Pastaruoju metu policijos pareigūnų portretai piešiami ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis: partrenkė pėsčiuosius, galimai platino narkotines medžiagas ir pan. Apie sąžiningus ir savo darbui atsidavusius pareigūnus išgirsti tenka retokai. „Telšių ŽINIOS“ puoselėja šaunią tradiciją kalbinti išskirtinius žmones. Tuos, kurių darbas galbūt ne toks pastebimas, bet naudingas visuomenei.
Šiandieną kviečiame susipažinti su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrule Egle Kaktavičiūte ir vyresniuoju patruliu Dariumi Balkausku.
Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse pagal žuvusiųjų avarijose skaičių pirmauja Lietuva: 2012 m. milijonui gyventojų teko 100 avarijų aukų. Po Lietuvos rikiuojasi Rumunija ir Lenkija: atitinkamai 96 ir 93 aukos.
Šeštadienį Lietuvoje minėta Saugaus eismo diena. Tądien po dvidešimt keturių valandų darbo tarnybą baigė (AVPK) E. Kaktavičiūtė ir D. Balkauskas – saugumą keliuose sergintis patrulis.
Išgirdus Eglės vardą, tikriausiai ne vienam pažeidėjui dingsta noras sėsti prie vairo girtam ar viršyti greitį – išvaizdi dvidešimt aštuonerių metų dailiosios lyties atstovė pasižymi tvirtu charakteriu, kaip ir metais vyresnis jos kolega Darius.
Vertybes įskiepijo vyresnis pareigūnas
Mažeikiuose augusi ir ten vidurinę mokyklą baigusi mergina ilgai nedvejojo, kur studijuoti: pasirinkusi policininkės kelią, pasekė vyresnės sesers pėdomis.
Baigusi Klaipėdos policijos mokyklą, Eglė pradėjo dirbti Telšių AVPK. Buvo pirmoji pavasario diena. Septyneri metai atgal.
Jaunoji pareigūnė neslėpė, jog pirmosios darbo dienos buvo nelengvos: svetimas miestas, nepažįstami žmonės. Pritapti naujoje aplinkoje Eglei padėjo dabar jau pensijoje esantis kolega Jonas Rakauskas. Jį Eglė vadina savo mokytoju ir įkvėpėju.
Darbas su ilgametę patirtį turinčiu pareigūnu jaunai merginai įskiepijo darbštumą ir siekį dirbti sąžiningai. Kasdiena policininkui tikriausiai būtų daug paprastesnė praleidžiant kai ką pro pirštus. Tačiau žmogiškąsias vertybes sumaterialėjusiame pasaulyje Eglė tvirtai saugo. Šešerius metus policijoje dirbantis jos kolega Darius – taip pat. Iš Varnių kilęs dvidešimt devynerių žemaitis tarnavo kariuomenėje, padirbėjo užsienyje ir tik tada jo kelias pasuko policijos link. Namuose Dariaus laukia žmona Erika – taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidėjus tramdanti policininkė, šiuo metu esanti vaiko auginimo atostogose.
Supranta vienas kitą iš pusės žodžio
Eglė su Dariumi kartu patruliuoja apie penkerius metus. Pareigūnai šypsosi prisiminę rožių spygliais klotą bendro darbo pradžią: praleidžiant ištisą parą kartu, teko mokytis prisitaikyti vienam prie kito. Užtat šiandien kolegos laikosi tvirtai it kumštis ir supranta vienas kitą iš pusės žodžio ar mimikos.
„Dirbdami su Dariumi, mes vienas kitą papildome“, – sakė Eglė ir pripažino, kad bendras įdirbis duoda gerų rezultatų. Atvykus pagal iškvietimą, jiems nereikia gaišti laiko skirstantis darbus: po tiek drauge praleistų metų žino, kam ko imtis.
Paklausta, ar keistų savo partnerį į pareigūnę, su kuria galėtų nerūpestingai paplepėti, Eglė purtė galvą. Į klausimą, ar Eglę mainytų į stipriosios lyties kolegą, Darius šyptelėjo ir vėlgi atsakė neigiamai.
Nesijaučia viršesni už kitus
Pašnekovai tarnybos metu susiduria su įvairiausiomis gyvenimo situacijomis. Tenka ir šunis, ir palaidus gyvulius gaudyti, ir dėl žemės lopinėlių susipykusių kaimynų konflikte dalyvauti.
Nelengvoje pareigūnų kasdienybėje prireikia psichologinių žinių ir išminties aruodo. Darius juokėsi, jog jiems, nesulaukusiems nė trisdešimties, tenka taikyti ne tik jaunas šeimas, bet ir daug daugiau gyvenimiškos patirties turinčius garbaus amžiaus sutuoktinius.
Darbas policijoje rizikingas pareigūnų sveikatai bei gyvybei. Todėl, prieš imdamiesi kokio veiksmo, Eglė su Dariumi iš anksto numato galimas pasekmes. Nesustojus stabdomai mašinai, patrulis tarnybiniu automobiliu nelekia paskui it akis išdegęs. Darius sakė jaučiąs atsakomybę ne tik už save, bet ir už šalia sėdinčios kolegės gyvybę. Todėl vejasi mašiną tik tada, kai suvokia turįs galimybę pagauti pažeidėją. Priešingu atveju užfiksuoja bėglio automobilio valstybinius numerius.
Pareigūnams dažnai tenka kęsti ir įvairius įžeidinėjimus. Bet darbo patirtis ir asmeninio būdo savybės jauno amžiaus pašnekovus išmokė savitvardos ir gebėjimo malšinti konfliktus.
Darius teigė, jog kaskart, sulaukęs pasiūlymo „gauti į snukį“, ramiai atsako: „Na, ir kam tau mane mušti, nesielk šitaip.“ Išgirdę savo pusėn skriejantį keiksmažodį, pareigūnai neužsidega it degtukai ir nepuola naudotis tarnybine padėtimi – ramiai paaiškina tokio elgesio pasekmes.
Užsitarnavę gerą vardą
2009-aisiais Eglė ir Darius tapo Viešosios policijos patrulio konkurso nugalėtojais. Yra viešai sulaukę padėkų už pagalbą vairuotojams kelyje.
Pamatę keliu žingsniuojantį žmogų, sustoja ir pasisiūlo jį pavežti. Nepravažiuoja pro nelaimės ištiktą asmenį. Tačiau abu sutartinai kuklinasi: „Mes tik dirbame savo darbą, ir viskas…“
Tarnyboje Eglė ir Darius išlieka švarūs prieš savo sąžinę. Todėl neskirsto žmonių į turtingus, žinomus ar kukliau gyvenančius – visus prasižengusius baudžia vienodai.
Pašnekovai sakė neprarandantys žmogiškumo, bet nuolaidžiauti pažeidėjams nelinkę. „Jei žmogus padarė pažeidimą, turi už jį atsakyti“, – tvirtino abu.
Baigę tarnybą ir nusimetę pareigūnų rūbus, Eglė ir Darius grįžta į savo šeimas ir gyvena įprastą gyvenimą: tvarkosi buityje, leidžia laisvalaikį. Darius laisvalaikiu sportuoja. Eglė taip pat palaiko fizinį krūvį, o paklausta apie kitus pomėgius, nutyli. Čia įsikiša Darius: „Ji siuvinėja ir velniškai skaniai daro valgyti. Beprotiškai skaniai!“