Politikai pakeitė rinkliavos už atliekas nuostatus ir patys vėl pripažino jų netobulumą

„Svetima gėda“, „geri, bet ne tobuli“, „diskriminaciniai“ – tokiais epitetais Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai apibūdinę naujas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų korekcijas, vis dėlto joms pritarė.
Baigiantis metams rajono politikai paliko dovanėlę butuose gyvenančioms keturių ir daugiau asmenų šeimoms: už šiukšlių tvarkymą 2020 m. joms reikės mokės brangiau.
Rinkliava už atliekas pasivijo ūkininkus. Ir jeigu bute, pavyzdžiui, gyvenanti daugiavaikė šeima, kurioje auga 5 vaikai, per metus už atliekas turės susimokėti 100 Eur, tai ūkininkai už fermą, kurioje laiko 100 karvių, vos 10 Eur!
Antanas NEKRAŠIUS
Šiuo metu galiojančius nuostatus patobulinti, padaryti socialiai teisingesnius, kai kuriuos punktus patikslinti, sukonkretinti siekiant išvengti interpretacijų buvo pavesta mero potvarkiu sudarytai darbo grupei. Jai vadovavo Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazys Lečkauskas.
„Daugiausia buvo atsižvelgta į žmonių pageidavimus ir nusiskundimus, – paskutiniame 2019 metų Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo minėtos darbo grupės vadovas vicemeras K. Lečkauskas. – Pirmiausia buvo įvertinta tai, kad iki šiol vienas bute gyvenantis asmuo mokėdavo tokio paties dydžio rinkliavą, kaip ir 3–4 asmenų šeimos. Todėl nuspręsta kintamąją rinkliavos dalį skaičiuoti nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus.“ Taip pat, anot vicemero, nuo 44 Eur iki 30 Eur buvo sumažinta ir gyventojams taikyta pastovioji rinkliavos dalis.
Kaip tai atsilieps gyventojams?
Iki šiol tiek vienas bute gyvenantis asmuo, tiek keturi asmenys, tiek individualiame name gyvenantys žmonės sulaukdavo vidutiniškai 63 Eur dydžio sąskaitų.
Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą naują nuostatų redakciją, vieni butuose gyvenantys asmenys šiemet turėtų sulaukti 40 Eur dydžio rinkliavos sąskaitų (30 Eur – pastovioji dalis, 10 Eur už asmenį – kintamoji dalis), dviese gyvenantys bute gaus 50 Eur sąskaitą (30 Eur – pastovioji dalis, po 10 Eur už asmenį – kintamoji dalis), trise – 60 Eur sąskaitą (30 Eur – pastovioji dalis, po 10 Eur už asmenį – kintamoji dalis).
Rinkliava didės butuose gyvenančioms keturis ir daugiau asmenų turinčioms šeimoms. Mat naujoji nuostatų redakcija prie rinkliavos kintamosios dalies pririšo bute gyvenančių žmonių skaičių. Ir nors anksčiau Tarybos komitetuose svarstant nuostatų korekcijas jas ruošę darbo grupės nariai „gulėsi kryžiumi“, jog siekiant apsaugoti daugiavaikes šeimas bus įvestas saugiklis, kuris leis apmokestinti ne daugiau kaip tris asmenis, gyvenančius viename bute, tačiau pateikus Tarybai sprendimą minėtas saugiklis kažkur dingo.
„Svajonė įvesti saugiklį neišsipildė. Darbo grupėje buvo nuspręsta, kad daugiavaikės šeimos gauna daug pašalpų, išmokų, turi daug lengvatų, todėl gali susimokėti rinkliavą“, – „Telšių ŽINIOMS“ po Tarybos posėdžio aiškino K. Lečkauskas, tačiau pasakyti, kas tokią mintį darbo grupėje pakišo, negalėjo. Nepamena…
Taigi nesunku paskaičiuoti, kokio dydžio sąskaitų už atliekų tvarkymą sulauks daugiau nei tris asmenis turinčios šeimos: bute gyvenančių asmenų skaičių padauginti iš 10 Eur ir pridėti 30 Eur pastoviąją rinkliavos dalį.
Individualių namų gyventojams šiemet bus išsiųstos apie 60 Eur dydžio sąskaitos (30 Eur – pastovioji dalis, 30 Eur – kintamoji dalis).
