Neramius laikus dėl pieno krizės ir sukilusių žaliavų kainų išgyvenantiems ūkiams dar vienas smūgis – prasidėjusi sausra. Daugumoje rajono seniūnijų lietaus nebuvo jau du mėnesius, tad trūksta pašarų galvijams, džiūsta pasėliai. Dėl stichinės sausros ūkininkai ragina nedelsiant skelbti ekstremaliąją padėtį.
Pavojaus varpais skambina ir ugniagesiai: didelė gaisrų tikimybė atvirose teritorijose ir miškuose.
Monika GIRDVAINĖ
Padėtis laukuose – kritinė
„Tikrai neprisimenu, kada būtų buvęs toks pavasaris ir vasaros pradžia. Kad šalnos nušaldo, yra buvę, bet kad užeitų tokia sausra, neprisimenu“, – apie šiandieninę situaciją žemės ūkyje kalbėjo Telšių rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė.
Anot vedėjos, situacija bloga visame Telšių rajone – lietaus trūksta visose seniūnijose.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė praėjusią savaitę dėl stichinės sausros kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą ir administracijos direktorių.
Z. Dargienė rajono ūkininkų vardu prašė atsižvelgti į susidariusią kritinę situaciją dėl drėgmės stygiaus, įvertinti stichinės sausros rodiklius bei dėl jos padarytos žalos žemės ūkiui ir augalams Telšių rajone paskelbti ekstremalią situaciją.
„Daugumoje Telšių rajono seniūnijų jau antras mėnuo nėra liję. Labiausiai kenčia gyvulininkystės ūkiai, kadangi sausra išdegino ganyklas, daugiamečių žolių plotus ir gyvulius tenka papildomai šerti žiemai ruoštais pašarais. Daugelyje pieno ūkių sumažėjo pieno primilžiai. Dėl didelės gyvulių, kurių nebėra kuo šerti, pasiūlos skerdykloms, itin krito jų supirkimo kaina – tai dar didina augintojų nuostolius“, – dėstė Z. Dargienė.
Anot ūkininkės, situacija šiuo metu laukuose kritinė: galvijams nuėdus žolę, ši be drėgmės neatželia, o šienapjūtė kai kuriuose laukuose net neįvyko – nebuvo ko pjauti.
„Kol pieno krizė galutinai nepribaigė ūkių, prisidėjo sausra. Galiu konstatuoti faktą, kad pašarų prišienaujame apie 70 procentų mažiau. Mes dedame silosą, tai neprisimenu, kada reikėjo nupjauti šitiek daug laukų, kad pripildyti vieną silosinę. Iš tiek laukų, kur nupjovėme žolę, šiemet sudėjome į vieną silosinę, gerais metais ir tris būtų galima pridėti. Dalį laukų, užpildę silosines, pasilikdavome šienui, o dabar neturime ką pasilikti. Atolų iš viso gali net nebūti“, – sakė Z. Dargienė.
Ūkininkai taip pat sunerimę dėl drėgmės trūkumo savo pasėliuose. Kai kuriuose ūkiuose kukurūzai dėl drėgmės trūkumo net nesudygo, javai džiūsta ir gali nesubrandinti varpų. Drėgmės taip pat trūksta vaiskrūmiams, obelims.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės teigimu, dėl stichinės sausros reikia nedelsiant skelbti ekstremalią padėtį. Tuomet ūkininkai galėtų kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti, kad būtų leidžiama nesilaikyti šienavimo ir kitų terminų, kad pūdymą ar žalią pūdymą būtų galima ruošti pašarui ir pan.
Kreiptasi į Hidrometeorologijos tarnybą
Kaip informavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėja Kristina Jankauskienė, Savivaldybės administracija, gavusi Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės žodinę informaciją apie išdžiuvusius rajono ūkininkų dirbamos žemės plotus bei dėl sausros vegetacijos laikotarpiu žuvusius augalus, kreipėsi į Hidrometeorologinę tarnybą. Ar Telšių rajono savivaldybėje dėl sausros yra pasiektas stichinių meteorologinių reiškinių rodiklis, atsakymo iš tarnybos kol kas negauta.
„Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją galima skelbti tik gavus Hidrometeorologinės tarnybos pažymą apie sausrą rajone bei pasiekus ekstremaliųjų įvykių kriterijus, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-29 nutarimo Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ 6.2 papunkčiu. Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše numatyta, kad ekstremaliuoju įvykiu gali būti pripažintas stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, jei bendras pažeistų augalų plotas yra 10 hektarų ir daugiau“, – komentavo K. Jankauskienė
Vedėjos teigimu, Telšių rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, gavęs informaciją ir nustatęs, kad įvykis atitinka bent vieną Vyriausybės nustatytą ekstremaliojo įvykio kriterijų ir dėl šio nustatyto ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis gali sukelti ar sukelia turtinę ar kitą žalą, taip pat atsižvelgdamas į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytus ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus, spręstų, ar būtina teikti Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymą skelbti Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje Savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje.
„Kai bus gauta Hidrometeorologijos tarnybos pažyma, Žemės ūkio ministerijos išvados, pateikti ūkininkų prašymai dėl žuvusių pasėlių, Operacijų centre bus vertinamas padarytos žalos mastas. Tačiau paskelbus tik Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją, padarinius reikėtų šalinti Savivaldybei naudojant Savivaldybės turimus materialinius išteklius arba valstybės rezervą. Tad, matomai, reikia, kad ir kitos savivaldybės, kurioms gresia sausra, kreiptųsi į Hidrometeorologinę tarnybą, Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinį krizių valdymo centrą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, – sakė K. Jankauskienė.
Gaisrų pavojus miškuose
Ugniagesiai gelbėtojai praneša, kad įsivyravus karštiems ir sausiems orams daugėja gaisrų atvirosiose teritorijose.
Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Vilius Končius informavo, kad Telšių rajono savivaldybėje gaisringumas yra pasiekęs ketvirtą klasę.
„Situacija yra labai sudėtinga, tad tiek miškuose, tiek atvirose teritorijose reikėtų elgtis atsargiai. Pagal statistiką ugniagesių išvažiavimų į gaisrus nėra labai daug, tačiau atsargumas yra labai svarbus, nes gaisras, esant tokiai sausrai, gali kilti dėl menkiausios kibirkšties“, – pažymėjo V. Končius.
Kaip rodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statistika, dažniausiai gaisrus miškuose sukelia neatsargūs poilsiautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą. Miške labai greitai gali užsiliepsnoti sausa žolė, spygliai, dervingos medžių šakelės, sausos samanos. Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Todėl esant sausam ir karštam orui, juos kūrenti miške draudžiama.
„Vykdami į mišką poilsiauti atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus. Jei pastebėsite miške beįsiplieskianti gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, tuoj pat skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginkite jo plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jei gaisras nedidelis, pasistenkite jį užgesinti patys, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus“, – praneša Telšių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Loading ...
