Po­kal­bis su Tel­šių ra­jo­no GMP sky­riaus ve­dė­ju – apie dar­bo prasmę, di­de­lius krū­vius ir žmo­nių su­kur­tus mi­tus

Dau­giau nei 20 me­tų dar­bo pa­tir­ties sku­bio­sios ir nea­ti­dė­lio­ti­nos pa­gal­bos sri­ty­je tu­rin­tis spe­cia­lis­tas, Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos (GMP) sky­riaus ve­dė­jas Li­na­ras Vait­kus kar­tu su ko­lek­ty­vu už­tik­ri­na sa­va­lai­kes ir ko­ky­biš­kas pa­slau­gas. Jau­čia pra­smę ir yra at­si­da­vęs dar­bui.

Išs­kir­ti­nis in­ter­viu su ne­se­niai 48-tą gim­ta­die­nį pa­si­ti­ku­siu Tel­šių ra­jo­no GMP sky­riaus ve­dė­ju L. Vait­ku­mi apie tai, ko­dėl pa­si­rin­ko dar­bą grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sky­riu­je, apie re­for­mą, mo­ty­va­ci­ją bei su ko­kia rea­ly­be su­si­du­ria me­di­kai.

Mei­da GAI­ŽAUS­KAI­TĖ

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­ve. Ko­dėl bū­tent pa­si­rin­ko­te šią pro­fe­si­ją?

– Me­di­ci­na kaip sri­tis, į ku­rią no­riu nuo­lat gi­lin­tis, trau­kė jau vai­kys­tė­je. Mo­kyk­lo­je pui­kiai se­kė­si hu­ma­ni­ta­ri­niai moks­lai. Mo­kyk­lą bai­giau 1991 m., tuo me­tu bu­vu­sio­je šeš­to­je Tel­šių vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je. Bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną iš­lai­kiau aukš­čiau­siu įver­ti­ni­mu.

Bai­gęs mo­kyk­lą ban­džiau sto­ti į Kau­no me­di­ci­nos aka­de­mi­ją, bet neįs­to­jau, pri­trū­ko ba­lų. Ka­dan­gi ne­pa­vy­ko, tai pa­si­rin­kau Šiau­lių me­di­ci­nos aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Ją bai­giau pui­kiai, tuo me­tu kur­si­nių dar­bų dar ne­bū­da­vo, rei­kė­jo lai­ky­ti tik eg­za­mi­nus, teo­ri­nes ir pra­kti­nes už­duo­tis, už ku­rias ga­vau 10 ba­lų įver­ti­ni­mą. Bu­vau vie­nin­te­lis ga­vęs aukš­čiau­sią įver­ti­ni­mą – tuo la­bai džiau­giau­si.

Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­bas man at­ro­dė pra­smin­gas bei įdo­mus, to­dėl jį ir pa­si­rin­kau.

– Ko­kių sa­vy­bių rei­kia jū­sų pro­fe­si­jai?

– Pa­juo­kau­siu sa­ky­da­mas, kad rei­kia bū­ti šiek tiek ,,ma­nia­ku“, t.y. bū­ti la­bai at­si­da­vu­siu šiam dar­bui. Iš tik­rų­jų rei­kia mėg­ti grei­tą­ją pa­gal­bą, tu­ri ,,skau­dė­ti“ už tą žmo­gų, tu­ri jaus­ti no­rą pa­dė­ti žmo­nėms. Be abe­jo­nės, la­bai svar­bu pro­fe­sio­na­lu­mas, tu­ri atei­ti į dar­bo vie­tą no­rė­da­mas dirb­ti, o ne tik pa­sė­dė­ti ir gau­ti at­ly­gi­ni­mą. Šiuo me­tu pa­ts dir­bu 1,5 eta­to.
Dar­bas GMP yra la­bai sun­kus ir at­sa­kin­gas, bet be ga­lo įdo­mus, ja­me daug ad­re­na­li­no. Bri­ga­dos Tel­šiuo­se dir­ba­me taip: vie­nas vai­ruo­to­jas-pa­ra­me­di­kas, ki­tas – sku­bio­sios pa­gal­bos slau­gos spe­cia­lis­tas. Į iš­kvie­ti­mus vyks­ta­me dvie­se. Vi­so­kių bū­na si­tua­ci­jų, kar­tais rei­kė­tų pa­pil­do­mos pa­gal­bos, bet jei­gu nė­ra kam dar at­va­žiuo­ti, nes iš­kvie­ti­mų yra tik­rai daug, pri­va­lo­me pa­tys grei­tai priim­ti sa­va­ran­kiš­kus ir tei­sin­gus spren­di­mus.

