Rugsėjo 1-oji į mokyklas šiemet pakvies 584 mokiniais ir 15 mokytojų mažiau nei pernai

Antradienį vyko Telšių rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas. Rugsėjo 1-osios išvakarėse pedagogai kartu su rajono vadovais aptarė esamą švietimo įstaigų situaciją, darbus, kurie laukia prasidėjus mokslo metams, ir naujoves, susijusias su nauja Švietimo įstatymo redakcija.
Linkėjo pasisemti dvasinės stiprybės
Švietimo įstaigų vadovų pasitarime dalyvavo Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, vicemeras Petras Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, jo pavaduotojai Kęstutis Anglickas bei Kęstutis Gusarovas ir Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai.
Artėjančių naujų mokslo metų proga susirinkusius rajono švietimo įstaigų vadovus sveikino Telšių vyskupijos generalvikaras, prelatas Juozas Šiurys. „Tai didelio rūpesčio, džiaugsmo ir vilties metas, – kalbėjo J. Šiurys. – Rūpinamės, kaip viskas bus toliau, džiaugiamės, kad prasideda naujas etapas, ir viliamės, kad nauji mokslo metai bus palaimingi.“ Prelatas visiems susirinkusiems linkėjo ieškoti savo šaknų ir padėti tai daryti jaunimui: „2013 metais sukaks 600 metų nuo Žemaičių krikšto, o 2017 metais – 600 metų nuo Žemaičių vyskupystės įsteigimo. Šios datos leidžia atskleisti mūsų krikšto šaknis. Priartėdami prie jų, mes galėsime pasisemti dvasinės stiprybės.“
Švietimas ir toliau išlieka prioritetine sritimi
Rugsėjo 1-osios išvakarėse sveikinamąjį žodį susirinkusiems švietimo įstaigų vadovams tarė ir Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva.
Rajono vadovas apgailestavo, kad kiekvienais metais į mokyklas ateina vis mažiau vaikų. Ši liūdna tendencija paskatino mokyklų tinklo optimizavimo pirmąjį etapą, kuris Telšių rajone įgyvendintas sklandžiai: „Kitaip nei kituose rajonuose, mums neteks bylinėtis teismuose. Ačiū mūsų socialiniams partneriams – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, kad mokyklų tinklo reforma praėjo be mitingų, streikų ir teismų.“
Anot V. Kleivos, pasikeitus rajono valdžiai, švietimas ir toliau išlieka prioritetine sritimi: „Gražėja mokyklos, rekonstruojami darželiai, steigiamos ikimokyklinės grupės. Stengiamės, kad tiek vaikai, tiek mokytojai mokytųsi ir dirbtų saugioje ir gražioje aplinkoje. Lieka užduotis spręsti Varnių M. Valančiaus gimnazijos klausimą – įstaigos vidus, švelniai pasakius, jau nebeatitinka jokių estetinių standartų. Verkiant remonto reikalauja ir Luokės vidurinės mokyklos šildymo sistema.“
Meras taip pat apgailestavo dėl mokytojams mažėjančių darbo krūvių: „Gaila, tačiau nieko nepadarysime – taip atsitiko dėl mažėjančio vaikų skaičiaus mokyklose. Tačiau istorija visada eina spirale, todėl, tikiu, kad ateis laikas, kai vaikų skaičius padidės. O iki tol mes turime stengtis išlaikyti mokyklas.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas švietimo įstaigų vadovus tikino, kad administracija kiek išmanydama stengiasi rasti lėšų darbo sąlygoms ugdymo įstaigose gerinti: „Kiekvienais metais stengsimės numatyti pinigų „švilpiantiems“ reikalams: langams pakeisti, stogui paremontuoti ir kt.“
Į mokyklas ateis 584 mokiniais mažiau nei pernai
Švietimo įstaigų vadovai, išklausę sveikinimo kalbas, kibo prie darbo. Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė informavo, kad šiais mokslo metais rugsėjis pakvietė 6 715 mokinių, t. y. 584 mokiniais mažiau negu praėjusiais mokslo metais (kasmet vidutiniškai mažėja po 480 mokinių).
