Psichiatrė S. Slavinskienė: pilnaverčio gyvenimo pagrindas – fizinės ir psichologinės sveikatos dermė

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Ši data mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą.
Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Sonata Slavinskienė pažymi, kad psichikos sveikata yra vienas iš svarbiausių somatinės sistemos funkcionavimo garantų, tad norint užtikrinti žmogaus gerovę būtina didelį dėmesį skirti ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai.
Monika GIRDVAINĖ
Konsultuoja pacientus poliklinikoje
Nuo rugsėjo mėnesio Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriaus patalpose įrengus COVID-19 ligos padalinį, šio skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė S. Slavinskienė pacientus konsultuoja ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje.
„Pacientai konsultuojami visais psichinės sveikatos klausimais: priklausomybių, nuotaikų svyravimų, psichosomatinių ir kitų sutrikimų. Kadangi Psichiatrijos skyrius laikinai uždarytas, dėl stacionarinių paslaugų pacientai yra nukreipiami į Respublikinę Šiaulių ligoninę“, – informavo gydytoja psichiatrė.
Pas specialistę pacientai gali patekti su siuntimu. Tai – nauja praktika Telšių ligoninėje, nes anksčiau tokio specialisto konsultacijos ligoninėje nebuvo teikiamos.
S. Slavinskienė ragina gyventojus atkreipti dėmesį į savo psichikos sveikatą, įvertinti bendrą savijautą ir, pasireiškiant negalavimams, nedelsti kreiptis dėl konsultacijos.
„Psichikos sveikata yra vienas iš svarbiausių somatinės sistemos funkcionavimo garantų. Suprantama, pačiam ne visada lengva įvertinti savo būklę. Tokiu atveju reikia pasitikėti artimaisiais, stebinčiais žmogų iš šalies ir galinčiais objektyviai įvertinti jo būklę.
Žinoma, pavyzdžiui, kartais galima ir nemiegoti, jausti nerimą, jeigu tam yra kažkokia priežastis. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šitokia būsena neužsitęstų. Pora savaičių yra tas laikas – kai matai, kad niekas nesikeičia, geriau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir nuspręsti, reikia tolesnio gydymo ar ne. Tam ir yra specialistai, kad gali pas juos ateiti, pasikalbėti ir galbūt kartu atrasti sprendimus“, – teigė psichiatrė.
Pacientų sutrikimai – įvairūs
S. Slavinskienė pabrėžė, kad šiais pandemijos laikais kiekvienam iš mūsų ypač svarbu yra palaikyti ir stiprinti savo psichinę sveikatą.
Pastaruoju metu medikė sulaukia daug pacientų, patiriančių nerimą, besiskundžiančių depresinėmis nuotaikomis. Pasitaiko pacientų, patiriančių psichosomatinių sutrikimų. Psichosomatika – tai tam tikri reiškiniai, kai psichologinė žmogaus būklė veikia organizmo fiziologinius procesus ir sukelia patologinius pokyčius, ligas.
„Psichikos sutrikimai žmogui dažnai pasireiškia per tam tikrus negalavimus – pilvo, nugaros, skrandžio, gerklės skausmus, dusulį, širdies permušimus, padidėjusį kraujospūdį ar kita. Taip nutinka, kai nerimo, depresinės būklės užsitęsia. Būna taip, kad žmogus dėl kažkokios patologijos ilgą laiką lankosi pas specialistus ir neranda ligos, o paaiškėja, kad iš tiesų jam reikalinga psichiatro pagalba. Psichiatrai nėra psichologai, bet pas mane atėjusiam pacientui niekada neskubu skirti vaistų. Pirmiausia vyksta pokalbis ir jo metu įvertinu, ko žmogui reikia. Mano asmeninis požiūris – daug psichologinių ir psichikos sveikatos problemų galima išspręsti psichoterapiniu gydymu. Nukreipiu pacientus pas psichoterapeutus ir kartais ligos išgydomos be medikamentų“, – pasakojo medikė.
Problemos dėl priklausomybę keliančių vaistų
Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad pastaruoju laikotarpiu itin aktuali tema – benzodiazepinų grupės vaistų vartojimas. Gydytojai šiuos raminamaisiais ar migdomaisiais vadinamus vaistus anksčiau skirdavo dėl varginančios nemigos, nerimo sutrikimų ar panikos priepuolių. Nuo šių metų liepos įstatymiškai apribojus minėtų medikamentų skyrimą, S. Slavinskienė teigė sulaukianti pacientų, kurie šiuos vaistus vartojo ilgą laiką ir jiems išsivystė priklausomybė. Žmonės prašo išrašyti minėtų vaistų, tačiau medikė šiuo klausimu atsargi.