Sku­bio­ji me­di­ci­na spar­čiai kei­čia­si: at­nau­ji­na­ma įran­ga, kei­čia­si gai­vi­ni­mo al­go­rit­mai, tei­sės ak­tai ir daug ki­tų da­ly­kų. To­dėl šia­me dar­be rei­kia nuo­lat mo­ky­tis.

– Kas la­biau­siai mo­ty­vuo­ja šia­me dar­be?

– Sa­vi­rea­li­za­ci­ja, kai jau­ti, kad šia­me dar­be daug pra­smės. Šiais me­tais dar ne­skai­čia­vau, bet 2021-ai­siais per me­tus at­li­ko­me 30–40 gai­vi­ni­mų, vie­nu me­tu tu­rė­jo­me gai­vin­ti 8 žmo­nes! Pa­ti­kė­ki­te, kaip tie at­gai­vin­ti žmo­nės mo­ty­vuo­ja, kai ma­tai juos svei­kus ir gy­vus gat­vė­je. To­dėl la­biau­siai šia­me dar­be įkve­pia iš­gel­bė­tos gy­vy­bės.

– Ko­kios pa­tir­tys la­biau­siai įstri­go at­min­ty­je?

– La­biau­siai įstrin­ga at­min­ty­je gim­dy­mai, ypač pir­mie­ji, nes bu­vo la­bai bai­su. Juo­kais pa­sa­ky­siu, ta­da ,,pra­kei­kiau“ sa­vo ma­mą, kad ma­ne pa­gim­dė, o vė­liau ,,pra­kei­kiau“ sa­ve, jog pa­si­rin­kau to­kią pro­fe­si­ją. Na, bet juo­kas juo­kais, bai­mė yra ta­da, kai vis­kas nau­ja, kai ne­ži­nai ką da­ry­ti, ka­da pir­mas kar­tas. Įgi­jus pra­kti­kos, ka­da jau ži­nai kaip elg­tis, ne­be­lie­ka bai­mės, nes pa­pras­čiau­siai ne­be­lie­ka ir lai­ko bi­jo­ti.

Per il­ga­me­tę pa­tir­tį tik­rai iš­kvie­ti­mų bu­vo įvai­riau­sių, ka­da rei­kia gel­bė­ti nuo utė­lių, bla­kių ar iš­ma­tų. Tik­rai yra bu­vę ir ku­rio­zi­nių si­tua­ci­jų, pa­vo­jin­gų iš­kvie­ti­mų, pvz., vie­na si­tua­ci­ja, kai pi­lie­tis į mus svie­dė kir­vį. Ten­ka vyk­ti pas psi­chi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čius li­go­nius, ku­rie yra ag­re­sy­vūs ir pik­ti.

Vi­suo­me­nė da­bar ap­skri­tai yra pik­ta, ap­link daug ne­ga­ty­vo ir ag­re­si­jos. Prieš daug me­tų, ka­da pra­dė­jau dirb­ti, to tik­rai ne­bu­vo, į grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos dar­buo­to­ją bu­vo žiū­ri­ma su pa­gar­ba. Ir pa­ti me­di­ci­na bu­vo ver­ti­na­ma pa­lan­kiau.

– Ko­kius po­ky­čius jau­čia­te po GMP re­for­mos? Dir­ba­te nau­jo­se pa­tal­po­se, pa­pa­sa­ko­ki­te pla­čiau.

– Iki re­for­mos Lie­tu­vo­je bu­vo 47 GMP įstai­gos: skir­tin­gi va­do­vai, skir­tin­ga bu­hal­te­ri­ja, tra­di­ci­jos, veik­lų ap­ra­šy­mai, dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai, nors dar­bas vi­sur bu­vo tas pa­ts, li­gos – taip pat vi­sur to­kios pa­čios. Ma­no ma­ny­mu, se­niai rei­kė­jo šios cent­ra­li­za­ci­jos.

