
Telšių rajono ūkininkai šiemet deklaravo beveik 60 tūkstančių hektarų pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. Didžiąją dalį šio ploto užima javai. Nemažai pasėlių dar nenukulta – laiku nuimti derliaus neleido pabjurę orai. Kelias savaites besitęsęs lietus taip pat trukdė sėti tarpinius pasėlius, ruošti dirvas žieminių javų sėjai.
Monika GIRDVAINĖ
Daugiausiai deklaruota žieminių kviečių
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė informavo, kad šiais metais Telšių rajone deklaruota 59 878,89 hektaro pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. Iš jų 52 507,47 ha užima pasėliai. Telšių rajone ūkininkaujantys gyventojai deklaravo 16 936,63 ha javų, tarp kurių 6 147,03 ha užima žieminiai kviečiai, 2 721,97 ha – avižos, 2 378,88 ha – vasariniai miežiai, 2 028,04 ha – vasariniai kviečiai, 1 600,22 ha – žieminiai kvietrugiai, 489,22 ha – žieminiai miežiai, 324,55 ha – vasariniai kvietrugiai, 270,01 ha – rugiai, 111,94 ha – speltos kviečiai. 823,86 ha užima javų mišiniai. Deklaruota 2 299,07 ha rapsų, 869,12 ha žirnių, 427,2 ha pupų, 205,93 ha grikių.
Vedėjos teigimu, apie nuimtą derlių turima tik gana preliminari informacija. Praėjusios savaitės duomenimis, nuimta didžioji dalis, apie 75 procentus, žieminių javų, panaši dalis žirnių. Dar tik pradėti nuimti vasariniai javai.
Bendras rezultatas patenkinamas
V. Lukoševičienė pažymėjo, kad nors mūsų rajone sausra nebuvo fiksuota, rekordiškai karšti vasaros orai ir lietaus trūkumas turėjo neigiamos įtakos ūkinei veiklai. Kalbant apie javus, jų derlius, ypač vasarinių, šiemet daug mažesnis.
Tačiau, nepaisant to, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkės Zitos Dargienės teigimu, besibaigiant vasarai ūkininkų nuotaikos gana optimistiškos.
„Javų derlius šiemet mažesnis, bet dėl supirkimo kainų, tai, manau, jos yra patrauklios. O gyvulininkystės ūkiams, sakyčiau, šie metai buvo tikrai geri – orai buvo palankūs žolei augti, pavyko paruošti daug pašarų žiemai. Žinoma, karštis paveikė karves, pieno primilžiai buvo sumažėję. <…> Žiūrint bendrą rezultatą – jis gana neblogas. Tikrai negalima vien tik dejuoti ir sakyti, kad viskas blogai. Pernai rugpjūtį Telšių rajono ūkininkų sąjunga pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kunigų seminarija, tad ir sakau, štai ką reiškia, kad laiku tai padarėme. Pernai iš viso kentėjome nuo sausros, o jau šiemet už mus pasimeldė, gavome daugiau lietaus“, – kalbėjo Z. Dargienė.
Ypač pakenkė kaitra
Upynos seniūnijoje mišrų gyvulininkystės ir grūdininkystės ūkį turintis Arūnas Usis taip pat pritarė, kad šie metai žolės derliui tikrai buvo palankūs, bet javams permainingi orai stipriai pakenkė.
Anot ūkininko, labiausiai nuo orų permainų nukentėjo rapsai – dėl per šalto pavasario ir žydėjimo metu užklupusios didelės kaitros jų derlius mažesnis apie 30 proc. nei pernai.
Palyginimui, penkerių metų rapsų derliaus vidurkis Usių ūkyje siekia 4 tonas iš hektaro. 2020-aisiais metais ūkininkas vidutiniškai prikūlė apie 4,7 tonos iš hektaro, o šiemet – tik 3,2 tonos iš hektaro.
A. Usio teigimu, vasarinių miežių derlius, lyginant su praėjusiais metais, irgi apie pusantros tonos mažesnis iš hektaro, o kviečių – tona mažesnis nei pernai. Derlių lyginant su penkmečio vidurkiu – situacija kiek geresnė.
„Pavasarį kiti prognozavo, kad grūdininkams bus rekordiškai geri metai, bet nieko panašaus. Daugiausia javams pakenkė per dideli karščiai. Kai kuriuose laukuose saulė tiesiog nudegino javų viršūnes, dalis jų per žydėjimą net neužmezgė grūdų. Bent jau aš visada sakau, kad prieš gamtą nepašokinėsi – turi susitaikyti su tokiais orais, kokie yra, ir prisitaikyti prie jų, nes kito kelio nėra“, – sakė A. Usis.