„Tai nėra patogenetiniai vaistai, gydantys ligas. Tai vaistai, skirti gydyti trumpalaikius simptomus. Moksliškai įrodyta, kad visi tie benzodiazepinai sukelia demencijas arba pagilina jas, paskatina jų atsiradimą. Raginu visus, kurie dėl šių vaistų nutraukimo turi problemų, ateiti kalbėtis ir ieškoti sprendimo būdų. Priklausomybė geriant minėtus vaistus didėja, o ligos gydymas nevyksta.
Pacientams, dvejojantiems, ar apskritai būtina vartoti vaistus, aš dažnai sakau, kad labai svarbu yra įvertinti savo gyvenimo kokybę – jeigu jaučiami simptomai trukdo gyventi, jeigu bloga nuotaika užgožia gyvenimo kokybę, jei sutrikęs miegas ir kamuoja somatiniai sutrikimai, kas apsunkina kasdieninę veiklą – reikalingas gydymas“, – informavo specialistė.
Palaiko pozityvią aplinką
Regioninėje Telšių ligoninėje gydytoja psichiatrė S. Slavinskienė yra atsakinga už pozityvios psichosocialinės aplinkos užtikrinimą įstaigoje. Stengiamasi testuoti ligoninės bendruomenę, konsultuoti, šviesti, raginama kalbėtis apie darbuotojų psichinę būklę.
Specialistė pastebi, kad mobingas – tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis elgesys kolektyvuose, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors narį, sumažinti jo vertę, atitolinti arba net atskirti jį nuo kolektyvo – nesvetimas ir medikams. Tą parodė suicidiniai įvykiai mūsų šalies medikų bendruomenėje. Skaudūs įvykiai privertė susimąstyti apie bendravimo etiką, pagarbą kitam, kitokį darbą dirbančiam.
„Daugelyje bendruomenių dar nuo pirmykščių laikų tiesiog natūraliai susidaro hierarchija, konkurencija. Kažkas yra viršesnis, kažkas paklūstantis. Konfliktas dažnai įvyksta, kai nėra darbo pareigų pasidalijimo, tarp darbuotojų daug apkalbų. Norisi, kad žmonės suprastų, jog tik nuo mūsų pačių priklauso mūsų ateitis. Galima kviesti konsultantus, vesti mokymus, bet jei žmogus pats leis, kad su juo kitas elgtųsi nederamai, tai yra negerai. Kaip mes leidžiame su mumis elgtis, taip su mumis ir yra elgiamasi.
Siūlyčiau mūsų ligoninės darbuotojams nebijoti ateiti pasikalbėti, neišgyventi savyje negatyvių dalykų, jei jų kyla darbe. Bet kurioje bendruomenėje reikia kalbėtis, diskutuoti apie iškylančias problemas. Žmonių yra visokių ir kiekvienas toje pačioje situacijoje elgiasi vis kitaip. Bet kartais paprasčiausias pokalbis padeda susivokti situacijoje“, – įsitikinusi S. Slavinskienė.
Rūpestis psichikos sveikata
Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, gydytoja psichiatrė ragina visus atkreipti dėmesį į savo psichinę savijautą.
Pasak medikės, rūpintis psichikos sveikata – dar nereiškia, kad būtina eiti konsultuotis pas psichiatrą. Svarbu pradėti nuo savęs, nuo paprastų dalykų, kuriuos žmogus gali pats padaryti: pakankamai miegoti, atrasti mėgstamas veiklas, kurios atpalaiduoja, laikytis darbo valandų grafiko.
„Kiekvienas žmogus pats turi atrasti tai, kas jam tinka ir kaip gali sau padėti – nė vienas specialistas nepasakys kažkokios stebuklingos formulės, kuri tiks kiekvienam. Turime įsiklausyti patys į save ir atrasti būdą, kad psichika pailsėtų ir atsipalaiduotų. Specialistai tik gali pakreipti pacientą kažkokia linkme, patarti, o sprendimus priima pats žmogus“, – tvirtino gydytoja psichiatrė.
Pašnekovė pažymėjo, kad, siekiant išlaikyti stabilią psichinę sveikatą, gyvenime reiktų vadovautis trijų aštuonetų taisykle – aštuonias valandas dirbti, aštuonias ilsėtis ir užsiimti mėgstama veikla ir aštuonias miegoti. Kai šiose trijose gyvenimo plotmėse vyrauja dermė, gydytojos teigimu, galima išvengti perdegimo sindromo ir kitų psichikos sutrikimų.

Registruotis pas gydytoją psichiatrę Sonatą Slavinskienę galima Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos telefonais: (8 444) 77022, 77020, 77014.
Gydytojos darbo laikas: I, III, V – 8–13 val., II – 14–16 val., IV – 8–10, 11–12 val.