Nuo re­for­mos praė­jo pu­sę me­tų. Ar kaž­kas la­bai ženk­liai pa­si­kei­tė? Tik­rai ne. Tel­šių ra­jo­no GMP sky­rius da­bar pri­klau­so Šiau­lių fi­lia­lui. Mo­kė­ji­mo tvar­ka dar­buo­to­jams iki 2024 m. sau­sio 1 d. li­ko ta pa­ti, ko­kia bu­vo. Di­die­ji po­ky­čiai dar lau­kia atei­ty­je. Da­bar nuo sau­sio mė­ne­sio vi­sos Lie­tu­vos GMP dar­buo­to­jai tu­rė­tų gau­ti vie­no­dus at­ly­gi­ni­mus, tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos. Bus die­gia­mas Au­di­to cent­ras, ku­ris ver­tins dar­buo­to­jų dar­bo ko­ky­bę. Atei­ty­je vi­so­je Lie­tu­vo­je bus vie­no­di gel­to­nos spal­vos grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai.

Pa­gal Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą, mū­sų GMP sky­rius tu­rė­jo iš­si­kraus­ty­ti iš se­nų pa­tal­pų iki 2024 m. sau­sio 1 d. At­vy­kus iš Kau­no mū­sų ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Ne­ri­jui Mi­ke­lio­niui, pa­ro­dė­me ke­le­tą pa­si­rin­ki­mų ir jis iš­rin­ko šias nau­jas pa­tal­pas. Čia yra dau­giau erd­vės, kie­mas au­to­mo­bi­liams pa­sta­ty­ti, yra elekt­ros įva­dai, vi­sos są­ly­gos au­to­mo­bi­lių įran­gai įkrau­ti. Per­si­kė­li­mo į nau­jas pa­tal­pas tiks­las ir bu­vo, kad ne­bū­tų blo­giau, nes praei­ty­je il­gą lai­ką dir­bo­me daug pra­stes­nė­mis są­ly­go­mis. Da­bar tik­rai ga­li­me pa­si­gir­ti: tu­ri­me erd­vias, šil­tas, nau­jas pa­tal­pas, ku­rio­se tu­ri­me net sa­lę, ku­rią ke­ti­na­me pri­tai­ky­ti mo­ky­mams. Tie­sa, nau­jo­sios pa­tal­pos nė­ra mies­to cent­re, bet la­bai svar­bu pa­brėž­ti, jog da­bar ypač pa­to­gu iš­vyk­ti į Var­nių, Rai­nių, De­gai­čių, Ubiš­kės, Pa­van­de­nės pu­sę, ne­be­rei­kia vyk­ti per mies­tą. Mums svar­biau­sias da­ly­kas yra ope­ra­ty­vu­mas, to­dėl iš šios vie­tos ma­žiau rei­kia va­žiuo­ti per mies­tą, ku­ria­me la­biau­siai nu­ken­čia­me lai­ko at­žvil­giu.

– Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria­te dar­be?

– Pag­rin­di­nė pro­ble­ma šian­dien yra tai, kad trūks­ta dar­buo­to­jų. Ypa­tin­gai jau­nų dar­buo­to­jų, ka­dan­gi tai at­sa­kin­gas ir sun­kus dar­bas. Be to, rei­kia svei­ka­tos: pa­vyz­džiui, su vi­sa įran­ga už­bėg­ti į dau­gia­bu­čio penk­tą aukš­tą, o vien de­fib­ri­lia­to­rius sve­ria 20 ki­log­ra­mų! Fi­ziš­kai sun­kus dar­bas yra ir dėl to, jog mes dir­ba­me pa­ro­mis. Ma­no nuo­mo­ne, pa­ro­mis dirb­ti yra la­bai sun­ku, tai ken­kia dar­buo­to­jų svei­ka­tai. Taip pat di­de­lė bė­da – žmo­nių su­kur­ti mi­tai, esą jei­gu mo­ku mo­kes­čius, ga­liu kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą ta­da, ka­da tik no­riu, net ir be rei­ka­lo. Pas šei­mos gy­dy­to­jus – itin il­gos ei­lės, to­dėl rei­kia kvies­ti grei­tą­ją pa­gal­bą. Dar: at­vy­kus į li­go­ni­nę su grei­tą­ją esą iš­kart su­tei­kia­ma ge­res­nė ir grei­tes­nė pa­gal­ba. Be to, pa­gal­ba tei­kia­ma pa­gal sun­ku­mo ka­te­go­ri­ją. GMP tu­ri 2 ka­te­go­ri­jas: pir­mą­ją ir ant­rą­ją. Ne­re­tai žmo­nės pa­me­luo­ja, kad GMP grei­čiau at­va­žiuo­tų. To­dėl no­riu pa­mi­nė­ti, jog GMP rei­kia kvies­ti ta­da, ka­da tik­rai jos rei­kia, nes iš­kvie­ti­mų tu­ri­me tik­rai la­bai daug.

