Sąskaitos už šiukšles smogė gyventojams ir smulkiesiems verslininkams. Dalis politikų negali atsakyti, kodėl rinkliava tokia didelė

Per mėnesį į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją užsuka dešimtys žmonių, nepatenkintų vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Ir kur ten būsi patenkintas, kada per metus reikia pakloti vos ne šimtą eurų. O jei dar turi sodo namelį arba garažą… Daugelis atvykusiųjų į redakciją teigia, jog rinkliava neadekvačiai didelė jų sukaupiamų atliekų kiekiui. Tą patį kalba ir smulkieji verslininkai. Štai mažos parduotuvėlės savininkė, šiemet sulaukusi 230 Eur sąskaitos už atliekų tvarkymą, nustėro: esą belieka tik uždaryti parduotuvę. Moteris sakė nesuprantanti valdžios logikos – apmokestinti mažas parduotuvėles tokiais pat įkainiais kaip ir didžiuosius prekybos centrus.
Savo ruožtu politikai toliau kaitina atmosferą. Praėjusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono išrinktieji suteikė įgaliojimus Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui, kad šis neeiliniame visuotiniame UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) akcininkų susirinkime balsuotų už naują formulę, pagal kurią savivaldybėms bus apskaičiuojamas mišrių komunalinių atliekų 1 tonos sutvarkymo mokestis. Tai neišvengiamai turės įtakos rinkliavos dydžiui.
Antanas NEKRAŠIUS
Nauja formulė
Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje TRATC direktorius Rimantas Adomaitis teigė, jog Plungės rajono savivaldybės iniciatyva TRATC visuotiniame akcininkų susirinkime pateiktas sprendimas, kuriuo siekiama koreguoti atsiskaitymą tarp TRATC ir savivaldybių. Esą plungiškiai pradėjo įžvelgti, jog solidarusis „vartų mokestis“ (1 tonos atliekų sutvarkymo Jėrubaičių sąvartyne kaina, kuri yra vienoda visoms Telšių regione esančioms savivaldybėms) ne toks ir teisingas. Nes Mažeikiuose veikia dvi atliekų surinkimo aikštelės, Telšiuose – viena. Jose įdarbinti darbuotojai. Vienuose rajonuose vykdoma daugiau investicinių projektų, kituose – mažiau.
Todėl, anot R. Adomaičio, ir gimė pasiūlymas taikyti naują formulę, pagal kurią savivaldybėms būtų kitaip apskaičiuojamas mišrių komunalinių atliekų 1 tonos sutvarkymo mokesčio dydis. Solidarusis „vartų mokestis“ visoms savivaldybėms išliktų, tačiau šalia jo atsirastų mokesčio dedamosios kiekvienai savivaldybei atskirai. Į „vartų mokestį“ įeitų sąvartyno išlaikymas, TRATC administracijos išlaikymas bei mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos išlaidos. Be jo, kiekviena savivaldybė atskirai turės susimokėti už turimų atliekų aikštelių sąnaudas, už savivaldybės vietinės rinkliavos atliekų surinkimo ir tvarkymo administravimą, atliktas investicijas.
Ir čia Telšiai patenka į ganėtinai nemalonią situaciją. Mat daugiausia investicijų TRATC planuoja atlikti būtent mūsų rajone: be jau esančios atliekų priėmimo aikštelės Gaudikaičiuose, planuojama įrengti dar dvi didžiųjų atliekų aikšteles Tryškiuose ir Varniuose. Šios investicijos vienareikšmiškai atsispindės rinkliavoje.
Situacija Telšiams nepalanki ir dėl atliekų vežėjų. Skirtinguose rajonuose jie yra skirtingi. R. Adomaičio teigimu, praėjus devyniems mėnesiams po įvykusių pirkimų, Plungės rajono savivaldybėje atliekų vežėjų sąnaudos sumažėjo 35 proc. Logiška – juk šalia Plungės ir pats Jėrubaičių sąvartynas. Taip pat būtų logiška, jog daugiausiai vežėjams turėtų sumokėti mažeikiškiai. Bet ir ten konkursą laimėjo, pasak TRATC direktoriaus, pusiau Savivaldybei priklausanti įmonė. Tad vežėjų įkainiai ženkliai krito.
Daugiausia vežėjams sumoka telšiškiai. Palyginti su anksčiau galiojusia tvarka, vežėjų įkainiai mažėjo tik 1,5 proc.
Įdomiai nuskambėjo ir R. Adomaičio samprotavimai Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Esą Telšiuose – didelė problema: Gaudikaičiuose esančioje atliekų priėmimo aikštelėje nebetelpa žaliosios atliekos. Yra du variantai: plėsti aikštelę, joje statyti įrenginius, priimti dar vieną darbuotoją arba vežti jas į MBA gamyklą, kuri dėl sumažėjusio komunalinių atliekų kiekio šiandien dirba ne visu pajėgumu. Štai tau, boba, ir devintinės! Gyventojai stengiasi, rūšiuoja, į sąvartyną patenka vis mažiau atliekų, o MBA drakonas alksta. Reikia pašerti… Kuo? Ogi žalienom! Anot TRATC vadovo, tai nebūtų daug brangiau, nei plėsti Gaudikaičių atliekų priėmimo aikštelę, pirkti įrenginius ir samdyti darbuotoją.
Rinkliava vėl didės?
