Vienos ekskursijos metu pastebėjau, kad Tirkšlių kapinių didžiųjų vartų tinkas yra įdomiai įskilęs. Yra tekę matyti nemažai panašių šventorių ir kapinių vartų. Jų analogiškose vietose būdavo nišos. Kartais juose dar stovėdavo skulptūros. Šios skulptūros retai būdavo autentiškos – t. y. senos ir medinės, dažniausiai – gipsinės.
Kilo mintis, kad ir Tirkšlių vartai anksčiau turėjo nišas, o jose turėjo stovėti skulptūros.
Paieškų pradžia
Su metais, didžiųjų vartų tinkui vis labiau skylant ir byrant, įsitikinau, kad spėjimas yra teisingas. Užmūrytų nišų vietas parodžiau ir Tirkšlių klebonui dr. Petrui Smilgiui.
Praėjusiais metais Mažeikių rajono savivaldybės administracija ėmėsi didžiųjų kapinių vartų atnaujinimo darbų. Tvarkant tinką, buvo atidengta arkos viršuje esanti bokštelis-koplytėlė ar varpinė, o šoniniuose stulpuose – keturios nišos. Jų buvo po dvi vidinėje ir išorinėje vartų pusėse.
Dažniausiai skulptūros ateinantįjį pro vartus tik pasitikdavo. Tirkšliai, turėdami skulptūras abiejose vartų pusėse, yra išskirtiniai.
Klebonas pasirūpino, kad visos nišos būtų visiškai atidengtos. Kartu pradėjo domėtis, ar įmanoma nustatyti, kokios skulptūros galėjo būti nišose, kad ateityje būtų galima jas atstatyti.
Į pagalbą – vizitacijų dokumentai
Vakarų Europos valstybėse, kovojant su maro epidemijomis, buvo uždrausta laidoti bažnyčiose ir šalia jų esančiuose šventoriuose. Kapinės turėjo būti iškeltos už bažnytkaimių ir miestų. Šią praktiką perėmė ir carinė Rusija, į kurios sudėtį po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. buvo įjungta visa mūsų etnografinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalis.
Skirtingose parapijose nurodymas buvo įvykdytas ne vienu laiku. Pirmos kapinės perkeltos jau
XVIII a. pabaigoje, o kitos – tik XIX a. pirmame ketvirtyje. Taip pat buvo uždrausta laidoti kaimo kapinaitėse, kuriose nėra koplyčios.
Bendras kontekstas aiškiai brėžė paieškų ribas. O žinodamas, kad XIX a. pirmos pusės vyskupų parapijų vizitacijų aktų fondas Lietuvos valstybės istorijos archyve yra gausiausias, tikėjausi nesunkiai nustatyti, kokios skulptūros stovėjo Tirkšlių kapinių vartų nišose. Tik bijojau, kad vartai nebūtų pasatyti XIX a. antroje pusėje. Jų architektūra sufleravo, kad statinys gali būti net XX a. pradžios. Tiesa, daugelis jų tuo metu jau būdavo raudonų plytų mūro. Bet, plytoms pradėjus trupėti, dažnai vartus sutvirtindavo tinku.
Atsakymai į nepateiktą klausimą
Tikėjausi, kad vartų metalinės varčios padės susiaurinti tyrimo chronologines ribas.
Pagelbėti galėjo ir plytų išmatavimai bei rišimo būdas. Šių duomenų taip pat neturėjau, o metalinės varčios prašėsi datuojamos XIX a. antra puse–XX a. pradžia.
Supratau, kad dokumentinė paieška bus plati ir sudėtinga. Be to, gali būti ir nevaisinga, nes XIX a. antroje pusėje parapijas lankę dekanai rašydavo vyskupui labai trumpus raportus. Juose dažniausiai būdavo pažymima, kas yra blogai ir ką reikia artimiausioje ateityje atlikti. Kartais dar išvardijami ir per praėjusius metus nuveikti reikšmingesni darbai.
Daug kas priklausydavo nuo vizituojančio dekano požiūrio ir kruopštumo.
Peržiūrėjęs XIX a. pirmos pusės vyskupų vizitacijų aktus galiu pasakyti, kad iš jų nepavyko sužinoti, kokios skulptūros stovėjo Tirkšlių dabartinių kapinių vartų nišose. Bet dokumentuose pateikta informacija rodo vykusius pokyčius ir iš užmaršties išplėšia ne vieną įdomų faktą.