– Kaip, jū­sų nuo­mo­ne, bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti me­di­ci­nos dar­buo­to­jų dirb­ti Tel­šių ra­jo­no GMP?

– Ge­riau­sia mo­ty­va­ci­ja bū­tų, jog at­si­ras­tų sa­va­no­rių, ku­riuos ga­lė­tu­me ap­mo­ky­ti ir mo­ty­vuo­ti. Tu­ri­me pui­kų pa­vyz­dį: jau­na slau­gy­to­ja at­li­ko pra­kti­ką, įžvel­gė­me jo­je po­ten­cia­lą – mer­gi­na yra ga­bi, ne­bi­jo ir tu­ri no­ro dirb­ti to­kį dar­bą. Mo­ty­va­ci­ja ne­nuė­jo vel­tui – ši mer­gi­na jau tre­ti me­tai dir­ba GMP ko­lek­ty­ve.

– Kiek ži­no­ma, Tel­šiuo­se dir­ba 3 pa­žan­gaus gy­vy­bės pa­lai­ky­mo GMP bri­ga­dos, yra 5 au­to­mo­bi­liai. Ar pa­kan­ka? Ar vi­sur su­spė­ja­te?

– Tu­ri­me 5 au­to­mo­bi­lius. Nuo­lat eksp­loa­tuo­ja­me tris, du yra re­zer­vi­niai. Au­to­mo­bi­liai yra 2018, 2019 m. Per me­tus nu­va­žiuo­ja­me apie 70 tūkst. ki­lo­met­rų. Atei­ty­je yra pla­nuo­ja­ma pirk­ti nau­jus au­to­mo­bi­lius.

Kaip ir mi­nė­jau, trūks­ta dar­buo­to­jų. Da­bar iš Tel­šiuo­se nuo­lat dir­ban­čių 3 bri­ga­dų, kar­tais dir­ba tik 2. Pa­gal se­ną skai­čia­vi­mą, 10 tūkst. gy­ven­to­jų pri­klau­so vie­na bri­ga­da. Tel­šių ra­jo­ne gy­ve­na 30 tūkst. gy­ven­to­jų, tai vi­sa­da tu­rė­tų bū­ti 3 bri­ga­dos. Kai tiek dir­ba, spė­ja­me tik­rai, kai 2 – yra sun­kiau. Di­de­lė bė­da yra ir per­ve­ži­mai, jie ati­ma daug lai­ko. Iš Tel­šių li­go­ni­nės mes ve­ža­me li­go­nius daž­niau­siai į Klai­pė­dą ar­ba Šiau­lius. Re­gio­ni­nė­je Tel­šių li­go­ni­nė­je ne­bė­ra Psi­chiat­ri­jos sky­riaus, to­dėl iš Tel­šių as­me­nis, ser­gan­čius psi­chi­nė­mis li­go­mis, kar­tu su po­li­ci­jos pa­ly­da, ve­ža­me į Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos sky­rių. Taip pat su­dė­tin­gas te­ri­to­ri­nis Tel­šių ra­jo­no iš­dės­ty­mas, mies­tas yra ra­jo­no te­ri­to­ri­jos kam­pe, to­dėl yra di­de­li tarp­ra­jo­ni­niai at­stu­mai. Nuo­lat sten­gia­mės ope­ra­ty­vu­mą ge­rin­ti, kar­tais pa­dir­bė­ti į Tel­šius at­vyks­ta GMP bri­ga­da iš Plun­gės.