Praėjusį sekmadienį kibernetinę ataką patyrė Telšių radijo stotis „XXL FM“ – buvo įsilaužta į stoties vidinį tinklą ir transliuota dezinformacija, susijusi su karu Ukrainoje ir NATO vadovų susitikimu.
Aistas MENDEIKA
Sekmadienio pavakarę klausytojus dezinformuojantis tekstas radijo stoties „XXL FM“ bangomis skaitytas Šiaulių klausytojams. Pasak stoties direktoriaus Mariaus Dauginavičiaus, įsilaužėliai savo tekstą transliavo apie 20 minučių.
„Apie 16 val. man paskambino klausytojas iš Šiaulių ir pranešė, jog per radiją kalba kažkokias nesąmones. Patikrinus paaiškėjo, kad signalas atjungtas nuo Telšių ir transliuojamas iš kitos vietos. Taip pat negalėjau prisijungti prie savo sistemos, buvo „nulaužti“ ir pakeisti vidaus tinklo slaptažodžiai“, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo M. Dauginavičius.
Apie kibernetinę ataką nedelsiant pranešta specialiosioms tarnyboms. Radijo stoties įrengimai buvo išjungti ir išmontuoti, perduoti tarnyboms, kurios aiškinsis įsilaužimo priežastis.
Pasak M. Dauginavičiaus, pirmadienio rytą radijo stotis „XXL FM“ veikė normaliu režimu.
„Per naktį sumontavome naują atsarginę įrangą ir tęsėme savo transliaciją. Dezinformacinį tekstą girdėjo tik Šiaulių klausytojai – nei Telšiuose, nei Plungėje jo nesigirdėjo. Vis dėlto labai stebiuosi, kad kažkam pavyko įsilaužti, nes buvusi įranga gana brangi ir kokybiška. Bet, matyt, kažkur buvo spraga. Esu IT inžinierius, prižiūriu daug radijo stočių, tad man tai bus gera pamoka. Tikiuosi, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos, juo labiau kad dabar sumontuota aparatūra yra dar naujesnė“, – sakė M. Dauginavičius.
Ko siekiama įsilaužiant į radijo stoties transliacijas, pakeičiant programas, paprašėme pakomentuoti Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro „Digires“ vyriausiosios tyrėjos, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorės Auksės Balčytienės.
– Spėju, kad kibernetinėms atakoms itin svarbus laikas, momentinis masiškumas, žinutės sklaidos greitis, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė A. Balčytienė. – Kitaip sakant, visa tai, kas leidžia labai greitai ir nedidelėmis pastangomis pasiekti kiek įmanoma didesnę grupę žmonių. Radijas tam yra puiki terpė. Socialiniai tinklai tokio momentinio sklaidos greičio taip pat siekia, bet prie socialinių tinklų turėtų būti prisijungę daug žmonių vienu metu, o šie gali būti teritoriškai atskirti, tad nebūti vienoje erdvėje. Todėl radijo transliacijos, taip pat transliacijos prekybos centre, tam yra tiesiog ideali vieta – tokiose vietose vienu metu radijo pasyviai „klausosi“ daug žmonių. Dar svarbu, kad šis „klausymasis“ yra pasyvus, t. y. tik retas yra giliai sąmoningai „įsijungęs“ į muzikinius ar žodinius pranešimus. Juk radijas neretai naudojamas daugiau foniniam garsinės erdvės užpildymui, kai žmonės ką nors veikia: šnekučiuojasi, dirba, vaikštinėja, tinginiauja, apsiperka ir kt. Kaip tik toks pasyvus „klausymasis“ ir buvimas garso erdvėje gali būti itin smarkiai paveikus – staiga išgirsta ir su ankstesniu garsiniu fonu stipriai kontrastuojanti žinutė neturės konteksto, bus galimai dezorientuojanti. Tad sukelianti neigiamų jausmų, bus sužadintas sutrikimo jausmas ir kitos visa tai emocijos: baimė, pyktis, nepasitenkinimas, pasibjaurėjimas. Kaip tik tuo metu – ir tai tebus vos kelios milisekundės – dezinformacijos poveikis bus pats stipriausias: kils stipri emocinė reakcija ir pyktis, o nugirsta žinutė gali „įsirašyti“ į sąmonę. Ir taip žmogus susies tą mintį su emocija. Todėl itin svarbu turėti patirties ir žinoti, kad svarbu sau greitai suteikti pagalbą – pradėti užduoti klausimus: kas čia vyksta? Kodėl tai dabar skelbiama radijo eteryje ir su kokiu tikslu? Kaip į tai reaguoja mano kūnas ir ką tuo metu jaučiu: tankesnį kvėpavimą, padažnėjusį širdies ritmą? Kaip mane veikia tai, ką girdžiu? Tokie klausimai ir savęs pajautimas padės sugrįžti į realybę ir suprasti, kad čia yra transliuojama kažkas netinkamo, piktavališko.
Kaip galėtume padėti radijo stotims reaguoti į tokią situaciją? Būtų svarbu apie tokius ar panašius išpuolius kalbėtis su skaitytojais, prašyti jų aktyvios reakcijos visuomet, kai pastebi ir nujaučia kažką netinkamo. Tikiu, kad kaip tik taip visos profesionalios žurnalistų redakcijos ir dirba. Jos siekia įtraukaus ryšio su skaitytojais. Dar svarbu radijo ir visiems žurnalistams labai gerai žinoti ir būti pasirengus veiksmų planą, ką daryti tokių išpuolių atvejais – kur pranešti, su kuo pasitarti, kaip konsultuotis ir kaip atkurti ryšį su visais skaitytojais ar klausytojais.