Žarėnų seniūnijos Kegų kaime gyvena keturiasdešimt trejų metų Jovita Bagočiūtė. Mažiausiajai penkių vaikų mamos atžalai nėra nė dvejų metukų. Šaltą rudens dieną paputžandė mažylė ir trys nepilnametės jos sesutės šildosi puodeliu arbatos. Mat namuose nėra kuo kūrenti krosnies – į rizikos šeimų sąrašą įtraukta daugiavaikė mama neįstengia nusipirkti kietojo kuro.
Socialinius darbuotojus peikianti motina nesutinka už gaunamas pašalpas pirkti malkų – esą pinigų net maistui nepakanka. Specialistai savo ruožtu perspėja stabdysiantys socialinę paramą. O tuo metu vaikai vėjo perkošiamoje troboje dreba iš šalčio.
Kilnu padėti silpnesniam už save. Ir jokios pašalinės aplinkybės čia neturėtų būti svarbios – juk šilumos labiausiai reikia mažiesiems. Šiai istorijai neliko abejingas UAB „Malkona“ direktorius Audrius Meinoris – jo dovanoti kuro briketai vaikučių veiduose įžiebė vilties šypsenas.
Kegų kaime esantis J. Bagočiūtės vienkiemis – kiaurai perkošiamas vėjo. Pro virtinę sudžiautų rūbų prasibrovusi moteris demonstruoja skudurais užkimštas skyles namelio sienose.
Po kiemą maklinėja dvi žąsys ir katinas. Loja prie būdos pririštas šuo. Jovita savo ūkyje turėjo ir dvi karves. Vienai iš jų kritus, sumažėjo šeimos pajamos: vienos karvės duodamą pieną moteris parduodavo, kitos – palikdavo vaikams. Dabar parduoti nebėra ko.
Pirmąjį spalio penktadienį prie trobos dar nenukastos bulvės. Kegiškė sakė nespėjanti atlikti visų darbų – trūksta vyriškų rankų. Už pagalbą namuose moteris labai dėkinga dukroms.
Jovita – vieniša mama. Vyriausiajam ir vieninteliam jos sūnui – devyniolika. Jis gyvena kartu su mama. Moteris augina ir keturias mergaites. Trys – paauglės: penkiolikos, trylikos ir vienuolikos metų. Mažiausiajai tėra metai ir aštuoni mėnesiai.
Socialiniai darbuotojai
Į žurnalistus Jovita kreipėsi norėdama pasiskųsti neva nederamu socialinių darbuotojų elgesiu. Moterį papiktino Žarėnų seniūnijos darbuotojų raginimas valstybės paramą pervesti į kredito unijos sąskaitą ir iš šių pinigų nupirkti malkų. Daugiavaikė su tuo nesutinka ir sąskaitos tikina neatsidarysianti.
Moteris tvirtino pritrūkstanti pinigų net maistui: šešias burnas esą tenka išmaitinti iš 941 Lt valstybės paramos. Daugiavaikė sakė net į skolas įklimpusi dėl pinigų stygiaus, tad galimybių nusipirkti malkų ji nemato. O kai jų turi, tikina šildanti orą, mat visa šiluma išeina pro skylėtas sienas. Kegų gyventoja viliasi, jog patvarkyti namelį galėtų Žarėnų seniūnija.
Trobą Jovita retkarčiais pašildo medžių šakomis. Jų drauge su vaikais parsivelka iš netoliese esančio miško. Apsilankymo metu prie vos šiltos namų krosnies glaudėsi trys sesutės. Rankose garavo puodukai arbatos.
Moteris taip pat jaučia nuoskaudą dėl Žarėnų seniūnijos darbuotojų žodžių – šie esą mokinę, kaip pigiau prasimaitinti, pasakoję, jog skanu kepti bulves su česnaku. Tuomet esą liktų pinigų malkoms. Tačiau motina savo vaikams nori duoti gardesnį kąsnį. Sakė, jog viena dukra negali nė dienos praleisti be mėsos produktų.
Jovita purtė galvą paklausta, kodėl yra įtraukta į rizikos šeimų sąrašą – tvirtino negerianti ir prižiūrinti vaikus.
Tarpininkavimo paslauga
Žarėnų seniūnijos socialinės darbuotojos Ritos Jančauskienės teigimu, penkių vaikų mamai socialinių darbuotojų priežiūra reikalinga įvairiais gyvenimo atvejais. Viena iš specialistės įvardintų problemų – daugiavaikė niekada savarankiškai neįsigyja malkų. Čia tarpininkauja seniūnija: prašo ūkininkų leisti moteriai sumokėti dalimis.
R. Jančauskienė mato tik vieną išeitį iš šios situacijos: neskirti paramos gavėjai grynųjų pinigų ir pašalpas pervesti į kredito unijos sąskaitą. Iš šių lėšų socialiniai darbuotojai padėtų moteriai įsigyti malkų.
Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė teigė, jog ši paslauga socialiniame darbe vadinama tarpininkavimu. Jei asmuo savarankiškai nėra pajėgus tvarkytis su finansais, rūbais, maistu ir kitomis reikmėmis jam padeda pasirūpinti socialiniai darbuotojai.
Pasak R. Gustienės, socialinės išmokos yra valstybės pinigai, tad paramos gavėjui nesutikus jų pervesti į kredito unijos sąskaitą, išmokų mokėjimas gali būti laikinai sustabdytas.
„Kokia neteisybė gyvenime: vieni negali susilaukti vaikų, o kiti iš jų gyvena…“ – svarstė R. Gustienė.
Išeities paieškos
Šioje istorijoje labiausiai kenčia vaikai. Šviesesnis rytojus jiems galbūt išauš sulaukus pilnametystės ir pradėjus savarankiškai kabintis į gyvenimą. Tačiau kol kas mažiesiems piliečiams reikalinga suaugusiųjų priežiūra ir parama.
Socialiniai darbuotojai savo pareigą išmano ir klientams linki tik geriausio. O „Telšių ŽINIOS“ visada stengiasi padėti, nes tiki, kad norint visada įmanoma rasti išeitį. Pabandėme ir šįkart – kad ir vaikai būtų sotesni, ir namai šiltesni.
Ieškojome žmonių, galinčių šeimai padovanoti kietojo kuro. Vienas stambus Žarėnų seniūnijos verslininkas griežtai atsisakė padėti. Kodėl? Tikino, esą J. Bagočiūtė apgavo savo gyvenimo draugą, yra skolinga ūkininkams, o pieną parduoda stambiai pieno perdirbimo įmonei. Nepadėjo ir įtikinėjimai, jog malkų reikia vaikų, o ne jų mamos gerovei.
Šąlantiems mažiesiems mielai sutiko padėti UAB „Malkona“ direktorius A. Meinoris: jis skyrė toną briketų. Kuras nuvežtas į Kegų kaimą ir iškrautas. Verslininkui nerūpėjo kegiškės praeitis ir problemos. Jis nerimavo tik dėl vaikų. AČIŪ „Malkonos“ direktoriui už gerą širdį – juk Šventasis Raštas moko dalintis su mažiau už mus turinčiaisiais.
Loading ...
