Pa­sau­li­nė ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų die­na Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je

Šie­met tre­čią kar­tą Lie­tu­vo­je ir ant­rą kar­tą Tel­šiuo­se pa­mi­nė­ta Pa­sau­li­nė ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų die­na. Va­sa­rio 27-ąją Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je Tel­šių mies­to se­niū­ni­jos ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų (NVO) sam­bū­ris „NVO so­cia­li­niai pus­ry­čiai“ or­ga­ni­za­vo šven­ti­nį su­si­ti­ki­mą, ku­ria­me da­ly­va­vo LR Sei­mo na­rė Ag­nė Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė.

Šil­to­se dis­ku­si­jo­se ap­tar­tas NVO vaid­muo ir jų in­dė­lis į Lie­tu­vos ir Že­mai­ti­jos kraš­to vi­suo­me­nės vys­ty­mą­si. Pa­sak Sei­mo na­rės, NVO vaid­muo yra la­bai svar­bus, nes jos ne tik dir­ba su pa­žei­džia­mo­mis gru­pė­mis, bet ir daž­nai at­lie­ka til­to funk­ci­ją tarp pi­lie­čių ir val­džios. NVO yra pa­grin­di­nis pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės pa­ma­tas. Be jų pa­gal­bos dau­ge­liui žmo­nių bū­tų sun­ku pa­siek­ti rei­kia­mą pa­ra­mą ar gau­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­vo tei­ses.

NVO at­sto­vai ak­cen­ta­vo bū­ti­ny­bę stip­rin­ti dia­lo­gą tarp NVO ir val­džios ins­ti­tu­ci­jų, kad bū­tų už­tik­rin­tas efek­ty­vus vi­suo­me­nės po­rei­kių at­spin­dė­ji­mas ir tin­ka­mas spren­di­mų priė­mi­mas. Pab­rėž­ta, jog es­mi­niai iš­šū­kiai yra fi­nan­sa­vi­mas ir nuo­la­ti­nis NVO at­sto­vų švie­ti­mas, kad jie ga­lė­tų efek­ty­viai nau­do­tis ga­li­my­bė­mis, ku­rias siū­lo val­džios ins­ti­tu­ci­jos.
Šis su­si­ti­ki­mas ta­po pui­kia pro­ga ne tik pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų die­ną, bet ir su­stip­rin­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp NVO ir po­li­ti­kų, sie­kiant dar di­des­nių pa­sie­ki­mų so­cia­li­nė­se ir vi­suo­me­ni­nė­se sri­ty­se.

Na­cio­na­li­nės NVO koa­li­ci­jos pir­mi­nin­kės G. Ša­ve­lės pa­lin­kė­ji­mas NVO sek­to­riaus at­sto­vams ir kiek­vie­nam pi­lie­tiš­kam Lie­tu­vos gy­ven­to­jui: „Kiek­vie­nas žmo­gus ga­li pri­si­dė­ti prie NVO stip­ri­ni­mo. Ga­li­ma ne tik sa­va­no­riau­ti ar au­ko­ti, bet ir pa­si­ra­šy­ti pe­ti­ci­jas, da­ly­vau­ti ren­gi­niuo­se, sek­ti ir pa­lai­ky­ti or­ga­ni­za­ci­jas so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Vie­nas pa­pras­čiau­sių bū­dų pa­dė­ti – skir­ti 1,2 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Tai ne­di­de­lis, bet la­bai reikš­min­gas in­dė­lis į pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės stip­ri­ni­mą. NVO kvie­čia vi­suo­me­nę iš­reikš­ti pa­lai­ky­mą ne­vy­riau­sy­bi­niam sek­to­riui, ku­ris kas­dien pri­si­de­da prie vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės ge­ro­vės.“

Su­si­ti­ki­mo es­mę api­bend­ri­na Tel­šių mies­to se­niū­ni­jos Se­na­mies­čio se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tės Va­lės Ber­žie­nės žo­džiai kiek­vie­no (ir po­li­ti­nio eli­to) pa­mąs­ty­mui: „NVO – tai žmo­nės, ku­rie da­ro po­ky­tį kas­dien, to­dėl ir šven­čia­me pi­lie­tiš­kiau­sią me­tų die­ną, ku­ria sie­kia­ma su­bur­ti ak­ty­vius Lie­tu­vos žmo­nes ir įpras­min­ti kas­die­nius NVO pa­sie­ki­mus, įkve­pian­čius dar­bus.

Mes ne­lau­kia­me, kol kas nors mums at­neš gė­lių, mums pa­kan­ka ge­ro, šil­to žo­džio.

Ir dar no­ri­si kal­bė­ti apie NVO sek­to­rių, griau­nant mi­tą, kad tai vi­so la­bo yra sa­va­no­riš­kai ge­rus dar­bus da­ran­tys, nie­kam per daug neį­do­mūs žmo­nės, ne­pa­tei­kian­tys sen­sa­cin­gų is­to­ri­jų ži­niask­lai­dai, ty­lio­ji vi­suo­me­nės da­lis, sto­ko­jan­ti pro­ver­žio.

Pir­miau­sia NVO yra ak­ty­vių pi­lie­čių ini­cia­ty­va. Ir tai ne­reiš­kia tik lab­da­ros rin­ki­mo ar abst­rak­čių ge­rų dar­bų. NVO yra tos, ku­rios at­pa­žįs­ta pro­ble­ma­ti­ką, ją pa­ti­ria, į ją jaut­riai rea­guo­ja ir ima­si ją spręs­ti.

Vis­kas mū­sų ran­ko­se, esa­me sa­vo gy­ve­ni­mo sce­na­ri­jaus kū­rė­jai, tik rei­kia la­bai ti­kė­ti tuo, ką da­rai.

Kuo da­bar be­bū­tu­me, tap­ki­me švie­sos spin­du­liu. Ap­lin­kui per daug pro­ble­mų, me­lo ir ne­tik­rų žmo­nių, o mes pa­si­sten­kim bū­ti – TIK­RAIS.

Tap­ki­me švy­tu­riu ir švies­ki­me net tam­so­je. Ir jei vi­si taip da­ry­si­me, ap­link at­si­ras dau­giau švie­sos, džiaugs­mo, san­tar­vės ir gy­ve­ni­mas taps nuo­sta­bus.

Tvir­tais žings­niais ei­ki­me gy­ven­ti Sa­vo di­de­lio gy­ve­ni­mo, at­si­rem­da­mi į vie­nas ki­to pe­tį, į Že­mę ir Sau­lę, į praei­tį var­dan atei­ties. Ir te­ly­di mū­sų žings­nius sėk­mė.“

Re­da SA­BA­LIAUS­KIE­NĖ, Že­mai­ti­jos psi­chi­kos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių klu­bas „Tel­šių at­jau­ta“