Šių metų pavasarį ir vasarą Telšių rajono savivaldybės mero Kęstučio Gusarovo potvarkiais buvo sudaryta net keletas darbo grupių ir komisijų, kurioms pavesta pateikti išvadas dėl strategiškai rajonui aktualių sprendimų: „Germanto vilos“ ir Telšių miesto teritorijos, esančios Parko g., įveiklinimo, investicijų pritraukimo į Telšių rajoną bei nemokamo gyventojų pavėžėjimo visuomeniniu transportu.
Darbo grupių ir komisijų vadovu paskirtas mero pavaduotojas Mantas Serva. Ir nors darbas grupėse dar nėra baigtas, vicemeras su „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojais sutiko pasidalinti tarpinėmis jų išvadomis.
Antanas NEKRAŠIUS
„Germanto viloje“: poilsis, sveikatingumo ir apgyvendinimo paslaugos
Šių metų pavasarį mero potvarkiu sudaryta darbo grupė dėl „Germanto vilos“ statinių įveiklinimo, pardavimo ar nuomos sąlygų parengimo. Pasak Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo M. Servos, per tą laiką darbo grupė parengė techninę dokumentaciją bei paskelbus konkursą nupirkta galimybių studija. „Studija pradėta rengti liepos mėnesį ir turėtų būti baigta lapkritį, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė vicemeras, – studijos rengėjams mes nurodėme, jog „Germanto viloje“ norėtume matyti rekreacinę-poilsio zoną, kurioje galėtų būti teikiamos sveikatingumo, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos.“
M. Servos teigimu, galimybių studija, kuri kainavo 7 000 Eur, apims visus aspektus: nuo galimų vystyti paslaugų spektro ir aktualumo regiono mastu iki infrastruktūros, kurią būtina įrengti, norint pritraukti investicijas. „Bus vertinama, kokias paslaugas – sporto, sveikatinimo, apgyvendinimo ir pan. – teikia aplinkiniai rajonai. Kuo išskirtinė gali būti „Germanto vila“. Kokius kelius reikia nutiesti, kokius leidimus, dokumentaciją reikia sutvarkyti ir t. t. – pasakojo vicemeras. – Galimybių studija lietuvių ir anglų kalbomis bus parengta galimam investuotojui. Jis atėjęs matys, ką mes turime, ką turi aplinkiniai rajonai, kuo išskirtinė mūsų siūloma teritorija bei kokių veiklų vystymas turės potencialą.“
Tačiau yra ir problemų sprendžiant „Germanto vilos“ įveiklinimo klausimą. Teritorija yra Germanto kraštovaizdžio draustinyje, todėl turi daugybę veiklos apribojimų. Pavyzdžiui, nugriauti šiuo metu esančios vilos pastatus ir jų vietoje statyti naujus, modernius – draudžiama. Pasak Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo, šiuo klausimu darbo grupė intensyviai bendrauja su LR aplinkos ministerija.
„Diskusijos vis dar vyksta. Siekiame, kad iš draustinio teritorijos „Germanto vila“ būtų išbraukta.
Ir nors ministerija šiuo klausimu mus palaiko, tačiau sprendimus turės priimti Valstybinė miškų urėdija“, – teigė M. Serva.
Į klausimą, ar darbo grupė jau apsisprendė, kokia forma „Germanto vila“ bus perduota investuotojui – išnuomojant teritoriją, ją parduodant ar kt., – vicemeras atsakė, jog labiau linkstama prie koncesijos formato. Mat nuomą teisės aktai leidžia iki 10 metų, tad kyla klausimas, ar per tą laikotarpį atėjusiam verslui atsipirks investicijos, o pardavus sklypą – atsiranda rizika, jog minėtoje teritorijoje atsiras ne tai, ko visuomenė pageidauja.
„Telšiai Park“
Kita teritorija, kurios įveiklinimui buvo sudaryta darbo grupė, – tai sklypas, esantis ties Parko g. 15A namu, Telšiuose. Ji prasideda ten, kur baigiasi Masčio ežero pakrantėje nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, apima teritoriją nuo Žemaitijos kaimo buities muziejaus iki Masčio ežero įlankos ir, galbūt, pačią salą. „Galbūt“, nes kol kas darbo grupė dar nėra konkrečiai apibrėžusi, kokia teritorija bus įveiklinta. Tačiau pavadinimą jai jau turi – „Telšiai Park“.
„Telšiai Park“, anot vicemero M. Servos, bus aktyvaus poilsio zona. O jos koncepcija bus formuojama bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija. „Esame sutarę rugsėjo-spalio mėnesiais į Telšius pasikviesti 18-ka paskutinio kurso VDA Architektūros katedros studentų, t. y. be penkių minučių diplomuotus architektus, – teigė Savivaldybės mero pavaduotojas. – Darysime „wokshopą“ (dirbtuves, – red.): mes pristatysime pagrindines mintis, ką norime minėtoje teritorijoje matyti, o studentai atsižvelgę į mūsų miesto specifiką, istorinius bei geografinius ypatumus – iki 2021 m. pabaigos pateiks projektinius pasiūlymus, kurie jiems bus užskaityti kaip kursiniai darbai.“
M. Servos teigimu, norima, kad menininkai „įjungtų“ savo fantaziją ir parengtų projektus aktyvaus laisvalaikio zonai. „Gal tai bus karstynės, laipiojimo sienos, apžvalgos bokštas ar kita aktyviam laisvalaikiui skirta infrastruktūra. Projektinius pasiūlymus mes įvertinsime, suformuosime užduotį ir, kaip buvo su „Germanto vila“, pirksime galimybių studiją. Tačiau viena tikrai žinome – minėtoje teritorijoje turėtų būti aikštelė kemperiams.“
Anot vicemero, tikimasi, kad galimybių studija bus parengta iki kitų metų vasaros.