„Laukiame 444 pirmokų, t. y. 19 vaikų mažiau, – kalbėjo D. Tūmienė. – Demografinė situacija atvedė prie nelengvų sprendimų. Nuo šių mokslo metų 4 miesto vidurinės mokyklos: ,,Ateities“, ,,Atžalyno“, ,,Kranto“, ,,Germanto“, tampa pagrindinėmis, o mokykla-darželis ,,Žemaitukas“ – lopšeliu-darželiu.“
Anot Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos, uždaryti neteko nė vienos mokyklos, tad šiais mokslo metais, kaip ir pernai, rajone veiks 42 švietimo ir 1 švietimo pagalbos įstaiga: 3 gimnazijos, 7 vidurinės (tarp jų suaugusiųjų mokykla, licėjus), 16 pagrindinių (tarp jų jaunimo mokykla, 3 specialiosios), 2 pradinės, 1 mokykla-darželis, 9 lopšeliai-darželiai, 4 neformaliojo švietimo. Veiks 8 mokyklų skyriai.
Iš darbo šiemet pasitraukė 15 mokytojų
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja vylėsi, kad darbinę praktiką tęs neženkliai per vasarą sumažėjusi pedagogų bendruomenė. „Praeitais mokslo metais, Pedagogų registro duomenimis, pedagogų bendruomenę sudarė 1 050 mokytojų, iš jų 856 dirbo bendrojo ugdymo mokyklose, 107 – ikimokyklinio ugdymo, 78 – neformaliojo švietimo ir 9 švietimo pagalbos įstaigoje, – kalbėjo D. Tūmienė. – Nuo naujų mokslo metų iš darbo pasitraukia 12 senatvės pensijos sulaukusių mokytojų ir 3 darbingo amžiaus mokytojai, kuriems šiuo metu negalime pasiūlyti darbo.“ Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja pažymėjo, kad, Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną buvo registruota apie 2 tūkst. bedarbių mokytojų, Plungės darbo biržos Telšių skyriuje – 64 bedarbiai mokytojai, iš jų daugiausia pradinio ugdymo – 17, po 11 dailės ir muzikos mokytojų. Tai, anot D. Tūmienės, įregistruoti ir šiųmetiniai absolventai, ir anksčiau iš darbo rinkos pasitraukę mokytojai.
„Mažėjant mokinių skaičiui, ieškoma būdų, kaip išvengti mokytojų bedarbystės, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja. – Bendradarbiavome su profesinės sąjungos atstovais, tarėmės su mokyklų vadovais dėl mokytojų darbo virškrūvių peržiūrėjimo, dėl vadovų atsisakymo dirbti pagal antras sutartis. Esant galimybėms, buvo įsteigti nauji etatai, siūloma mokytojams pakeisti iš darbo rinkos pasitraukusius pensinio amžiaus mokytojus, pavaduoti dėl įvairių priežasčių laikinai nedirbančius mokytojus. Tik visų bendromis pastangomis pavyksta spręsti sumažėjusią pedagogų paklausą darbo rinkoje, tačiau darbo krūvių mažėjimo, taip pat ir atlygio mažėjimo, neišvengsime.“
Dėmesys – pedagogų kvalifikacijai kelti
Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos teigimu, mokyklos, dalyvaudamos infrastruktūros ir aplinkos tobulinimo projektuose, modernėja: „Mokyklas pasiekia daug šiuolaikiškų priemonių, tačiau turimos priemonės neužtikrins kokybiško mokymo. Švietimas – vienintelė sritis, kur jokios priemonės nepakeis mokytojo. Todėl labai svarbus mokytojo ir mokinio santykis, mokytojo profesinis tobulėjimas. Į tai atkreiptas dėmesys ir respublikos mastu – parengtas Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos projektas, kuriame numatyta pagalba pirmus metus dirbantiems mokytojams, tobulinimosi formų ir metodų įvairovė, vienų metų stažuotė kas aštuonerius metus.“
Anot D. Tūmienės, pedagogo profesijos svarbą akcentuoja ir naujoji Švietimo įstatymo redakcija, kur aiškiai nurodyta, kad nuo šių mokslo metų mokytoju dirbti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas gali tik asmenys, turintys aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 m., ar specialųjį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų,) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Išimtis taikoma tik asmenims, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau kaip 5 metai.
Toliau bus tęsiamas ugdymo įstaigų išorės vertinimas
D. Tūmienės teigimu, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas švietimo kokybei: „Švietimo kokybė yra ne vien tik rezultatai, bet ir kiekvieno vaiko sėkmė. Mokyklos turėtų susitarti, kokios kokybės sieks, kokiais kriterijais ją vertins. Švietimo kokybei gerinti respublikos, rajono, mokyklos mastu vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.“ Praėjusiais mokslo metais išorės vertinimas atliktas ,,Džiugo“ vidurinėje mokykloje, šiais metais vyks Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje. 2012 m. planuojama vertinti ,,Ateities“ pagrindinę mokyklą. Anot Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotojos, išorinis vertinimas turi padėti tobulinti mokyklą.