
Prieš trisdešimt metų buvo pradėta programa, kurios viena iš krypčių – partizanų atminimo ženklų įrengimas istoriškai pagrįstose vietose.
Mažeikių rajone iki šiol pastatyta vienuolika rezistencijos judėjimą įamžinančių atminimo ženklų.
Pagalbą suteikė ukrainiečiai
Paskutinis, vienuoliktasis partizanų atminimo ženklas mūsų rajone buvo įrengtas ir pašventintas pernai rudenį Paviliotėje, keliui nuo Židikų sukant Račalių link.
Atminimo ženklu pagerbtas trijų partizanų: Juozo Butos (žuvusio 1947 m.), Adomo Akavicko-Šoferio (žuvusio 1951 m.) ir ukrainiečio, kurio pavardė nežinoma, nustatytas tik slapyvardis „ANBO“, žuvusio 1947 m.
Partizanų atminimo įamžinimo projektų iniciatorius, visuomenininkas Kęstutis Sidabras „Santarvei“ sakė, kad šie procesai trunka gana ilgai.
„Kol surenkami dokumentai, kol viskas suderinama, tenka neretai laukti kelerius metus. Pavyzdžiui, paskutiniam atminimo ženklui dokumentai buvo pateikti dar 2022-ųjų pabaigoje.
Sakyčiau, ir taip šį kartą viskas vyko sparčiau, nes pagalbą suteikė Ukrainos ambasada. Kiek dabar žinome, tokius atminimo ženklus bus labiau orientuojamasi statyti tik pasižymėjusiems partizanams, išskirtiniams įvykiams atminti arba išskirtinėms rezistencijos asmenybėms. Tad mūsų rajone naujų atminimo ženklų šiuo metu nėra numatyta statyti“, – paaiškino ne prie vieno šių projektų prisidėjęs visuomenininkas.
Nustatyti kriterijai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta stichiškai įamžinti žuvusių rezistencijos dalyvių atminimą. Tai dažniausiai darė žuvusiųjų bendražygiai, iniciatyvūs žmonės.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRT) centras pranešė, kad dėl šio neorganizuotumo atsirado daug menkaverčių atminimo ženklų, kryžių ir paminklų su netiksliais įrašais. Kol nebuvo aiškios įamžinimo programos, menininkai profesionalai prie šių darbų beveik neprisidėjo.
Nuo 1995 m. LGGRT centras įgyvendino valstybinę įamžinimo programą „Atminimo ženklai, simboliai ir paminklai genocido aukoms ir asmenims, represuotiems už pasipriešinimą okupaciniams režimams“. Tad jau 30 metų profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi 1944–1953 m. lietuvių rezistencijos įvykiai. Atminimo ženklams taikomas reikalavimas – kelių šimtų metrų spinduliu jie turi būti „pririšti“ prie partizanų žuvimo ar jų užkasimo vietos.
Įrengta 11 ženklų
LGGRT centro darbuotojų įgyvendinamos programos metu įvairiose Lietuvos vietose jau yra pastatyta daugiau kaip 400 tipinių atminimo ženklų.
Mažeikių rajone, aktyviai dirbant jau amžinybėn išėjusiems Albertui Ruginiui ir muziejininkui Algimantui Muturui, o taip pat – Savivaldybės kultūros specialistams, šauliams, K. Sidabrui, pastatyta ir pašventinta 11 partizanų atminimo ženklų.
Dagynės miške atminimo ženklas pažymi penkių žuvusių partizanų atminimą, Jonaičių miške juo pagerbti taip pat penki kovotojai už laisvę, tiek pat partizanų pagerbti ženklu Kalnijuose, devynių partizanų atminimas įamžintas ženkle, pastatytame Sedos girioje, devyni partizanai pagerbti ženklu Balėnų miške, po penkis partizanus įamžinta atminimo ženkluose Senmiestės kaime ir Vadagiuose, dviejų partizanų pavardės įrašytos atminimo ženkluose, esančiuose Milių ir Birbiliškės miškuose, septyni partizanai pagerbti atminimo ženklu Sovaičiuose ir trys – Paviliotėje.
Būtinas nedidelis remontas
Aplinką apie partizanų atminimo ženklus prižiūri seniūnijos. Rudenį, padedant šauliams, krašto istorinei praeičiai neabejingiems žmonėms, aplinka ir ženklai yra sutvarkomi, lapkričio 1-ąją prie jų visada uždegamos atminimo žvakutės, užrišamos tautinės juostelės.
Ir vis tik, kaip pažymi K. Sidabras, vien šių priemonių nepakanka. Kai kuriems atminimo ženklams jau reikia ir nedidelio remonto. Pavyzdžiui, kai kur per gelžbetonį jau prasimušė rūdys, Balėnų miške atminimo ženklas pakrypo…
Pasak visuomenininko, yra duomenų, kad vadinamajame Gurskienės miške, kuris, kaip nustatinėjama, yra Pievėnų pusėje, žuvo trys partizanai. Ta vieta atitinka partizanų atminimo ženklo įrengimo kriterijus.
Taip pat yra partizanų, kurių žuvimo vietos skiriasi kelių kilometrų atstumu. Plinkšėse būtų galima įrengti atminimo ženklą, kad šios gyvenvietės ir Sedos apylinkėse partizanavo Stepono Paulausko partizanų būrys; Ramoniškių, Svirkančių ir Kapėnų apylinkėse partizanavo Juozo Ukso-Gegužio būrys, šio būrio vado atminimas yra pagerbtas įrašu lentelėje ant Lietuvos ypatingojo archyvo pastato Vilniuje.
Vidas STANKUS