Laikas tiksi žiemos ir finansinių metų pabaigos link. Šiemet Telšių rajono savivaldybės administracijos, seniūnijų bei įstaigų darbuotojams darbo užmokestis buvo numatytas vos 10,6 mėnesio, o Savivaldybės skola per šiuos metus išaugo 6 mln. Lt, vėluojama atsiskaityti su verslininkais. Tokią situaciją Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas įvardijo nei gera, nei visiškai kritiška.
Savivaldybės skola išaugo 6 mln. Lt
„Šiuo metu rajono biudžetas, pagal patikslintą planą, renkamas šimtu procentų, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas, – nėra skolų, bet ir viršplanio nėra – praktiškai balansuojama ties nuliu. Situacija nėra gera, tačiau ir ne kritinė. Kai kur mažinome išlaidas, kai kur padidinome. Žiūrėsime, kaip seksis pabaigti šiuos metus.“
Pasak S. Urbono, palyginti su metų pradžia, Savivaldybės skola išaugo 6 mln. Lt ir šiandien ji siekia 37 mln. Lt. „Iš tų 6 mln. Lt 4 mln. Lt yra paimta paskolų, kuriomis prisidedame prie vykdomų projektų, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius, – todėl galime skaityti, jog realiai Savivaldybės skola per metus padidėjo tik 2 mln. Lt.“ Pašnekovo teigimu, tuos 2 mln. Lt „suvalgė“ einamosios skolos, t. y. Savivaldybės veiklai, ūkinėms reikmėms, atlyginimams skirtos lėšos ir kt.
Atlyginimai šiemet bus
Paklaustas, kaip šiais metais buvo taupomas Savivaldybės biudžetas, S. Urbonas pirmiausia prisiminė nutrauktas automobilių nuomos sutartis: „Aišku, nutraukę sutartis – pirkome naujus automobilius, tad šis taupymas šiemet nelabai pasijuto. Jis atsispindės kitų metų biudžete. Bet ir vėl – griūva seniūnijų automobiliai, tad jei bus finansinių galimybių – planuosime naujų pirkimą.“ Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, taip pat buvo taupoma mažiau išleidžiant darbuotojų į mokymus, pagal galimybes buvo siekiama mažinti ūkines lėšas – rekomenduota pirkti tik tas prekes, be kurių neįmanoma išsiversti.
„Šiemet biudžete darbo užmokesčio fondas buvo numatytas tik 10,6 mėnesio, – sakė S. Urbonas, – tačiau per tuos metus nė vienas darbuotojas dėl to nėjo nemokamų atostogų. Kaip ir anksčiau esu sakęs – mano nuomone, nemokamos atostogos – tai ne problemos sprendimas. Įstaigos taupė lėšas atsisakydamos komandiruočių, nepirkdamos tam tikrų prekių ir pan. Visos šios sutaupytos lėšos buvo perkeltos į darbo užmokesčio fondą. Tad šiandien galiu drąsiai sakyti: lapkričio mėnesio atlyginimus gaus visi darbuotojai. Kaip ir įprasta kiekvienais metais, iki naujųjų metų bus išmokama ir dalis gruodžio mėnesio atlyginimo.“
Sutaupytos lėšos įkrisdavo į darbo užmokesčio krepšelį
Finansinė Savivaldybės įstaigų bei seniūnijų situacija, S. Urbono teigimu, yra skirtinga: „Skirtingos seniūnijos, skirtingos įstaigos – tad ir jų padėtis skirtinga. Labai daug kas priklauso nuo įstaigos vadovo, nuo jo požiūrio ir sugebėjimo tvarkyti finansus. Kai kur siekiama neužpildyti visų etatų, o darbus perskirstyti esamiems darbuotojams, arba neperkamas popierius, šratinukai – juos įsigyja pats darbuotojas. Nuo tokių mažų dalykų susitaupo pinigai, kurie vėliau perkeliami į darbo užmokesčio fondo eilutę.“
Ne paslaptis, jog beveik visos tiek Savivaldybės, tiek valstybinės įstaigos metų gale apgula prekybos įstaigas siekdamos išleisti visus pinigų likučius, nes kitu atveju juos tektų grąžinti į biudžetą. Ir prasideda, pavyzdžiui, masinis „reikia–nereikia“ pieštukų pirkimas, ir skaičiuojama jau nebe vienetais, bet kilogramais. O kur dar aplankalai, sąsiuviniai, lemputės, kartais dar ir koks virdulys, ir t. t. „Nemanau, kad šiemet taip bus. Dabar situacija tokia, kad praktiškai nei viena įstaiga tokių likučių nebeturi“, – tikino pašnekovas.
„Praėjusį antradienį vyko seniūnų susirinkimas, kuriame domėjomės finansine seniūnijų padėtimi, – pasakojo Savivaldybės administracijos direktorius. – Situacija panaši kaip ir visur: nėra gerai, bet ir nėra tragiškai. Keliose seniūnijose gal labiau trūksta ne tiek biudžeto lėšų, kiek lėšų valstybės pavestoms funkcijoms atlikti. Kaip žinome, sumažėjus pašalpų gavėjų skaičiui – sumažėjo ir pinigai, skirti toms pašalpoms administruoti. Dėl to atitinkamai gauta mažiau lėšų. Kitaip tariant – Vyriausybė nuleidžia Savivaldybei įgyvendinti valstybines funkcijas, tačiau tai ji turi padaryti iš savo lėšų. Kol kas tikimės, kad iki metų pabaigos gausime šiek tiek lėšų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kitu atveju teks ieškoti pinigų iš Savivaldybės vidinių resursų, kurių praktiškai nėra.“
Savivaldybė vėluoja atsiskaityti su verslininkais
„Turiu pripažinti, kad Savivaldybė kartais delsia atsiskaityti su verslininkais už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, – tvirtino S. Urbonas. – Kai kuriais atvejais tai daroma dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, kada užaktuojami baigti vykdomų Europos Sąjungos finansuojamų projektų darbai – jie pateikiami agentūrai. Ji juos tikrina apie keletą mėnesių ir tik po to perveda pinigus. Tuomet galime sakyti, kad ne dėl Savivaldybės kaltės kartais vėluojama atsiskaityti 2–3 mėnesius.“
S. Urbonas sakė, kad būna, jog verslininkai, netekę kantrybės, prašo sumokėti pinigus, tačiau iš esmės jie labai kantrūs: „Matyt, supranta mūsų situaciją – kad ne iš piktos valios mes vėluojame su jais atsiskaityti.“
Direktorius neslėpė, kad Savivaldybė taip pat vėluoja sumokėti už įvairias komunalines paslaugas, mokinių pavėžėjimą: „Aišku, šildymo sezonas prasidėjo visiškai neseniai, o kadangi mes esame atsiskaitę už praėjusį sezoną, tai dabar turime tik einamąsias skolas. Lygiai tokia pat situacija ir dėl mokinių pavėžėjimo: už praėjusius mokslo metus atsiskaitėme, o dabar tik pradėtos teikti šių metų rugsėjo mėnesio sąskaitos.“
Loading ...
