
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) oficialiai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir į Vyriausybę dėl mokslo metų trumpinimo.
Esą faktinė pastarųjų metų patirtis parodė, kad ugdymo(si) procesas per papildomą nuo 2017-ųjų pridėtą laiką birželio mėnesį yra padrikas, o pamokos, ypač antroje mėnesio pusėje, tik imituojamos. Nėra jokių duomenų, kad mokslo metų ilginimas kaip galimybė pakelti ugdymo(si) kokybę būtų pasitvirtinęs.
Diana PUZERĖ
Mokiniai ne ugdomi, o prižiūrimi
Anot profsąjungos pranešimo, mokytojai akcentuoja nekokybišką ugdymą(si) per pridėtą laiką birželio mėnesį – tuo metu mokiniai esą yra ne ugdomi, o tiesiog prižiūrimi.
LŠDPS prašo Vyriausybės ir ŠMSM sutrumpinti ugdymo(si) proceso trukmę pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos. Tai esą nereikalautų papildomų finansinių resursų, tačiau sudarytų prielaidas išspręsti dalį kilusių problemų.
Idėją vertina teigiamai
ŠMSM ministrė Raminta Popovienė idėją trumpinti mokslo metus vertina teigiamai.
„Apie tai esame kalbėję su mokytojų profesinėmis sąjungomis. Galime pradėti diskusijas ir ieškoti būdų, kaip tai įgyvendinti. Šiais metais pokyčių nebus, nes egzaminų tvarkaraščiai jau sudaryti, tačiau ateityje šį klausimą svarstysime“, – teigė R. Popovienė.
Ilgesni mokslo metai nepasiteisino
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Telšių padalinio pirmininkė Elija Žutautaitė: „Aš, kaip Telšių rajono mokinių nuomonės atstovė, palaikau šį siūlymą, nes ilgesni mokslo metai nepasiteisino tiek ugdymo(si) kokybės, tiek mokinių gerovės atžvilgiu.“
Pasak moksleivės, mokiniai ir mokytojai susiduria su keliomis pagrindinėmis problemomis.
Viena jų – pamokų kokybė birželį yra žema. Ugdymo(si) procesas birželį dažnai tampa neefektyvus – dalis pamokų yra tiesiog užpildomos veiklomis, kurios neturi aiškios ugdomosios vertės.
Karštis ir prastos sąlygos mokyklose. Kai kuriose mokyklose nėra tinkamų vėdinimo sistemų ar oro kondicionierių (pavyzdžiui, Telšių Žemaitės gimnazijoje, E. Žutautaitės lankomoje mokykloje), todėl birželio mėnesį per pamokas mokiniams būna itin sudėtinga susikaupti. Pasak LMS Telšių padalinio pirmininkės, dėl to ne tik mokiniai, bet ir mokytojai jaučiasi pavargę, motyvacija krenta, o pamokų efektyvumas mažėja.
Moksleivė mano, jog tiek mokiniai, tiek mokytojai jaučia didesnį nuovargį ir perdegimą, o ilgesnės atostogos vasarą galėtų prisidėti prie geresnio emocinio balanso ir poilsio, kas vėliau teigiamai atsilieptų mokymosi rezultatams.
„Todėl pritariu siūlymui trumpinti mokslo metus ir kviečiu ŠMSM atsižvelgti į realią situaciją mokyklose bei priimti sprendimus, kurie geriausiai atitiktų tiek mokinių, tiek mokytojų interesus“, – sakė E. Žutautaitė.
Drastiškas pasiūlymas
Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė teigė, jog mokslo metų pailginimas vienareikšmiškai jokių ženklių rezultatų ugdymo(si) procesui nesukuria.
„Nėra efektyvaus darbo organizavino, pamokos iš viso neefektyvios, jos ir nevyksta. Koridoriuose ir kiemuose slampinėja vaikai be darbo, be jokių pamokų. Vieni mokytojai egzaminuose. Kiti vaikai išvykę į ekskursijas su savo auklėtojomis. Be to, vienos mokytojos į ekskursijas išleisti nepatartina, reikia dviejų. Bėda yra ta, kad, jeigu ir išvykstama į ekskursijas neva praplėsti mokinių akiračio, tai jos būna neparuoštos, nei prieš, nei po, nes nėra grįžtamojo ryšio: ką pamatė, ką išgirdo, apie ką pasakojo, tarkim, ekskursijos gidas. Tik dalis mokytojų prašo aprašyti ar atsakyti į klausimus“, – įsitikinusi Seimo narė.
Be to, A. Jakavičiutės-Miliauskienės nuomone, kai būna karštos dienos, būna labai sunku sėdėti patalpose, ne visi vaikai fiziškai stiprūs, sunku sukaupti dėmesį, išmokyti ko nors naujo, tad išdėstyti naują medžiagą nėra jokių šansų.
„Ką daryti? Mokyti vaikus rudenį, žiemą ir dar galbūt iki pavasario pabaigos. Būtina laikytis programų reikalavimų, griežtai rašyti teminius planus, branginti kiekvieną pamokos minutę, kad laiku būtų išeitas kursas. Negalima neskubėti į pamokas ir didžiulis nusikaltimas, kai leidžiama pamokų metu tinginiauti. Dirbti reikia taip, kad gegužės pabaigoje būtų baigta dalyko metinė programa“, – tvirtino Seimo narė.