Praėjusios savaitės viduryje ūkininkas kalbėjo, kad iš turimų 850 hektarų javų 250 hektarų dar nespėta nukulti. Kada galės sutvarkyti likusius apie 30 procentų javų – neaišku. Darbus sustabdė lietingi orai.
„Jei orai leistų, per penkias dienas viską pabaigtume, nes per dieną apie penkiasdešimt hektarų nukulame. Su darbininkais esame pasiruošę ir laukiame gerų orų“, – dėstė ūkininkas.
Jis pažymėjo, kad lietus ūkininkams taip pat sutrukdė ruošti dirvas žieminių javų sėjai.
Didelės supirkimo kainos
A. Usio tvirtinimu, patirtus nuostolius dėl mažo derliaus šiemet kompensuoja didesnės grūdinių kultūrų supirkimo kainos. Pavyzdžiui, pernai toną rapsų ūkininkui pavykdavo parduoti už 400–420 eurų ir tai būdavo labai gerai, o šiemet už juos gaunama 540 eurų.
Už toną antros klasės kviečių pernai mūsiškiai ūkininkai vidutiniškai gavo apie 180–190 eurų, o šiemet už tos pačios klasės grūdus jiems moka 230–240 eurų. Geru laikotarpiu už miežius buvo gaunama apie 150 eurų už toną, o šiuo metu jų kainos svyruoja apie 200 eurų. Padidėjusios ir kitų grūdinių kultūrų kainos.
„Tokių grūdų supirkimo kainų turbūt per visą mano ūkininkavimo dvidešimtmetį nėra buvę. Manau, vartotojams tai atsilieps blogai, duonos ir kitų miltinių gaminių kainos turbūt kils <…> Ūkininkai, sudarę išankstines sutartis, gal šiemet ir kažkiek praloš, bet taip jau yra pas mus: niekada negali žinoti, kada išloši, o kada praloši. Toje ūkinėje veikloje viskas taip pat, kaip ir turbūt kiekviename versle. Tik tiek, kad žemės ūkyje vienų metų kaip atskaitinių negali imti, tendencijos pasimato per ilgesnį laiko tarpą. Bendrai vertindamas sakyčiau, kad tai tikrai nebus patys blogiausi metai“, – optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.
Kelia nerimą griežti reikalavimai
Tryškiuose ūkininkaujantis Andrius Akučka pripažįsta, kad mažą grūdinių ir ankštinių kultūrų derlių kompensuoja didesnės javų supirkimo kainos, tačiau vyrui apmaudu dėl to, kad gerokai pabrango žemės ūkio technika, detalės, trąšos bei kitos ūkio prekės.
„Kai kurių grūdų kaina pakilo apie penkiasdešimt eurų už toną, o, pavyzdžiui, salietros kaina nuo pernai buvusios padidėjo daugiau kaip šimtu eurų. Jei grūdų ir trąšų kainos, kaip sakoma, yra susijusios, tai kodėl tada tarp kainų kilimo matomas toks ryškus skirtumas? Gal kažkur ir gauname daugiau, bet per kitur vis tiek yra atimama. Taip pat ir ant detalių užklijuotos netgi trisdešimt procentų didesnės kainos, nei buvo pernai. Nesuprantu, kokiu pagrindu tos kainos keliamos“, – svarstė A. Akučka.
Kalbėdamas apie patiriamus nuostolius dėl permainingų orų, vyras pastebėjo, kad ypač sunku yra ūkininkams, dalyvaujantiems projektuose, turintiems įvairių įsipareigojimų.
A. Akučka dalyvauja projekte, kuris jį įpareigoja tarpinius pasėlius pasėti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 15 dienos. Dėl lietingų orų šiemet jų pasėti nustatytu terminu nepavyko.
„Ūkininko gyvenime yra labai daug biurokratinių dalykų, kurie dažnai tikrai per griežti. Pavyzdžiui, už neįvykdytus įsipareigojimus gresia sankcijos, tad apmaudu, kad nėra atsižvelgiama į gamtines sąlygas. Galėtų būtų pailginami terminai, taikomos kitokios lengvatos“, – savo nuomonę dėstė pašnekovas.