„Į „Germanto vilos“ ir „Telšiai Park“ teritorijas žiūrime kompleksiškai, – kalbėjo M. Serva. – Jeigu „Telšiai Park“ bus aktyvaus poilsio zona, tai „Germanto vila“ – labiau ramesnė, sveikatinimuisi skirta vieta.“
Pašnekovo teigimu, tuo pačiu reiktų paminėti ir dar vieną Telšiuose ruošiamą rekreacinę zoną – tai privačios ir viešosios partnerystės pagrindu ketinama sutvarkyti teritoriją šalia Žemaičių muziejaus „Alka“. AB „Žemaitijos pienas“ į Telšių rajono savivaldybę kreipėsi su pasiūlymu pagerinti aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrą Telšių mieste: Muziejaus g. 35 ir šalia esančiame laisvame valstybinės žemės plote sutvarkyti teritoriją ir įrengti ten jaunimo užimtumo parką. Anot mero pavaduotojo, investicinis projektas bus parengtas iki lapkričio mėnesio.
Ko šiandien reikia rajonui, kad taptume patrauklūs verslui?
Šių metų vasarą sudaryta komisija ir dėl investicijų pritraukimo į Telšių rajoną. Mintis sukurti tokią komisiją, anot M. Servos, kilo verslui pradėjus domėtis buvusio karinio miestelio teritorija. „Kaip žinia, viename iš buvusio karinio miestelio sklypų įsikurs siuntų tarnyba „DPD“. Tačiau norisi, jog visoje teritorijoje atsirastų verslas, – teigė vicemeras. – Aiškios vizijos ir strategijos kaip pritraukti verslą neturėjimas privedė prie to, kad tuščias patalpas vis dažniau mes atiduodame naudotis nevyriausybinėms organizacijoms.“
M. Servos teigimu, mero potvarkiu iš Administracijos darbuotojų, politikų bei verslo atstovų sudaryta komisija iškėlė uždavinį – identifikuoti visas laisvas Telšių rajono teritorijas, kurios galėtų būti patrauklios verslui. „Šį rudenį mes norime Telšiuose sušaukti verslo forumą, į kurį būtų pakviesti valdžios, verslo, verslo konfederacijos atstovai, verslo plėtra Lietuvoje užsiimančios organizacijos ir kt., – pasakojo vicemeras. – Norime pasikalbėti su pačiu verslu: kokias jie mato perspektyvas Telšiuose, ko šiandien reikia, kad verslui mes taptume patrauklūs, į ką nukreipti didžiausią dėmesį.“ Esą, kada į šiuos klausimus bus atsakyta, Savivaldybė pirks galimybių studiją, kurioje profesionalai identifikuos Telšių rajono verslo aplinką, o atėjęs investitorius galės rinktis, kurioje teritorijoje jam patogiausia kurtis.
Nemokamai bus vežami visi rajono gyventojai
„Jeigu neatsitiks kažkas nenumatyto, rugsėjo mėnesį posėdžiausiančiai Telšių rajono savivaldybės tarybai bus teikiamas sprendimo projektas dėl nemokamo gyventojų pavėžėjimo visuomeniniu transportu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė M. Serva. – Mero potvarkiu sudaryta darbo grupė baigė savo darbą ir Tarybai bus siūloma pritarti nemokamam visų rajono gyventojų pavėžėjimui.“
Anot vicemero, kol kas dar nėra galutinai nuspręsta, kaip ši pavėžėjimo sistema veiks. Tačiau svarstoma apie galimybę, kad kiekvienas Telšių rajone gyvenamąją vietą deklaravęs gyventojas galės įsigyti „Telšiškio kortelę“, su kuria bus leista nemokamai važiuoti visais Telšių autobusų parko maršrutais. „Įvedus nemokamą pavėžėjimą taip pat manome, kad Telšių autobusų parkas turės peržiūrėti esamus maršrutus, juos optimizuoti. Dalis maršrutų yra perduoti privatiems vėžėjams, tad svarstome, ar tik nereikės ir jų perimti mūsų įmonei“, – teigė M. Serva.
Kartu su nemokamu gyventojų pavėžėjimu numatoma Telšiuose įvesti ir tam tikrus apribojimus automobiliams, kad žmonės būtų labiau suinteresuoti naudotis viešuoju transportu. Ribojimai paliestų automobilių stovėjimo aikšteles miesto centre – jos būtų apmokestintos. Taip pat galvojama apie stacionarius greičio matavimo prietaisus problematiškesnėse Žemaitijos sostinės gatvėse. „Taip būtų sukurta dar viena papildoma paslauga, kuriai galėtų būti skelbiamas konkursas, – teigė M. Serva. – Manau, kad atsirastų verslininkų, kurie investuotų į šių priemonių įrengimą, priežiūrą bei kontrolę. Pavyzdžiui, dalis stovėjimo aikštelėje surinktų mokesčių, baudų atitektų paslaugą teikiančiam verslui, kita dalis – į Savivaldybės biudžetą, kad nors šiek tiek būtų padengtos dėl nemokamo gyventojų pavėžėjimo susidarančios papildomos išlaidos.“
Paskaičiuota, kad Tarybai pritarus nemokamam gyventojų pavežėjimui visuomeniniu transportu rajono teritorijoje, Telšių autobusų parkas papildomai patirs apie 100 tūkst. Eur išlaidų.