Kokiais atvejais ir dėl kokių priežasčių apklausa nebuvo skelbiama?
– Visais atvejais, kai LR viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja ir suplanuota vykdyti pirkimą skelbiamos apklausos būdu, taip jis ir vykdomas.
– MVP skelbiant apklausą. Kaip šį procesą Administracija atlieka? Ar Administracija turi mėgstamiausių tiekėjų sąrašą, kurie nuolat informuojami apie paskelbtus pirkimus? Kiek vidutiniškai tiekėjų pirkimuose dalyvauja?
– Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, mažos vertės pirkimai (iki 10 000 Eur be PVM) gali būti neskelbiami. Siūlomus kviesti tiekėjus parenka pirkimo iniciatorius ne pagal „mėgstamus“ ar „nemėgstamus“, o pagal perkamų darbų / paslaugų sritis. Pavyzdžiui, specialiesiems statybos darbams atlikti: elektra, santechnika, aplinkos tvarkymo, žemės darbai, kviečiamos šiuos darbus vykdančios įmonės.
Minimalus kviečiamų tiekėjų skaičius dalyvauti mažos vertės pirkime nustatytas Viešųjų pirkimų įstatyme. Nors galimybė kreiptis yra net ir į vienintelį tiekėją, praktika Savivaldybės administracijoje tokia, kad kviečiami visi žinomi tiekėjai dalyvauti mažos vertės viešuosiuose pirkimuose. Žinoma, kaip ir minėjau anksčiau, tiekėjai kviečiami parenkant juos pagal perkamų darbų specifiką. Kiekviename pirkime pasiūlymus pateikia (arba visai nepateikia) skirtingas tiekėjų skaičius. Pateikiu keletą pavyzdžių iš 2021 m. vykdytų pirkimų:
– „Susitarimai“ – viena iš pirkimuose atsirandančių opų. O didžiausia korupcijos rizika – tai reikalavimų pirkimo dokumentuose nustatymas. Kokiomis priemonėmis Administracija mažina šią riziką (galbūt eliminavo), kad pirkimo dokumentai nebūtų „pritempti“ pasirinktam vienam ar kitam tiekėjui? Ar politikai daro įtaką Administracijos vykdomiems pirkimams? Juk atėjęs, pavyzdžiui, aukštas pareigas užimantis rajono politikas gali nurodyti specialistui atlikti vienokią ar kitokią manipuliaciją pirkimuose. Kaip nuo to apsisaugoma?
– Savivaldybės administracijai svarbu, kad darbai būtų atlikti kuo mažesnėmis sąnaudomis, kokybiškai ir tinkamai, tad dažniausiai, pavyzdžiui, mažos vertės pirkimuose dalyvauti kviečiamos jau dalyvavusios ir prieš tai sėkmingai darbus atlikusios įmonės, kurių kainos ir darbų kokybės santykis bei sutarties laikymasis pateisino iškeltus sutarties reikalavimus. Suprantu, kad tokiuose pirkimuose dauguma gali įžvelgti korupcines apraiškas ar teigti, kad darbų kokybė išgalvota, nepagrįsta. Esu naujos kartos vadovas, kuris laikosi teisingumo principų ir vadovaujasi kitokiais įsitikinimais. Ne kartą kartojau ir dar kartą pakartosiu: man svarbu teisingas, objektyvus ir sąžiningas Administracijos darbuotojų darbas. Tokios nuostatos laikausi pats, dirbdamas visuose darbuose, tad nenuostabu, kad to paties reikalauju ir iš Savivaldybės administracijos darbuotojų. Daugelio nuomone, korupcijai pasireikšti turi įtakos išankstiniai ar konkurenciją ribojantys susitarimai, kvalifikacinių reikalavimų pritaikymas, netinkamas sutarčių vykdymas. Būtent dėl šių priežasčių, vykdant viešuosius pirkimus, ir yra laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo, kuriame yra nustatytos viešųjų pirkimų nuostatos, nurodyta pirkimų tvarka, subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, kontrolės, ginčų sprendimo tvarka. Rengiant bet kurį Savivaldybės konkursą dėl kainos iš anksto nesitariama, visos procedūros vykdomos skaidriai ir laikantis įstatymų.
Ruošdami pirkimų technines specifikacijas, nustatome minimalius, bet būtinus reikiamoms prekėms ar paslaugoms įsigyti reikalavimus. Taip užtikrinant galimybę dalyvauti kuo daugiau tiekėjų ir sumažinant korupcijos tikimybę. Iškeliant perteklinius reikalavimus būtų ne tik apribojamas galinčių dalyvauti pirkimuose tiekėjų skaičius, tačiau būtų galima įtarti, kad reikalavimai nustatyti būtent konkrečiai įmonei. Viešųjų pirkimų sistema tikrai nėra tobula ir dažnu atveju sutinku, kad mažiausia kaina nėra geriausias kriterijus sprendžiant, ką ir iš ko pirkti. Tačiau tai yra įstatymuose numatyti nuostatai, kuriems Administracija įtakos neturi ir privalo jų laikytis. Administracijos darbuotojų pareiga yra laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrinti kuo viešesnius pirkimus, kuriuose galėtų dalyvauti kuo daugiau dalyvių, taip sudarant skaidrias, lygiateisiškas, konkurencingas sąlygas. Mano nuomone, svarbu, kad Administracija užtikrintų įmonių kontrolę, ypač tų, kurios sistemingai nevykdė sutarties sąlygų, neatliko laiku ir tinkamai darbų ar paslaugų. Būtent dėl minėtų priežasčių šiuo metu vyksta teisminis procesas, siekiant vieną iš tokių tiekėjų įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą.
Viešųjų pirkimų skaidrumui užtikrinti yra sudaryta Viešųjų pirkimų komisija. Nors tokioje komisijoje gali dalyvauti asmeninio politinio pasitikėjimo atstovai, mano nuomone, siekimas eliminuoti jų buvimą komisijos sudėtyje, perleidžiant šias funkcijas valstybės tarnybos specialistams, leidžia kalbėti apie skaidresnių ir visuomenei patikimesnių viešųjų pirkimų vykdymą ar galimos politikų įtakos nebuvimo užtikrinimą. Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo gairės nerekomenduoja komisijos pirmininku ar nariu skirti valstybės politikų, kadangi pirkimo vykdytojas turi užtikrinti, kad komisijos sprendimams nebūtų daroma jokia politinė ar kitokia nederama įtaka, kuri galėtų kelti bet kokių abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Šiuo metu Viešųjų pirkimų komisija sudaryta iš Administracijos Teisės ir administravimo skyriaus, Finansų skyriaus, Viešųjų pirkimų poskyrio, Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjų ir specialistų.
Administracijos darbuotojai privalo laikytis Valstybės tarnybos veiklos, etikos principų ir pareigų, kurios nusako būti nesavanaudiškiems, atsakingiems, lojaliems valstybei, sąžiningiems, nešališkiems ir t. t., ne išimtis ir vykdant viešuosius pirkimus. Tad viešieji pirkimai atliekami remiantis aiškiomis taisyklėmis ir skaidriomis procedūromis, o ne didesnę įtaką turinčių asmenų ar politikų paliepimais. Vadinamųjų susitarimų ar menamos politinės įtakos viešuosiuose pirkimuose mano vadovaujamoje Savivaldybės administracijoje niekada nebuvo, nėra ir nebus. Apie visus bandymus tai daryti bus pranešta teisėsaugos institucijoms. Ir tai galioja tiek vicemerui, tiek merui, tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovams.
Loading ...
