Garbus žmogaus amžius – tai ne gyvenimo finišo tiesioji. Tai – lyg antrojo gyvenimo knygos tomo įžanga. Jei senjoras geba nugalėti nuobodulį, atrasti tiek sielai, tiek kūnui malonių užsiėmimų ir vis dar kurti ateities planus, tokį žmogų galėtume įvardinti gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo kūrėju. Vienas tokių – aktyvaus gyvenimo propaguotojas, rašytinio žodžio puoselėtojas varniškis Stanislovas Genutis. Jis sutiko dalyvauti „8 K klube“ ir aštuoniais atsakymais „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojus supažindinti su laimingos senatvės ypatumais.
– KAS Jums yra svarbiausia gyvenime?
– Svarbiausia – mano šeima ir mano vienintelės dukters šeimyna su anūkėliais. Taip pat man svarbi savišvieta ir kūryba: eilėraščiai, rašiniai žiniasklaidai, namų aplinkos dizainas ir bendravimas su giminėmis bei kaimynais. Kūno atgaivą ir sielos palaimą pasiekiu muzikuodamas akordeonu, smuiku ar gitara. Dvasinės harmonijos antplūdį pajuntu lankydamasis bažnyčioje, klausydamasis sakralinės vargonų muzikos, gražių giesmių.
– KO labiausiai ilgitės iš praeities?
– Nors tai – fantasmagoriška, bet gaila, be abejo, su vėjeliu praūžusios jaunystės, neišnaudotų likimo duotų galimybių siekiant mokslo aukštumų ir karjeros.
– KAM šiandien skiriate daugiausia dėmesio?
– Pats metas šiek tiek dėmesio skirti sveikatai ir fizinei kūno būsenai. Tad mėginu sportuoti, mankštintis, keliauti Debesnų telmologinio draustinio sveikatingumo taku, važinėti dviračiu ir t. t. Pasiekęs gyvenimo galulaukę, rūpintis vaikų gerove. Bandau planuoti orios senatvės viziją.
– KĄ Jums duoda aktyvus dalyvavimas Varnių bendruomenės gyvenime?
– Aktyviame Varnių bendruomenės gyvenime kartu su žmona stengiamės dalyvauti ten, kur esame kviečiami, parodyti, ką sugebame. Mano sutuoktinė drožinėja medį, aš užsiimu rašinėjimu, esu literatų būrelio „Lyra“ pirmininkas, šokome, dainuojame vokaliniuose ansambliuose, dalyvaujame dramos būrelio veikloje. Visa tai – mūsų gyvenimo būdas. Mūsų moto – nuoboduliui NE!
– KUO Jums yra ypatingi Varniai?
– Varniai – ne tik istorinis Žemaitijos pasididžiavimas, bet ir pati mieliausia bei jaukiausia paskutinė mūsų žemiškojo gyvenimo stotelė, į kurią, išvykę trumpam, grįžtame su padažnėjusiu širdies virpuliu, kad ir vėl pajaustume Lūksto alsavimą, išgirstume Varnelės kleketavimą, sušiltume prie namų židinio…
– KUR gimsta puikiausios mintys Jūsų kūrybai?
– Pirmiausia – mano praplikusioje galvelėje, po pabuvojimo gamtos glėbyje, po susitikimo su maloniais žmonėmis. Dažniausiai – spontaniškai, kartais sapnuose.
– KADA jaučiatės geriausiai?
– Kai nemaudžia sąnarių, kai žmona mažiau kalba ir daugiau klausosi mano kalbos, kada būna išspręstos visos problemos ir kai esi pagiriamas ar kitaip pamaloninamas. Kai sekasi vaikams, kai jie sveiki ir laimingi.
– KAIP prasiskaidrinate subjurusią nuotaiką?
– Reikėtų „įkalti“, tačiau nesunkiai susirandu ir geresnių bei sveikesnių būdų: sėdu prie kompiuterio, rašau mylimiems žmonėms laiškus, klausausi malonios muzikos, žiūriu TV laidas. Sveikiausias „relaksas“ yra „šieno ravėjimas“, t. y. darbas, darbas iki nukritimo… Taigi.
šaunuolis vyrukas, visų tokie moto turėtų būti. kaip faina, kai gali mėgautis gyvenimu, išbandyti kažką naujo. reikia nuolat tobulėti, iešloti naujų veiklų, hobių, aš atradau keturračius, adrenalinas nerealus.