Diskusijos apie atliekų tvarkymo sistemą persikėlė ir į Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdį. Svarstant jau minėtą sprendimo projektą, Tarybos narys Algirdas Bacevičius kolegoms rėžė tiesiai šviesiai: „Kada baigsime plėšti žmones?!“ Politikas teigė esąs įsitikinęs, jog ir vėl brangs atliekų tvarkymas gyventojams. „Kada pradėjome rūšiuoti atliekas, žadėta, kad rinkliava mažės, – kalbėjo A. Bacevičius. – Žmonės rūšiavo, į taromatus nešė butelius, stiklinę tarą, plastiką, žalienas metė į tam skirtus konteinerius. Atliekų, patenkančių į sąvartyną, sumažėjo, bet jų sutvarkymas brangsta. Surandate šimtus priežasčių branginti… Ar ne laikas būtų piginti?“
Į Tarybos nario žodžius sureagavo Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. Rajono vadovas sakė, jog galimybę rūšiuoti atliekas turi kiekvienas gyventojas, ir kada gyventojai tai pradės daryti – tada bus galima kalbėti apie piginimą.
Mero pareiškimas neliko be atsako. Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Trečiokas rajono vadovą paragino atsiprašyti gyventojų už šiuos žodžius bei pasiūlė nueiti iki atliekų konteinerių ir įsitikinti, kaip puikiai žmonės rūšiuoja atliekas. Tarybos narys taip pat priminė ne kartą išsakytą pasiūlymą – atlikti TRATC‘e nepriklausomą auditą. „Mes nežinome tikrosios atliekų tvarkymo kainos, kol neturime aiškaus TRATC veiklos ir finansinio audito, – kalbėjo K. Trečiokas, – jo reikia tam, kad įsitikintume, ar tikrai atliekų tvarkymas tiek kainuoja. Dabar gyventojai daro dideles pastangas, rūšiuoja, atliekų tvarkymo sistema sukurta gera, tačiau kaina yra tikrai neadekvati. Ir tie skaičiai neįtikina, nes yra suskaičiuoti iš kito galo: žinome, kiek norime gauti – paskaičiuokime, kiek ir iš ko tai surinkti.“
Tarybos narys Almantas Lukavičius atkreipė kolegų dėmesį, jog šiandien sąskaitas už atliekų tvarkymą pradėjo gauti verslo subjektai. Kainos jose, anot A. Lukavičiaus, kosminės. Esą kai kur sugebama apmokestinti tas pačias patalpas net po 2–3 kartus, mat jose įsikūrusios kelios verslo įmonės, sąskaitos už 100 kv. m patalpas siekia 500 Eur. „Ar iš tikrųjų pinigų trūksta ir reikia didinti mokesčius, o gal geriau efektyvinti TRATC veiklą? – svarstė Tarybos narys. – Šiuo atveju didinimas nepagrįstas ir nereikalingas.“
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas informavo, kad jis lapkričio mėnesį pasirašė potvarkį, kuriuo sudaryta darbo grupė (pirmininkas mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas). Jai pavesta peržiūrėti šiuo metu galiojančius rinkliavos dydžius, rinkliavos metodiką, juos palyginti su kitų rajonų rinkliavos dydžiais ir metodikomis. Kaip „Telšių ŽINIOMS“ meras sakė, „iš kitų rajonų pasiimti gerąją praktiką“. Tikimasi, jog išvadas bei siūlymus darbo grupė pateiks gruodžio mėnesį.
Apie kokią „gerąją praktiką“ meras galėjo kalbėti?
Štai plungiškiai daugiabučių namų gyventojus apmokestino ne pagal turto vienetą, bet pagal bute gyvenančių asmenų skaičių. 30 Eur gyventojas sumoka pastoviąją dvinarės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokesčio dalį ir papildomai už kiekvieną gyventoją dar po 13,20 Eur (kintamoji rinkliavos dalis). Tiesa, Plungės politikai uždėjo „lubas“ – apmokestinti galima ne daugiau kaip keturis bute gyvenančius asmenis. Taigi, po tokių pokyčių vienišiems daugiabučių namų gyventojams rinkliavos kaštai sumažėjo, o kur gyventojų daugiau – padidėjo.
Telšiai galėtų pasimokinti ir iš Mažeikių. Smulkusis ir vidutinis verslas kaimyniniame rajone labiau globojamas. Štai pas mus – nesvarbu, ar turi mažą parduotuvėlę, kuri vos ne vos suduria galą su galu, ar milžinišką prekybos centrą, – moki vienodai: 163 Eur pastovioji dalis plius 70 Eur kintamoji. TRATC internetinėje svetainėje skelbiamoje informacijoje Mažeikiuose rinkliava komercinės paskirties objektams (kaip ir kitų nekilnojamojo turto paskirčių objektams) priklauso nuo ploto. Pavyzdžiui, parduotuvėlė, kurios plotas iki 100 kv. m, moka 61 Eur per metus, nuo 100 kv. m iki 250 kv. m – 123 Eur, nuo 250 kv. m iki 500 kv. m – 246 Eur ir t. t. Prekybos centrai, kurių plotas daugiau kaip 1000 kv. m, pakloja 563 Eur per metus.
Taigi, gerų pavyzdžių, kurie bent jau sušvelnintų kai kuriems gyventojams, verslininkams, paslaugas teikiančioms įmonėms ir kt. kliūvantį rinkliavinį smūgį, yra. Tačiau ar užteks politinės valios? Absurdiškiausia šioje situacijoje yra tai, kad dalis politikų net negali atsakyti savo rinkėjams, kodėl tiek išaugo rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą.