Savivaldybė perka socialinius būstus

„Žinote, kaip būna – nuneši pas notarą dokumentus ir paaiškėja, pavyzdžiui, kad butą parduodanti išsiskyrusi moteris neturi buvusio sutuoktinio sutikimo… – „Telšių ŽINIOMS“ šypsojosi L. Ežerskienė. – Tad atsargiai noriu pareikšti: taip, mes perkame 9 butus, tačiau visi dokumentai dar tebėra tvarkomi pas notarą.“ Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotojos teigimu, jeigu visų parduodamų butų dokumentai bus tvarkingi, šiemet Savivaldybė įsigis 1 vieno kambario ir 8 dviejų kambarių butus, esančius Saulėtekio g. (2 butai), S. Daukanto g. (1 butas), Pasvaigės g. (2 butai), Vilniaus g. (1 vieno kambario butas), Stoties g. (2 butai) ir Respublikos g. (1 butas, dėl kurio vis dar tebevyksta derybos).

Pasak L. Ežerskienės, rugsėjo mėnesį Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino Gyvenamųjų patalpų pirkimo komisijos sudėtį bei socialinių butų pirkimo ekonominį pagrindimą ir kriterijus, kuriais turi vadovautis Pirkimo komisija. Buvo suformuluotos pirkimo užduotys – pirkti 3 rūšių butus: 1 kambario butus su visais patogumais Telšių mieste; 2 kambarių butus su visais patogumais Telšių mieste; ne mažesnes kaip 50 kv. m gyvenamąsias patalpas Telšių mieste ar rajone (Rainiuose, Ryškėnuose, Degaičiuose, Buožėnuose, Viešvėnuose) su daliniais patogumais (patalpose turi būti įrengtas vietinis šildymas, vanduo, kanalizacija). Deja, dėl pastarojo varianto buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį komisija atmetė dėl per didelės kainos.

Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja pasakojo, kad iš viso Gyvenamųjų patalpų pirkimo komisija (pirmininkė Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėja Rita Kiguolienė) gavo 30 pasiūlymų įsigyti butus. „Pasiūla tikrai buvo didelė, – kalbėjo L. Ežerskienė. – Kai kurie pasiūlymai atkrito, nes neatitiko keliamų reikalavimų: per didelis kvadratų skaičius, per didelė kaina ir pan. Likusius butus apžiūrėjo Komisija. Vėliau geriausiai įvertintų butų savininkai buvo pakviesti prie derybų stalo.“ Anot pašnekovės, vidutiniškai vienas 2 kambarių butas Savivaldybei atsiėjo 43 tūkst. Lt. Tačiau kodėl nupirktas tik 1 vieno kambario butas? „Sąlyginai vieno kambario butas šiuo metu yra brangesnis nei dviejų kambarių“, – „Telšių ŽINIOMS“ aiškino vedėjos pavaduotoja.

Jeigu Seimas pritars Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms įstatymų pataisoms, nuo kitų metų naujovės neaplenks ir savivaldybių socialinio būsto fondo. „Situacija paprasta: eilės socialiniam būstui gauti auga žymiai greičiau, nei yra nuperkama butų, – pasakojo L. Ežerskienė. – Todėl Ministerija nutarė siūlyti įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad kiekvienas dėl socialinio būsto eilėje stovintis asmuo kasmet turės pristatyti savo ir savo šeimos turto bei pajamų deklaracijas. Anksčiau tai reikėdavo daryti tik socialinio buto suteikimo momentu.“ Pašnekovės nuomone, tokios naujovės tik pagerins statistiką, o ne sumažins neturinčių kur gyventi žmonių skaičių: „Galės Vyriausybė vėliau pasipuikuoti: va, sumažinome socialinio būsto laukiančių asmenų eiles. Tačiau greičiausiai tai įvyks tik dėl to, kad ne visi bus žinoję, daugelis užmiršę, o kiti gal negaus siųsto laiško, raginančio tas deklaracijas pateikti… Taigi, iš to naudos bus tik statistikai, o žmogus, kuris neturėjo kur gyventi, ir toliau neturės…“

Dar viena nuo sausio 1 d. siūloma naujovė – 50 proc. nuomos kompensacija. „Jeigu žmogus nuomojasi butą – valstybė jam siūlo kompensuoti pusę nuomos mokesčio sumos, – informavo L. Ežerskienė. – Asmeniui sutikus – jis bus išbrauktas iš socialinio būsto laukiančiųjų eilės.“ Vedėjos pavaduotoja sakė, kad ši naujovė aktuali tik didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams, kur butų nuomos kainos yra keleriopai kartų didesnės nei periferijoje.

Kita Ministerijos siūloma naujovė – suteikti galimybę žmonėms išsipirkti gyvenamojo fondo butus (gyvenamąjį fondą sudaro tie butai, kurie žmonėms buvo suteikti iki 2003 m. sausio 1 d., o asmenys, gavę butus po 2003 m. sausio 1 d., jau gyvena socialiniame būste). Anot L. Ežerskienės, kokiais būdais bus siūloma išsipirkti būstus – reglamentuos poįstatyminiai aktai. Tačiau jau šiandien yra aišku, kad už gautus pinigus numatoma pirkti naujus socialinius būstus.

Šiuo metu Telšių rajono savivaldybė turi 103 socialinius ir 217 gyvenamųjų būstų.