
2022 m. pabaigoje aplinkos ministerijos užsakyta analizė atskleidė, kad modernizuoti gyvenamąjį daugiabutį iki A energinio naudingumo klasės finansiškai apsimoka labiau nei daugelis galvoja. Tiesa, bendros projekto išlaidos padidėja, tačiau kas mėnesį jų pokytis gyventojams nesijaučia taip stipriai.
„Tyrimas buvo atliktas siekiant išsklaidyti mitą, kad pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę – itin brangu, norėjome nešališkų ekspertų vertinimo ir įrodymų, jog A klasę pasiekti įmanoma ir jog tai finansiškai apsimoka. Jeigu imtume C klasės energinio efektyvumo pastatą kaip bazinį, gyventojams siekti B klasės yra 3 proc. brangiau, o A klasės – 23 proc. brangiau.
Kalbant skaičiais, jeigu gyvenate standartiniame 2 kambarių bute, kurio plotas 50,8 kv. m, už C ir žemesnės energinio efektyvumo klasės renovuotą daugiabutį kas mėnesį turėsite mokėti 71,12 Eur, B – 73,15 Eur, o A klasės – 80,85 Eur“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Įvertinus analizės rezultatus paaiškėjo, kad atnaujinus pastatą iki A energinio naudingumo klasės, jame šilumos per metus prarandama net 8 kartus mažiau. Šiandieninėmis šilumos kainomis per 20 metų gyventojai sutaupytų 204 253 Eur, o šilumos būtų išsaugota net 1 571 176,8 kWh.
Kokios priemonės užtikrina šilumos sutaupymą?
Pastato renovacijos metu pasiekti A, B ir C energinio naudingumo klases taikomos šios priemonės: šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas, saulės kolektorių įrengimas, išorės atitvarų šiltinimas, langų ir išorinių durų keitimas, balkonų įstiklinimas, natūralaus vėdinimo sistemos atnaujinimas ar rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas, bendrojo naudojimo elektros inžinierių sistemų bei apšvietimo atnaujinimas, vėdinamas fasadas.
„A energinio naudingumo klasė yra XXI amžiaus sprendimas – vėdinimas, gryno oro įtraukimas, ventiliacinės sistemos, atsinaujinantys energetiniai ištekliai (pavyzdžiui, saulės kolektoriai vandeniui šildyti ant stogų). Atlikta studija rodo, jog tai nėra žymiai brangiau, negana to – toks daugiabučio atnaujinimas sumažina šilumos sąskaitas iki 8 kartų, lyginant su B klase. Todėl, be išimties, kiekvienas daugiabutis Lietuvoje gali būti atnaujintas iki A energinio naudingumo klasės ir valstybės parama vis labiau bus kreipiama būtent į šią klasę“, – pasakoja S. Gentvilas.
Ministrą papildo ir analizę atlikusios nepriklausomos inžinerinių sistemų projektavimo ir energinio efektyvumo konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas: „Sutaupymai priklauso nuo esamo pastato būklės, bet jie siekia apie 40-70 proc. esamų sąskaitų.“
APVA laukia prašymų atnaujinti gyvenamuosius daugiabučius
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atkreipia dėmesį, kad nuo vasario 24 d. galima teikti paraiškas atnaujinti savo gyvenamąjį daugiabutį pagal naujausią kvietimą, kurio pagrindinė sąlyga – pasiekti A energinio naudingumo klasę. Kvietimui numatyta 410 mln. Eur, o konkursinis paraiškų atrankos būdas nebus taikomas.
Be to, praėjusių metų pabaigoje paskelbtas kvietimas paraiškoms renovuoti senus daugiabučius yra pratęstas iki š. m. gegužės 31 d. Pagal šio kvietimo sąlygas, valstybės parama bus suteikta tik tiems projektams, kurie pasieks B ir aukštesnę pastato energinio naudingumo klasę.
„Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, – tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė