Per praėjusį trečiadienį vykusį Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdį pristatyta Telšių rajono savivaldybės kultūros įstaigų būklės analizė – nustatyta Savivaldybės kultūros įstaigų būklė (tinklas, žmogiškieji ištekliai, veikla, finansavimo pokyčiai). Esą, įvertinus esamą situaciją, galima parengti pagrįstą rajono kultūros įstaigų optimizavimo planą ir efektyvų kultūros paslaugų teikimo modelį. Šį darbą iki šių metų rugsėjo vidurio turės atlikti Kolegijos posėdžio metu sudaryta darbo grupė.
Pristatė analizę
„Paskutiniu metu daug diskutuojama apie mūsų rajono kultūros įstaigų būklę, galimą tinklo optimizavimą, – per Kolegijos posėdį kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. – Visiems sakau, kad, kaip ir mokyklų tinklo optimizavimas, taip ir kultūros įstaigų optimizavimas yra neišvengiamas. Apie kultūros sritį kalbantis su gyventojais ir su bendruomenių pirmininkais pasigirsta įvairių nuomonių. Šiandien gyvename kitame laike, kai kultūra nebėra tokia, kokia ji buvo prieš 20 metų. Galbūt mums visiems reiktų keistis.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos nariams atliktą Telšių rajono savivaldybės kultūros įstaigų būklės analizę pristatė Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistė Eva Stonkevičienė. Minėtos analizės išvadose teigiama, kad didžiausia kultūros įstaigų išlaikymui tenkanti biudžeto lėšų dalis skiriama darbo užmokesčiui ir infrastruktūrai išlaikyti. Todėl trūksta lėšų veiklos kokybei užtikrinti ir kvalifikacijai tobulinti.
Be to, Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka turi daugiau nei 30 administruojamų subjektų mieste ir rajone. Pagal statistinius duomenis, vien pastatų išlaikymas reikalauja daugiau nei 30 proc. visų kultūros įstaigų infrastruktūrai išlaikyti skiriamų lėšų.
Be to, išvadose pabrėžiama, kad rajone veikia platus kultūros centrų tinklas, kurį sudaro atskiri juridiniai vienetai, turintys savo administracijas, reikalaujančias finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Dėl administracinės naštos dažnai nelieka laiko kultūrinės veiklos organizavimo procesams.
Mažėjant gyventojų skaičiui rajone bei didėjant globalizacijos procesams, kinta kultūros paslaugų kiekybiniai ir kokybiniai poreikiai. Būtina ieškoti naujų sprendimų, kuriant atraktyvų kultūros produktą, ir siekiant pritraukti papildomų lėšų.
Kalbant apie meninę veiklą, daugėja vietinių iniciatyvų: kultūrinėje veikoje aktyviai dalyvauja bendruomenės, seniūnijos, ugdymo įstaigos, nevyriausybinės ir kitos organizacijos. Todėl neišvengiamai mažėja savivaldybės kultūros įstaigų teikiamų paslaugų poreikis.
Atsižvelgdami į visas šias išvadas, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai pateikė keletą pasiūlymų. Pirma – įpareigojo kultūros įstaigas pateikti rekomendacijas ir siūlymus dėl tinklo administravimo efektyvinimo ir veiklos kokybės užtikrinimo. Antra – sudaryti darbo grupę 2014–2015 m. kultūros įstaigų tinklo optimizavimo planui parengti.
Telšių rajono savivaldybės meras paprašė pakeisti paskutiniame siūlyme nurodytus terminus: „Viską reikėtų daryti greičiau. Iki šiol prisiliesdavome prie kultūros srities, o problemas nustumdavome į ateitį. Tačiau jos neišsispręs savaime – jas reikia spręsti dabar.“
Dėl pertvarkų spręs rugsėjį
„Džiaugiuosi, kad Telšiuose kultūra išliko, – per Kolegijos posėdį kalbėjo Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Alfreda Tamoševičienė. – Ir mes, šios Savivaldybės tarybos kadencijoje esantys politikai, ją privalome išlaikyti. Aš nenorėčiau, kad prisidėtume prie rajono kultūros sužlugdymo. Gal pirmiausia sutvarkykime kultūros įstaigų patalpas, kad nešildytume oro, o ne griebkimės kažkokių reorganizacijų?“
Buvo ir kitų nuomonių – kultūros įstaigų pertvarkai pritarė darbietė, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Laima Jurytė- Zakarauskienė. Moters teigimu, šiandien, ypač kaimiškų vietovių kultūros įstaigose, pokyčiai labai reikalingi.
„Telšiuose kultūra egzistuoja, ji turi savo veidą ir jokiu būdu nėra siekiama ją sunaikinti ar sugriauti, – kalbėjo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Kuizinas. – Tačiau gyvenimas yra dinamiškas – keičiasi poreikiai. Visų pirma, sudaryta darbo grupė turi atsakyti į klausimą, kodėl vienur renginių yra daug, ir jie pritraukia pilnas sales žiūrovų, o kitur – renginių mažai, juose nelabai kas lankosi? Taip pat turi būti atsakyta į pagrindinį klausimą – kokių šiandien kultūros teikiamų paslaugų reikia pačiam gyventojui?“ Be to, anot vicemero, reikia parengti tvarką, darbo užmokesčio apskaičiavimo metodiką, kuri padėtų motyvuoti patį kultūros darbuotoją. Esą tai galėtų būti įvairūs variantai, vienas iš kurių, nustatant bazinį atlyginimą ir mokant priemokas už padarytus darbus.
Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, kurios pirmininku paskirtas P. Kuizinas, pavestas užduotis turės atlikti iki š. m. rugsėjo vidurio. Tada esą ir paaiškės, kokių pertvarkų sulauks rajono kultūros įstaigos.