Apie pirmąsias ir antrąsias kapines
1805 m. Tirkšlių parapijos vizitacijos akte kapinės aprašytos glaustai. Vienos kapinės buvo apie bažnyčią, jos aptvertos statinių tvora, o kitos – už pusės varsto nuo šventovės.
Jose stovėjo šeši kryžiai. Kapinės buvo medine tvora apjuostos.
Po metų primenama, kad pirmosios kapinės 1805 m. amžiną atilsį klebonui Jonui Baužinskiui pasirūpinus ir pamaldiems parapijiečiams parėmus buvo naujai aptvertos. 1821 m. nurodyta, kad pirmos kapinės nelabai didelės, apjuostos gera statinių tvora ir iš dviejų pusių turinčios po didelius vartus.
Jų centrinė dalis buvo plati su dvigubo kalimo lentų varčia, kuri pritvirtinta ant vyrių. Iš didžiųjų vartų šonų buvo po nedidelį praėjimą. Jų varčios taip pat buvo medinės.
Apie už miestelio esančias kapines taip pat pateikiama naujų faktų. Jos aptvertos medine tvora. Vartai buvo vieni, lentiniai, dvigubo kalimo ir su geležiniais vyriais. Kapinėse nebuvo nei koplyčios, nei katakombų. Jose stovėjo 15 kryžių.
Dalis kapinių buvo skirtos laidoti „graikų-rusų [stačiatikių] tikybos ir kitaip mąstantiems žmonės“. Ši dalis nuo pagrindinių kapinių buvo atskirta grioviu.
Kapinės aplink bažnyčią
1828 m. parapiją lankę vizitatoriai detaliai aprašė kapines. Jie pažymėjo, kad vienos kapinės, esančios aplink bažnyčią, yra kvadrato formos, akmens mūro tvora apvestos. Kapinėse buvo dveji dideli vartai, turintys po keturis stulpus. Centrinio praėjimo šonuose buvo siauresni varteliai.
Vieni didieji vartai buvo pastatyti prieš bažnyčią, einant nuo turgaus aikštės. Kiti buvo artėjant nuo klebonijos. Tretieji varteliai buvo maži. Jie buvo ant dviejų stulpų įrengti.
Suprantama, kad centrinis praėjimas į bažnyčią buvo nuo turgaus pusės, nes jis buvo puoštas dviem skulptūromis – šv. Petro ir šv. Pauliaus. Vartų didžiosios durys buvo dvivėrės su vyriais ir geležine užkabinama rankena. Stulpus dengė stogeliai. Jie ir durys buvo nudažyti žaliai.
Tvora buvo išmūryta 1825 m. iš klebono Simono Einikio nuosavų pinigų. Stogelių buvimas yra įrodymas, kad skulptūros stovėjo ne ant stulpų, o nišose.
Antrųjų kapinių tvoros
Antros kapinės taip pat tuometinio klebono buvo aptvertos nauja medine tvora. Kiti duomenys nepasikeitę. Juos pakartoja ir 1839 m. vizitacijos aktas. Tik jame nurodyta, kad kryžių antrosiose kapinėse gali būti apie 20. Bet 1841 m. ir 1845 m. vėl buvo sugrįžta prie anksčiau minimų penkiolikos kryžių.
Klebonas S. Einikis pasirūpino, kad 1841 m. ir antrosios kapinės būtų aptvertos akmens mūro tvora. Jų vartai dar 1845 m. buvo mediniai, staliaus darbo. Padėtis nepasikeitusi ir 1850 m. Vis akcentuojama, kad kapinėse dar nėra koplyčios ir katakombų.
Vėlesnių metų Katalikų kalendoriai nurodo, kad Tirkšlių kapinėse 1862 m. buvo pastatyta koplyčia.
Ar buvo varpas?
Dabartinių Tirkšlių kapinių mūrinių vartų bokštelis-koplytėlė rodytų, kad čia galėjo būti pakabintas varpas. Tokį bokštelį virš vartų arkos turi ir Pikelių kapinės. Latvijoje jų yra išlikę gausiau. Juose dažnai dar galima pamatyti kabantį nedidelį varpą. Jų dūžiais yra pasitinkami iškeliaujantieji anapus.
Varpas yra tarpininkas tarp dangaus ir žemės, tarp šiapus ir anapus. Kaip ir vartai, kurie skiria gyvųjų ir mirusiųjų pasaulį. Jie su tvora atlieka ir tiesioginę funkciją, saugo palaidotųjų ramybę, kad į kapines nepatektų galvijai.
Tirkšliuose, pastačius koplyčią, instrumentas galėjo būti perkeltas į ją arba jos bokštelyje buvęs varpas turėjo susišaukti su vartuose kabančiu.
