Telšių rajono kultūros įstaigų tinklo optimizavimo planą rengianti darbo grupė praėjusią savaitę baigė mėnesį trukusias diskusijas su rajono kultūros darbuotojais, seniūnais, seniūnaičiais, bendruomenių atstovais. Iš viso aplankyta 10 rajono seniūnijų. Pasak Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Petro Kuizino, šių diskusijų tikslas – išgirsti gyventojus, kultūros darbuotojus bei sužinoti jų matomą rajono kultūros ateities viziją.
„Atlikta mūsų kultūros įstaigų analizė verčia susimąstyti apie permainas, – praėjusį antradienį Varniuose vykusiame susitikime kalbėjo P. Kuizinas. – Reikia keistis, tačiau tuo pačiu metu nesugriauti to, ką esame sukūrę gero.“ Kasmet kultūrai iš rajono biudžeto skiriama apie 4 mln. Lt, iš jų 84 proc. tenka darbo užmokesčiui, 6 proc. – infrastruktūrai išlaikyti ir tik tai, kas lieka, – kultūrinei veiklai. Todėl nenuostabu, kad ta veikla patenkinti ne visi. Kokių kultūros paslaugų šiandien gyventojams reikia? Ar tarybinis kultūros centrų modelis dar neatgyveno? Ir kiek turi dirbti bei uždirbti šiandienos kultūros darbuotojas? Į šiuos ir panašius klausimus diskusijų metu bandyta ieškoti atsakymų.
D. Mažeikienė: Kultūroje – linksmybių nedaug
Taip jau sutapo, kad paskutiniai darbo grupės, sprendžiančios rajono kultūros įstaigų ateitį, susitikimai su kultūros įstaigų darbuotojais, bendruomenių atstovais ir kt. vyko tą pačią dieną kaip ir Lietuvos kultūros centrų darbuotojų, netekusių vilčių sulaukti didesnių atlyginimų, organizuota visuotinė akcija – tylusis koncertas „Būti ar nebūti“.
„Padarėme kultūros įstaigų analizę, kurioje linksmybių nedaug, – susitikime Varniuose kalbėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė. – Aš kultūrą visada lyginu su švietimu. Tačiau švietimo ir kultūros finansavimas yra skirtingas. Kultūra finansuojama vien tik iš rajono biudžeto. Jai kasmet atitenka 9,5 proc. biudžeto, t. y. apie 4 mln. Lt.“ Tačiau, anot D. Mažeikienės, didžiąją šių pinigų dalį – 84 proc. – sudaro darbo užmokestis, kuris šiemet apskaičiuotas vos 10,6 mėnesio. „Norime su Jumis pasitarti, kaip turėtume reorganizuoti rajono kultūros sritį, jog su tais pačiais pinigais ne tik kad galėtume išgyventi, bet ir pakelti teikiamų kultūros paslaugų kokybę“, – kalbėjo Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja.
D. Mažeikienė taip pat pristatė darbo grupėje suformuluotus galimus kultūros centrų reorganizavimo modelius. Pirmasis – palikti vieną Telšių rajono kultūros centrą, kuris aptarnautų visą rajoną. Antrasis modelis – palikti penkis kultūros centrus su nutolusiomis darbo vietomis. Trečiasis variantas – kultūros centrų pavaldumą atiduoti į seniūnijų rankas. Anot vedėjos, šie variantai nėra išgryninti, tad nereikia nusigąsti, jog bus vienaip ar kitaip. Esą diskusijų su kultūros centrų darbuotojais bei gyventojais metu gali atsirasti visiškai kitas modelis, todėl susirinkusiųjų prašė nebijoti teikti savo pasiūlymų.
Varniškiai nori labiau į vietos poreikius orientuotos kultūros
Varniuose įvykusiame susirinkime kultūros darbuotojų, seniūnaičių bei įstaigų vadovų nuomonės dėl kultūros centro ateities išsiskyrė. Varnių kultūros ir jaunimo centro direktorė Rita Viktoravičienė teigė, kad jokių pokyčių nereikia, nes įstaiga dirba gerai. „Sunku kalbėti rajono mastu, tačiau gal reikėtų naikinti tuos kultūros centrus, kurie buvo neseniai sukurti?“ – siūlė direktorė.
