Telšių rajono savivaldybės taryba pernai rudenį pakeitė biudžetinės įstaigos Telšių vaikų globos namų pavadinimą į Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą bei patvirtino naujus įstaigos nuostatus. Ir nors dalis Tarybos narių šiai idėjai nepritarė, tačiau dauguma buvo už. Tarp pastarųjų – Giedrė Nagienė, kuri aktyviai ragino balsuoti už sprendimo projektą ir netrukus tame pačiame centre įsidarbino prevencinių paslaugų koordinatore.
Antanas NEKRAŠIUS
Sprendimas pakeisti Telšių vaikų globos namų pavadinimą į Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą bei patvirtinti naujus įstaigos nuostatus buvo priimtas įgyvendinant institucinės globos pertvarką Telšių rajone bei siekiant išplėsti teikiamų paslaugų spektrą.
Tačiau su tokiu sprendimu sutiko ne visi Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai. Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Remigijus Macas baksnojo į pačios Tarybos anksčiau priimtus planavimo dokumentus ir sprendimus, kuriais Telšių vaikų globos namus buvo numatyta pertvarkyti į bendruomeninius vaikų globos namus. Esą joks Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centras net nebuvo planuotas. „Savivaldybės tarybos sprendimuose ir dokumentuose planuoti Telšių bendruomeniniai vaikų globos namai virsta į Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą su tomis pačiomis funkcijomis kaip ir Socialinių paslaugų centras. Vadinasi, Telšiuose turėsime du socialinių paslaugų centrus, ar tai tikslinga, ekonomiškai naudinga ir reikalinga?“ – 2022 m. spalio mėnesį vykusio posėdžio metu svarstė Tarybos narys.
R. Macas pabrėžė, kad jis nėra už Telšių vaikų globos namų uždarymą. Anaiptol, tokie namai turėtų būti, tik reikia peržiūrėti kitas alternatyvas, kadangi pagal pasiūlytą variantą Taryba praktiškai atidaro antrą socialinių paslaugų centrą.
Tačiau Tarybos nariai tąsyk tarsi nenorėjo klausytis kolegos žodžių. Esą klausimas apsvarstytas komitetuose, aptartos ir galimos sprendimo alternatyvos, dauguma šiuo klausimu pasisakančių politikų jam pritaria, tad nėra dėl ko gaišti laiko bei pasiūlė balsuoti.
Tarp raginančių balsuoti už sprendimo projektą buvo ir Tarybos narė G. Nagienė, kuri pabrėžė, jog Telšių rajone globa, nesvarbu, ar ji šeimoje, ar institucijoje, kainuoja brangiai.
„Mums ši įstaiga yra reikalinga ir naudinga kaip saugiklis. O ten esantiems vaikams auginti reikia daug žmogiškųjų išteklių. Jeigu mes dar ir papildomai teiksime paslaugas – tik laimėsime. Tad kviečiu sprendimui pritarti“, – sakė politikė.
Galiausiai balsų dauguma Telšių rajono savivaldybės taryba pritarė Telšių vaikų globos namų pavadinimo pakeitimui į Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro bei patvirtino naujus įstaigos nuostatus.
Visa ši istorija verčia susimąstyti: ar Tarybos narė G. Nagienė, ragindama balsuoti už Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atsiradimą, o vėliau jame įsidarbinusi, to nedarė iš savanaudiškų paskatų? Ar galima čia įžvelgti korupcijos apraiškas?
„Kaip už kiekvieną sprendimo projektą balsuoja Savivaldybės tarybos narys, yra tik jo paties asmeninė atsakomybė, – situaciją komentavo Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. – Aš nei kaip Savivaldybės meras, nei Savivaldybės tarybos pirmininkas, neturėdamas konkrečių faktų iš anksto negaliu nuspėti, ar balsuodamas dėl sprendimo projekto Tarybos narys turi galimai su sprendimu susijusių planų. Šiam konkrečiam sprendimui buvo taikomas antikorupcinis vertinimas, kuriame pažymėta, kad nuostatų, leidžiančių dviprasmiškai aiškinti šį teisės aktą, nėra.“
Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktoriaus Žydrūno Seiliaus klausėme, kada buvo paskelbta ir kada įvyko pretendentų atranka laisvoms centro Prevencinių paslaugų koordinatoriaus pareigoms eiti? Kiek atrankoje dalyvavo pretendentų bei kokie reikalavimai jiems buvo keliami?
„Prevencinių paslaugų koordinatoriaus pareigybė nepatenka į pareigybių sąrašą, dėl kurių rengiamas konkursas. Į komandą ieškant darbuotojo kalbėta su 4 pretendentais, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Telšių rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorius. – Keliami reikalavimai, kad turėtų aukštąjį socialinių mokslų išsilavinimą, 1 metų darbo patirtį viešojo administravimo, vadybos ar socialinio darbo srityje, būtų susipažinęs su įstatymais, teisės aktais, mokėtų valdyti, kaupti, analizuoti, sisteminti, apibendrinti informaciją, rengti išvadas, ataskaitas, savarankiškai planuoti, organizuoti savo veiklą. Mokėtų dirbti kompiuteriu, gerbtų projekto dalyvius bei laikytųsi konfidencialumo. Pareigybė finansuojama iš projektui skirtų lėšų 1 metus.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos narė G. Nagienė „Telšių ŽINIAS“ patikino, esą pernai už sprendimo projektą balsavo ne savanaudiškumo vedama. „Tikrai nebuvo jokių savanaudiškų paskatų. Taip išėjo, – aiškino politikė. – Spalio mėnesį vyko balsavimas dėl minėto sprendimo projekto, o pasiūlymo eiti minėtas pareigas sulaukiau tik šių metų sausį. Mano žiniomis, direktorius iki tol intensyviai ieškojo darbuotojo eiti minėtas pareigas, tačiau nerado. Sausio mėnesį paskambino man ir pakvietė į pokalbį. Mano kompetencijų užteko: turiu socialinių mokslų krypties politikos mokslų bakalaurą, esu globėja bei intensyviai dirbau socialinėje srityje. Šios pareigos – tik vieneriems metams.“
Į klausimą, kaip tarp pretendentų pavardžių atsidūrė ir jos pavardė, G. Nagienė atsakė nežinanti. Esą pats direktorius ją susirado. „Matyt, dėl to, jog aktyviai dirbau Sveikatos ir socialinių reikalų komitete. Komitetas mažas. Pirmininkė Simona Simaitytė aktyviau rūpinosi sveikatos srities klausimai, aš – socialinės“, – kalbėjo G. Nagienė.