Birželio 14–16 dienomis Plungė šurmuliavo. Įvairiose miesto erdvėse skambėjo Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio šalių atstovų šneka, muzika, sukosi šokėjų poros. Tomis dienomis vyko ne tik tradicinė Plungės miesto šventė, bet ir XV tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“. Festivalis Plungėje rengiamas kas dvejus metus. Jo tikslas – puoselėti įvairių Lietuvos regionų folklorą, etnines tradicijas ir supažindinti plungiškius ir miesto svečius su Lietuvos regionų ir kitų šalių tradiciniais šokiais ir dainomis.
Jolanta Vasiliauskienė
Festivalio „Saulelė raudona“ sumanytojai ir organizatoriai – Plungės kultūros centras ir folkloro ansamblis „Gondinga“, vadovaujamas Dalios Stasikėlienės. Kaip ir minėta, kiekviename festivalyje sulaukiama svečių ne tik iš įvairių mūsų šalies regionų, bet ir iš užsienio. Šiemet žiūrovų akis ir ausis pamalonino folkloro kolektyvai „Olšina“ iš Čekijos, „Materinka“ iš Ukrainos, „Kūzuls“ ir „Strops“ iš Latvijos.
Pirmąją festivalio dieną, birželio 14-ąją, Plungės Senamiesčio aikštėje savo pasirodymais plungiškius džiugino svečiai iš Čekijos, Latvijos, Ukrainos ir, žinoma, šeimininkai – „Gondinga“.
Visos linksmybės tęsėsi šeštadienį. Įdienojus Babrungo slėnio estradoje lyg mažą dainų šventę sukūrė kone 400 „Saulelės raudonos“ folkloro atlikėjų – iš viso 12 kolektyvų.
Plungiškiai su malonumu žiūrėjo Rokiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Gastauta“ pasirodymą (vadovė Nida Lungienė). Nuo 1981 metų gyvuojančio ansamblio repertuare – Rokiškio ir kitų Aukštaitijos rajonų dainos, šokiai, rateliai, sutartinės, instrumentinė muzika. Svarbus dėmesys skiriamas sutartinėms. Kolektyvas – įvairių renginių Rokiškyje organizatorius ir dalyvis. Nuo 1998-ųjų „Gastauta“ dalyvauja respublikinių dainų švenčių folkloro dienų programose. Koncertuota ir tarptautiniuose folkloro festivaliuose užsienio šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Sakartvele, Ukrainoje, Juodkalnijoje.
Tikrą „pirtį“ užkūrė tradicinės instrumentinės muzikos ansamblis „Senoliai“ iš Klaipėdos (vadovai Jonas Petrauskas ir Elena Šalkauskienė). Brandaus amžiaus muzikantų ansamblis veiklą pradėjo 1982 metais. Kolektyvas siekia išlaikyti ir populiarinti senąsias muzikavimo tradicijas, tad jų repertuare skamba lietuviškos instrumentinės muzikos kūriniai ir dainos nuo seniausių laikų iki tarpukario ir pokario.
Dzūkišką temperamentą pademonstravo Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“ (vadovė Vaida Naruševičiūtė). Pirmasis kolektyvo pasirodymas įvyko 2010-aisiais. Šiuo metu ansamblį sudaro 20 įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių, mylinčių lietuvių liaudies dainas. Repertuaro pagrindas – Varėnos krašto dainos, šokiai bei žaidimai. „Žeiria“ organizuoja ir dalyvauja pasidainavimų vakaruose, koncertuose, festivaliuose ne tik savo rajone, bet ir kituose Lietuvos miestuose, tarptautiniuose folkloro festivaliuose. Dzūkiškos dainos yra skambėjusios Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Sakartvele.
Marijampolės kultūros centro folkloro ansamblis „Žibinyčia“ (vadovas Žydrūnas Rutkauskas) susibūrė 2004 metais, tačiau kolektyvo gimtadieniu ansamblio nariai laiko pirmąjį pasirodymą – 2005 metų gegužės 12-ąją. Kolektyve – įvairių profesijų marijampoliečiai, kuriuos vienija noras pažinti ir puoselėti tradicinės kultūros palikimą, meilę savo krašto dainai ir šokiui. Nors ansamblio repertuare galima išgirsti ir pamatyti visos Lietuvos folklorą, tačiau pagrindą sudaro Sūduvos krašto dainos, šokiai, rateliai, instrumentinė muzika ir pasakojamoji tautosaka.
Žinoma, festivalyje skambėjo žemaičių folkloras, kurį, be mūsų rajono kolektyvų: Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Platelių filialo folkloro ansamblio „Platelee“ (vadovai Aliona ir Aivaras Alminai), Šateikių kultūros centro folkloro ansamblio „Šateike“ (vadovė Laima Domarkienė) ir „Gondingos“, pademonstravo Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Taduja“ (vadovas Osvaldas Gerbenis). Nuo įsikūrimo šis kolektyvas koncertuoja ne tik savo rajone, Lietuvoje, bet ir užsienyje, organizuoja tradicines, kalendorines šventes, įvairius etninę kultūrą populiarinančius renginius. „Taduja“ ne kartą Kelmės rajoną reprezentavo ir užsienio šalyse: Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje.
Visada smagu pažiūrėti kolektyvų pasirodymų, tačiau retas kuris išdrįstume kartu su jais pašokti, padainuoti. Po dieninio koncerto plungiškiai tokią galimybę turėjo, nes Senamiesčio aikštėje ir prie Šv. Florijono paminklo pirmą kartą festivalio dalyviai juos įtraukė į „Folkloro ratus“, kur laukė pasidainavimai ir smagūs liaudies žaidimai.
Užburiančių folkloro garsų ir vaizdų dieną neišgirdę ir nepamatę plungiškiai ir miesto svečiai „Saulelė raudonos“ kolektyvų pasirodymus dar kartą galėjo išvysti vakaro koncerte, kuriam „dirigavo“ gerai žinomas operos solistas ir televizijos laidų vedėjas Liudas Mikalauskas.
Festivalis užbaigtas sekmadienį Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kur skambėjo liaudies giesmės ir muzika.