Prekybos centrų gausa Telšiuose, arba Negalima taip suplanuoti gyvenimo, kad jis visiškai nekistų

Telšių rajono savivaldybės taryba praėjusią savaitę pritarė UAB „Statybos strategija“ parengtai Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Telšių mieste specialiojo plano keitimo specialiojo plano koncepcijai. Pagal ją buvusios spirito gamyklos teritorijoje numatomas iki 7 500 kv. m plotas universaliai prekybos įmonei bei trys teritorijos – Luokės g. 72, ties Luokės ir Kauno gatvių sankirta bei Luokės ir Saulėtekio g. sankirtoje – naujoms universalioms prekybos įmonėms atsirasti.

Į „Telšių ŽINIAS“ kreipęsi verslininkai teigė, jog kyla įtarimų, ar prekybos įmonės numatymas buvusios spirito gamyklos teritorijoje neprieštarauja Telšių miesto teritorijos bendrajam planui. „Ilgą laiką Bendrajame miesto plane ši teritorija buvo žymima raide C, kuri rodo konservacinę žemės paskirtį, – kalbėjo verslininkai, – tačiau nei iš šio, nei iš to ši teritorija pradėta žymėti ir C, ir K raidėmis. K raidė reiškia, kad tame sklype galima komercinė veikla.“ Verslininkai savo abejones remia tuo, kad šalia Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus pakabintame Bendrajame miesto plane minėta teritorija pažymėta kaip konservacinė, tačiau internetinėje svetainėje jau nurodoma ir komercinė žemės paskirtis: „Tai leidžia manyti, jog kažkam prireikė prirašyti komercinę paskirtį tam sklypui, bet, palikdami senąjį miesto planą šalia Architektūros skyriaus, ne visus galus sugebėjo paslėpti.“

Verslininkus papiktino ir koncepcijoje numatytų dar trijų prekybos centrų atsiradimas ir taip prekybcentriais užgrūstame vadinamajame Vilniaus rajone, Telšiuose: „Ten ir taip jau yra 5 prekybos centrai. Dabar numatomos teritorijos dar trims. Tai nesuprantama…“ Anot verslininkų, pradėjęs verslą, žmogus šiandien nebegali būti tikras dėl savo ateities: jei ruošiasi atidaryti, pavyzdžiui, prekybos centrą, visų pirma žiūri, ar bus rinka. Ją daugmaž sureguliuodavo Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintas Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Telšių mieste specialusis planas, kuriame buvo numatoma, kad toje teritorijoje gali būti vienas ar du prekybos centrai, bet ne daugiau. Šiandien šis planas yra tapęs tik popierėliu, nes patenkinami kiekvieno, sugalvojusio ką nors statyti, norai. Verslininkas, anksčiau pasiskaičiavęs, jog jam investicijos atsipirks, dabar, šalia jo įmonės pristačius naujų prekybos centrų (nors anksčiau to numatyta nebuvo), gali netekti pirkėjo ir galiausiai bankrutuoti.

„Buvusios spirito gamyklos teritorija visada buvo komercinės paskirties, netgi dar iki 2008 m., kada buvo keičiamas Telšių miesto teritorijos bendrasis planas, – „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas. – Šalia mano kabineto kabantis Bendrasis planas – yra kopija, tad ten nėra tiksliai nurodomos teritorijų paskirtys. Tikslų planą galima pasižiūrėti Telšių rajono savivaldybės administracijos interneto svetainėje.“ Pasak A. Žebrausko, konservacinė paskirtis skiriama toms teritorijoms, kuriose reikia išsaugoti vertingus objektus: „Manau, kad daug prieštaraujančiųjų, jog buvusi spirito gamykla yra labai vertingas pramoninės architektūros kompleksas. Ir verslininkas, jei yra tikras Telšių miesto patriotas, turėtų pirmiausia matyti, kad ta vieta šiandien žūsta akyse ir ją reikia gelbėti. Joks verslas, kuris yra trumpalaikis dalykas, neatsvers to, ką mes galime prarasti.“

Architektūros skyriaus vedėjas teigė, kad planai buvusios spirito gamyklos teritorijoje statyti prekybos įmonę suderinti su visomis reikalingomis institucijomis, taip pat ir su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. „Būkime atviri – juk sprendimas toje teritorijoje statyti prekybos centrą jau beveik buvo priimtas prieš kokius šešerius metus. Tačiau, prasidėjus ginčams, nesutarimams, jis taip ir nepriimtas, – kalbėjo A. Žebrauskas, – nuo to nukentėjo ne kas kitas, bet Telšiai plačiąja prasme. Tuomet dar spirito gamyklos pastatai atrodė gana tvarkingi, o dabar? Vaikai netgi ten padarė grafiti užrašą „Kada čia kas žus?“.“

A. Žebrauskas tikino, kad keisti Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Telšių mieste specialųjį planą buvo nuspręsta atsižvelgiant į kiekvieno verslininko, norinčio statyti prekybos įmones, pageidavimus: „Idėja buvo paprasta: kad visi tie, kurie nori statyti prekybos centrus, tegul stato. Nuo to bus geriau visiems Telšių gyventojams, nes kiekvienas prekybos centras sutvarkys savo teritoriją, aplinką, pastatys pastatus. Galiausiai atsiradusi papildoma konkurencija sumažins ir prekių kainas, padidins teikiamų paslaugų kokybę ir pan.“

Paklaustas, ar gerai daroma suteikiant leidimą Vilniaus rajone koncentruotis didžiajai daliai mieste veikiančių prekybos centrų, Architektūros skyriaus vedėjas atsakė: „O kur čia problema? Ar geriau, kad ten, atvirai pasakius, bus tešlynas ar prekybos centras? Tegul būna ir 4, ir 6 prekybos centrai arba atsiranda netgi visas prekybos miestelis. Jie statomi ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o iš privataus kapitalo. Ir jeigu verslininkas mato, kad jam tai naudinga – tegul stato. Svarbiausia mums, kad nuo to nenukentėtų gyventojai. Šiuo atveju jie netgi išlos, nes bus didesnė prekių, paslaugų įvairovė, galiausiai mažės prekių kainos.“

A. Žebrausko teigimu, verslininkas, investavęs į savo verslą, niekada negali būti tikras dėl savo ateities: „Negalima taip suplanuoti gyvenimo, kad jis visiškai nekistų. Kaip atrodytų: ateina į Savivaldybę verslininkas ir sako: „Aš dabar čia investuoju, bet jūs neleiskite to daryti kitiems kokį 100 metų“? Tai ar dabar mes išvarysime kitus verslininkus vien dėl to, kad kažkas atėjo pirmesnis? O kas bus su Konkurencijos įstatymu?“