Beriu į dirvą žiemkentėlį
Lyg laiko smėlį pro pirštus –
Išdygs čia žalias kilimėlis,
Ir naujas pradas žmogui bus.
Siunčiu į žemę gražią mintį
Tarytum duonkubilin raugą
Ir puoselėju lauktą viltį,
Jog lūkesčiai šitaip išauga…
Laisvai žeriu į rudenio arimą
Tikėjimą lyg trupinius nuo stalo,
Regiu, kaip vaikas duonos riekę ima
Iš rankų lyriško sėjėjo mano.
Lengvu mostu
Neramų žemdirbio laukimą sėju,
Sudėjęs grūdus į posmus,
Skaitau mintis Rugsėjo…
2011 09 20
Stanislovas GENUTIS
Varniai