Ikonografijos išimtys
Suprantama, kad šv. Petro skulptūra su raktais rankose pirmų Tirkšlių kapinių vartuose nėra atsitiktinė. Šalia jo įprastai yra įkurdinamas kitas išskirtinis apaštalas – šv. Paulius. Jie ikonografijoje dažniausiai neišskiriami. Bet būna ir išimčių.
Pavyzdžiui, ant Viekšnių senųjų kapinių vartų vieno stulpų matome stovintį šv. Petrą, o ant kito – šv. Roką, kuris yra sergančiųjų globėjas, ypač saugąs nuo maro užkrato.
Šventorių vartuose, kurie anksčiau buvo ir kapinės, yra tekę matyti įvairių skulptūrų. Pavyzdžiui, Plungės rajone jų nišose dažnai galima išvysti švč. Mergelę Mariją. Be Sopulingosios, kurią žemaičiai vadina Pieta, čia populiarus ir Maloningosios tipas.
Vartuose taip pat yra tekę matyti ir Kristaus skulptūrų. Jis dažniausiai vaizduojamas arba nešantis kryžių, arba jau nukryžiuotas. Pačiose kapinių koplyčiose taip pat dažnai galima pamatyti šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūras ar bareljefus. Pavyzdžiui, Grūstės, buvusioje Ukrinų (dab. bažnyčioje) koplyčiose jie stovi centriniuose altoriuose.
Bažnyčia – kitoje vietoje
Aptarti analogai padeda suvokti, kokios skulptūros galėjo stovėti Tirkšlių kapinių vartų nišose. Suprantama, nereikia užmiršti, kad pirmųjų kapinių, buvusių aplink senąją Tirkšlių bažnyčią, vartuose stovėjo apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūros.
Buvusius centrinius vartus ir kapinių-šventoriaus tvorą lengviau įsivaizduoti padeda 1933 m. daryta nuotrauka. Joje matosi ne tik vartai, bet ir bažnyčia bei šventoriuje stovėjusi varpinė. Ji minima visuose tyrinėtuose dokumentuose. Bet tai jau atskira tema, todėl šiame straipsnyje ji neaptariama.
1936 m. liepos 2 d. sudegė 1766 m. statyta Tirkšlių bažnyčia. Dabartinė buvo pastatyta 1939 m. ir ne visiškai toje pačioje vietoje, todėl atrodo, kad dalis buvusių senųjų kapinių paliko už dabartinio šventoriaus ribų.
Ieškok ir rasi
Apibendrinant galima pasakyti, kad tirkšliškiai jau padarė didelį darbą, sutvarkydami kapinių vartus ir atidengdami jų nišas. Į klausimą, kokios ten stovėjo statulos, peržiūrėti dokumentai neatsako. Aišku, kad senoji Tirkšlių bažnyčia stovėjo arčiau buvusios rinkos. Turgaus aikštės buvimas rodo, kad Tirkšliai dokumentuose ne be reikalo tuo metu jau įvardijami miesteliu.
Pradžioje kapinės buvo tik apie bažnyčią. Jos nebuvo didelės. 1825 m. jos aptvertos akmens mūro tvora, o pagrindinių vartų nišose stovėjo šv. Petro ir Povilo skulptūros. 1805 m. jau tikrai buvo laidojama ir antrosiose kapinėse, buvusiose už miestelio.
Pagal kapinių įrengimą matome, kad iki XIX a. vidurio svarbesnės buvo pirmosios. Bet antrosios palaipsniui įgavo vis didesnį svorį. 1841 m. jos taip pat aptveriamos akmens mūro tvora, bet vartai dar ir 1850 m. buvo mediniai. 1862 m. kapinėse buvo pastatyta koplyčia. Abejas kapines tvarkydamas daug pastangų ir savo lėšų įdėjo tuometis Tirkšlių klebonas S. Einikis. Peržiūrėti dokumentai rodo, kad antrų kapinių mūro vartai buvo pastatyti po 1850 m.
Neiškentęs žvilgterėjau į 1891 m. dekano vizitacijos raportą Telšių vyskupui. Jis nuteikia viltingai. Jame pažymėta, kad „kapinių aptvėrimas vietomis pažeistas. Jį reikia suremontuoti“. Lieka tik nustatyti, ar visų metų raportai yra išlikę ir juos ištirti. O Šventasis Raštas primena: „Ieškok ir rasi.“
Povilas ŠVEREBAS
Loading ...