Tačiau susitikime dalyvavę ožtakiškiai toli gražu nesutiko su R. Viktoravičienės teiginiais apie jos vadovaujamos įstaigos darbą. Gyventojų teigimu, Varnių kultūros ir jaunimo centro darbas turi būti orientuotas ne tik į profesionalią kultūrą, bet ir į saviveiklą, labiau būti atviras neprofesionaliems meno kolektyvams, būreliams ir pan. „Esame senjorai mėgėjai teatralai, statėme spektaklį ir paprašėme leisti parepetuoti kultūros centro salėje. Deja, mums atsakė, – pasakojo Varnių „Bočių“ atstovas, – teko repetuoti namuose, o premjera įvyko kažkokiame pusrūsyje. Mes esame už tai, kad Varniuose liktų kultūros centras, bet jis turėtų būti labiau pritaikytas vietos poreikiams, jungtų visų bendruomenių, įstaigų organizuojamus renginius, palaikytų jų iniciatyvas.“
Tiesa, varniškiai negailėjo pagyrimo žodžių R. Viktoravičienei už tai, kad Varniai turi aukšto lygio profesionalius kolektyvus, tačiau tuo pačiu prašė būti šiek tiek lankstesnei ir įsileisti vadinamąją „mažąją seniūnijos kultūrą“.
Ryškėniškiai permainų nenori
Kultūros centrų reorganizacijos modelius pristatant Ryškėnų seniūnijoje, gyventojai visi tarsi vienas mūru stojo už tai, kad jų kultūros centras ir toliau išliktų savarankiškas. „Mes esame prieš kultūros centrų centralizaciją, – tvirtino gyventojai. – Bus taip, kaip buvo su kolūkiais: kai pradėjo stambinti – tai mažuosius su šaknimis išrovė.“ Ryškėniškių nuomone, seniūnijoje kultūros centras privalo išlikti: „Gal kultūros lygis ir bus žemesnis, bet turi būti išlaikytas žmonių užimtumas, svarbu, kad kažkas užsiimtų su mėgėjų kolektyvais ir pan.“
Ryškėnų kultūros centre šokančių merginų kolektyvo atstovės teigė, jog jos galėtų lengvai pereiti į miesto kultūros centrą, tačiau nenori. „Pasirinkau Ryškėnus, nes man artima mūsų bendruomenė, pažįstami, vis labiau įsitraukiu į seniūnijos gyvenimą, – kalbėjo viena iš šokėjų. – Galėčiau šokti Telšiuose. Tačiau – ne! Aš noriu, kad mane matytų kaip žmogų, o ne kaip lašą masėje…“
„Labai noriu, kad daugiau nieko nebegriautume, – susitikimo metu sakė Ryškėnų „Bočių“ atstovas. – Turime „Bočių“ kapelą, savo šokėjas. O tos dainuojančios pupytės – neįdomu. Tačiau malonu, kada matai šokantį, dainuojantį ar grojantį pažįstamą žmogų.“
Ar didės kultūros darbuotojų atlyginimai – paaiškės spalio pabaigoje
„Kad buvo rengiami susitikimai-diskusijos su gyventojais – labai sveikintinas dalykas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys Valentinas Bukauskas. – Svarbu, kad žmonės patys gali išsakyti nuomonę apie tai, kaip jie įsivaizduoja kultūrą savo miestelyje, kaime, kokių renginių, paslaugų jiems reikia.“ V. Bukauskas tikino nenorintis plačiai komentuoti būsimų permainų rajone, kol Telšių rajono kultūros įstaigų tinklo optimizavimo planą ruošianti darbo grupė nepateikė išvadų. „Reikia užtikrinti teikiamų kultūros paslaugų kokybę. Visgi Telšiai ruošiasi tapti Lietuvos kultūros sostine, – kalbėjo Seimo narys. – Nors renginių kasmet gausėja, o ir jų kokybe negalima skųstis, tačiau, mano nuomone, rajone trūksta etnokultūrinių, tautinio paveldo renginių ir pan. Aš ne kartą esu išsakęs savo viziją, kad tarp rajono seniūnijų galėtų vykti mainų programa: pavyzdžiui, vieną savaitgalį Upynoje koncertuoja Nevarėnai, o kitą Nevarėnuose – upyniškiai, Luokėje – kolektyvas iš Ryškėnų, Ryškėnuose – iš Luokės ir t. t.“
Paklaustas apie tai, ar Vyriausybė kitais metais ketina pakelti kultūros darbuotojams atlyginimus, Seimo narys atsakė: „Darbo partija kelia reikalavimus, kad minėtiems darbuotojams darbo užmokestis būtų didinamas. Šiuo metu kitų metų biudžetas tebėra formuojamas. Apie tai konkrečiau galėsime pakalbėti spalio pabaigoje.“
Telšių rajono kultūros įstaigų tinklo optimizavimo planą rengianti darbo grupė savo išvadas turėtų pateikti šį mėnesį. Jos bus perduotos svarstyti Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijai.
Loading ...