A. Jakavičiutės-Miliauskienės teigimu, mūsų švietimo sistemos bėda yra ta, kad einama į plotį, o ne į gylį. Skubame, lekiame, ir tai yra natūralu, nes ugdymo turinys yra perkrautas. Seimo narės nuomone, būtina susiaurinti ugdymo turinį, tada suspės pabaigti ir metų programas. Būtina dalį ugdymo turinio atiduoti aukštosioms mokykloms, o ne kad pirmakursiai sakytų: „Oi, kol kas nėra ką veikti, mes tai darėme 12 klasėje.“
„Žinau, yra kitų pavyzdžių Vakaruose, bet ten vaikai turi visokių atostogų, ten klasėse yra kondicionieriai, kuo ilgainiui turime pasirūpinti ir mes. Kai kur jau pradėta tai daryti. Ilgesni mokslo metai pasiteisintų tik tada, jeigu jiems būtų tinkamai pasiruošta“, – įsitikinusi Seimo narė. Ir pateikė drastišką pasiūlymą: „Yra vaikų, kurie labai atsakingai dirba, gerai lanko ugdymo įstaigą, jų geri pažangumo rodikliai. Tuomet paskatinkime tokius vaikus ir išleiskime atostogauti. Tie, kurie darbo metu keliauja į Turkiją, praleidinėja pamokas, neatsiskaito už kai kuriuos dalykus, neįsisavina kurso – pirmyn į pamokas. Štai ir mokytojai turės darbo, atkris visokie pasamprotavimai, ką veiks mokytojai, kur dėsis vaikai“, – kalbėjo A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Jos tvirtinimu, turime svarstyti ir apie vaikų užimtumą vasarą, turime ieškoti priemonių ir galimybių jas įgyvendinti, kad vaikai vasarą galėtų pabūti nors vienoje stovykloje ar lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus.
Derybos vyksta nuo praėjusių metų
Lina Dijokienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) Telšių rajono susivienijimo pirmininkė, sakė, jog ši tema tikrai nėra nauja.
„Jau kelerius metus, padidinus ugdymo(si) dienų skaičių, susiduriama su įvairiomis problemomis. Mūsų organizacija šias problemas nuolat kelia į viešumą ir ragina spręsti. LŠMPS oficialiai dar pernai su tuometine ŠMSM vadovybe aptarė galimybę trumpinti ugdymo(si) proceso laiką. Dar 2024 metais derybose dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties buvo išsakyti argumentai, kodėl būtų racionalu priimti tokį sprendimą, bei išreikštas siekis, kad bet kokie pokyčiai būtų naudingi tiek mokiniams, tiek mokytojams, ir atsižvelgtų į švietimo kokybės išsaugojimą“, – dalinosi L. Dijokienė.
Pasak LŠMPS Telšių rajono susivienijimo pirmininkės, diskusijos tęsiamos ir su dabartine ŠMSM vadovybe. Kovo 18 dieną LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas su komanda susitikime su ministre R. Popoviene išsakė pasiūlymus dėl būsimų kitų mokslo metų bendrųjų ugdymo planų projekto. Jų esmė – trumpinti 5 dienomis ugdymo(si) procesą. Susitikimo metu LŠMPS atkreipė dėmesį, kad projektas neatliepia pasikeitusių brandos egzaminų organizavimo tvarkos ir planuojamų mokytojų etatinio darbo apmokėjimo pokyčių.
„Džiugu, kad šiuo klausimu kolegos palaiko mūsų profesinės sąjungos siūlymus“, – džiaugėsi L. Dijokienė.
Reikalinga platesnė diskusija ir tyrimai
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Aurelija Trečiokienė įsitikinusi, kad mokslo metų trukmės klausimas yra kompleksiškas ir reikalaujantis išsamios analizės.
„Mano nuomone, mokinių pasiekimams įtakos turi ne tik mokslo metų trukmė, bet ir daugelis kitų faktorių, tokių kaip mokymo(si) kokybė, mokytojų pasirengimas, mokinių motyvacija, šeimos palaikymas, individualios mokinių savybės ir netgi mokyklos infrastruktūra“, – sakė A. Trečiokienė.
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos, viešojoje erdvėje pasigirdę argumentai apie sumažėjusį ugdymo(si) intensyvumą birželio mėnesį rodo, kad galbūt verta peržiūrėti šio laikotarpio organizavimą. Anot A. Trečiokienės, labai svarbu išsiaiškinti, ar tai organizacinis, ar sisteminis trūkumas.
„Yra žinoma, kad mokykloms birželio mėnesį kyla iššūkių, nes tuo pat metu vyksta valstybiniai brandos egzaminai, o pedagogų resursai yra riboti“, – teigė A. Trečiokienė.
Skyriaus vedėjos manymu, iš mokinių pusės girdima apie didelį krūvį per mokslo metus, todėl ilgesnės atostogos jiems gali atrodyti patrauklios, tačiau tėvai išreiškia susirūpinimą dėl vaikų užimtumo – ilgesnės vasaros atostogos gali reikšti daugiau laiko prie ekranų ir mažiau struktūruotos veiklos. A. Trečiokienė įsitikinusi, jog Lietuvoje vis dar neišspręstas vaikų užimtumo vasarą klausimas – trūksta bendros ir plačiai prieinamos vaikų užimtumo sistemos, kuri užtikrintų jiems turiningą ir saugų vasaros laikotarpį.
„Mano nuomone, jei kyla klausimų, reikalinga platesnė diskusija ir tyrimai. Faktas, kad šiuo metu pagal patvirtintas bendrąsias ugdymo programas yra nustatyta mokslo metų trukmė, tad prieš imantis bet kokių pokyčių turėtų būti ieškoma geriausio sprendimo Lietuvos švietimo sistemos kontekste, kuris užtikrintų aukštą ugdymo(si) kokybę ir atitiktų visų poreikius“, – kalbėjo A. Trečiokienė.