Bet grįžkime į paskutinį praėjusių metų Tarybos posėdį. Pasakodamas apie rinkliavos nuostatų pakeitimus K. Lečkauskas kolegoms minėjo, jog rengdama korekcijas darbo grupė atsižvelgė ir į tai, kad gyventojams iki šiol buvo neaišku, kodėl minimalus individualaus konteinerio ištuštinimo skaičius per metus yra 13, o ne 12 – tiek, kiek yra mėnesių. Todėl darbo grupė nuostatuose pasiūlė nustatyti minimalų individualaus konteinerio ištuštinimo skaičių – 12.
„Daug diskutavome, daug ginčijomės dėl ūkininkų apmokestinimo. Galiausiai ūkininkai sutiko už fermos ar ūkinės paskirties objektus susimokėti po 10 Eur (5 Eur – pastovioji dalis, 5 Eur – kintamoji), – per posėdį kalbėjo vicemeras. – Nauja nuostatų redakcija leidžia didžiajai daliai žmonių sumažinti rinkliavą. Manau, kad juos reikėtų patvirtinti, o vasaros viduryje darbo grupei grįžti prie šio klausimo, įvertinti, kaip sekasi surinkti rinkliavą, ir galbūt dar šiek tiek patobulinti nuostatus.“
„Tikriausiai visi žinote, kas yra svetima gėda. Tai va, aš jaučiu svetimą gėdą už stambius ir pasiturinčius ūkininkus, kurie nesiteikia susimokėti net 30 Eur… – svarstant rinkliavos klausimą posėdžio metu rėžė Tarybos narys Martinas Leščiauskas. – Rinkliava ūkininkams turėjo būti diferencijuojama, nes ūkininkas nelygu ūkininkui. Smulkiems ūkiams tie 5 Eur – gerai. Bet stambūs, dideles pajamas generuojantys ūkiai turėtų mokėti atsižvelgiant į turimų pastatų plotus. Kas šiandien galėtų garantuoti, kad tokios mažos – 5 Eur plius 5 Eur – ūkininkų rinkliavos administravimas nebus brangesnis už pačią rinkliavą ir kad nereikės to administravimo kaštų skirtumo padengti likusiems rinkliavos mokėtojams?“
Į šiuos Tarybos nario pastebėjimus Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas atsakė: „Tobulų nuostatų mes neišgausime, bet, kad jie šiandien siūlomi geresni, negu buvo, akivaizdu. Darbo grupė ir toliau dirbs šiuo klausimu.“
Tačiau darbo grupės vadovui priekaištus ėmė žerti Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Algirdas Bacevičius: „Darbo grupės pirmininkas dirbo labai blogai. Vilkino posėdžius, pasidavė stambių ūkininkų spaudimui. Sakote, atsižvelgta į žmonių pageidavimus? Taip, gerbiamas Kazy (kreipėsi į Kazį Lečkauską, – red.), Jūs atsižvelgėte į stambių ūkininkų pageidavimus: stambus ūkininkas nenori mokėti kaip visi – stambus ūkininkas mokės 5 Eur, o kirpėja – 140 Eur!“
„Nuostatai tikrai nėra tobuli, bet su vienu reikia sutikti – jie yra geresni, negu buvo, – pripažino Tarybos narys Kęstutis Trečiokas. – Atliekų tvarkymas yra labai sudėtingas dalykas. Ne veltui Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (šiandien Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, – red.) nesiima nustatinėti atliekų kainų. Man einant aplinkos ministro pareigas jie buvo atvykę, prašė, vos ne ant kelių klaupėsi sakydami: „Tik, neduok Dieve, neįtraukite, nes mes apie vandens įkainius dar šiek tiek suprantame, bet apie atliekų tvarkymą visiškai nesuvokiame.“ Asmeniškai aš pats labai norėčiau žinoti, kiek iš tikrųjų kainuoja atliekų tvarkymas. Kol to nežinosime, tol mes niekada neturėsime tobulo sprendimo.“
Meras K. Gusarovas nutraukė tolesnes diskusijas ir, nors žodžio prašė Tarybos nariai M. Leščiauskas ir A. Bacevičius, paskelbė balsavimą. Už naujas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų korekcijas balsavo 19 Tarybos narių. 1 buvo prieš, 2 – susilaikė.

Atliekų turėtojai, kurie nėra susieti su konkrečiu nekilnojamojo turto objektu, bet naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo sistema, už 1 m3 atliekų sutvarkymą moka 26 Eur su PVM.
_______________________
1 Parametras naudojamas, kai NT objektui neįmanoma priskirti konkrečios tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtos konteinerių aikštelės ar individualaus konteinerio.
2 Parametras naudojamas, kai NT objektui įmanoma priskirti konkrečią tik tam nekilnojamojo turto objektui naudoti skirtą konteinerių aikštelę ar individualų konteinerį.