
Gegužės 5 dieną Žemaičių muziejuje „Alka“ vyko Piliakalnių metams skirtas renginys – doc. dr. Gintauto Zabielos paskaita „Žemaitijos piliakalniai“. Atidaryta paroda „Žemaitijos piliakalnių paveldas“ (kuratorė vyr. muziejininkė Dalia Karalienė).
Aurelija SERVIENĖ
Paskaita
Doc. dr. G. Zabiela savo paskaitoje pasakojo, jog Lietuvoje yra šimtai piliakalnių, tačiau Žemaitijos žemėje jie kur kas įspūdingesni. Docentas daug kalbėjo apie iškilius žmones, nusipelniusius piliakalnių istorijose, jų tyrinėjimuose ir pan. Tai – vyskupas Motiejus Valančius, savo vienoje knygelėje pateikęs pirmąjį Lietuvoje piliakalnių sąrašą. Tai ir buvo pati pradžia. Kiek vėliau piliakalnius pagarsino lenkas Liudvikas Kšivickis, pirmasis pradėjęs fotografuoti piliakalnių tyrimus, išleidęs knygelę „Žemaičių senovė“ pagal piliakalnius. Prie piliakalnių populiarinimo prisidėjo generolas Vladas Nagevičius, taip pat Vytautas Daugudis, tyrinėjęs piliakalnius Mažeikių ir Kretingos rajonuose bei kt.
„Kiekvienas piliakalnis turi savo skirtingas istorijas. Piliakalnių pažinimas – ilgalaikis procesas, nuo vyskupo M. Valančiaus laikų iki dabar Lietuvoje yra tyrinėtas kas ketvirtas piliakalnis. Kitose vietose dar nė karto nėra buvęs smeigtas kastuvas“, – kalbėjo G. Zabiela.
Parodos atidarymas
Parodą „Žemaitijos piliakalnių paveldas“ parengė kuratorė vyr. muziejininkė Dalia Karalienė.
Lietuvos piliakalniai – gražiausi archeologijos paminklai. Ne veltui Lietuva vadinama piliakalnių kraštu. Žemaitijos piliakalniai gerai įvertinti. Ypač išsiskiria kompleksai: Medvėgalis, Sprūdė, Moteraitis, Šatrija.
Parodoje eksponuojamas stendas, kuriame matyti vėlyvųjų piliakalnių – pilių tinklas Žemaitijoje, Medvėgalio, Šatrijos, Paplienijos, Getautės ir Buišių piliakalnių nuotraukos. Šie piliakalniai – pilys egzistavo I tūkst. po Kr.–XIII–XIV a.
Greta stendo su piliakalnių – pilių tinklu Žemaitijoje parodoma archeologinė medžiaga iš Džiugo, Paplienijos, Šatrijos, Medvėgalio piliakalnių papėdžių senovės gyvenviečių. Eksponuojami archeologinių kompleksų laidojimo paminklų radiniai: Siraičių kapinyno (Džiugo) X–XIII a., Gandingos kapinyno archeologiniai radiniai, datuojami IX–XIII a.
Daugiausiai šioje parodoje eksponuojamų radinių yra sukaupta muziejaus archeologų atliktų tyrinėjimų metu: Siraičių (Džiugo) kapinyno, Džiugo gyvenvietės, Paplienijos gyvenvietės, Šatrijos piliakalnio ir gyvenvietės, Vembūtų piliakalnio aplinkos tyrinėjimų.
Taip pat parodoje eksponuojami radiniai, susiję su amatininkyste, metalų liejimu ir namų ūkiu. Be minėtųjų archeologinių radinių, demonstruojami gražūs Žemaitijos piliakalnių vaizdai, nutapyti dailininkų, saugomi muziejaus dailės rinkiniuose. Parodoje – ir Balio Buračo 1936 m. fotografuoti Žemaitijos piliakalnių vaizdai. Kartografijos rinkinyje saugomi ir šią parodą papildo 1938–1942 m. Žemaitijos piliakalnių planai.