Pagrindiniai miško kirtimai – ką svarbu žinoti miško savininkui?

Nuo seno žinoma, kad tinkamiausias laikas miškui kirsti – ruduo, žiemos pradžia. Pašalus lengviau įvažiuoti į šlapius miškus, be to, mediena ne taip greitai genda ir neprarasdama kokybės gali išsilaikyti iki pavasario.
Šiame straipsnyje pateiksime svarbiausią informaciją miškų savininkams, planuojantiems pagrindinius miško kirtimus.
Pagrindinių miško kirtimų būdai
Pagrindiniais miško kirtimais vadinami brandžių medynų kirtimai, kuriais siekiama ne tik panaudoti brandžių medynų arba medžių medieną, bet ir sudaryti palankias sąlygas naujiems, našiems, atspariems medynams atkurti. Išskiriami trys pagrindinių miško kirtimų būdai: plynieji, atvejiniai ir atrankiniai.
Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos parenkamos pagrindinių kirtimų biržės, yra: medžių rūšis, jų amžius ir miškų grupė. Anksčiausiai galima pradėti baltalksnynų (sulaukus 31 metų) ir drebulynų (41 metų), augančių ūkiniuose (IV miškų grupės) miškuose, kirtimus. Vėliausiai kertami II grupės draustinių miškuose augantys pušynai (171 metų) ir ąžuolynai (201 metų amžiaus). Be to, galioja didžiausio kertamo ploto, biržės ilgio ir pločio, biržės šliejimo laiko ribojimai (detalesnė informacija apie minimalius pagrindinių miško kirtimų amžius, kirtimų ribojimus išdėstyta Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79).
Dažniausiai taikomi plynieji miško kirtimai. Maksimalus leistinas plynojo miško kirtimo biržės plotas ūkiniuose miškuose – 8 hektarai, apsauginiuose miškuose (III miškų grupėje) – 5 hektarai. Gretimą biržę galima kirsti tik po 5 metų. Kirtavietėje saugant savaiminukus, pagal galimybes ruošiama dirva ir papildomai želdinama, stengiantis suformuoti geriausiai tikslinę rūšinę sudėtį atitinkantį jaunuolyną.
Taip pat dažni atvejiniai miško kirtimai. Brandus miškas iškertamas per 2–4 kartus, dažniausiai kas 5–10 metų, palaipsniui retinant medyną. Per tą laiką po išretėjusių medžių lajomis užsisėja ir ūgteli jaunuolynas. Tai – gana sudėtingas kirtimo būdas, reikalaujantis žinių apie įvairių rūšių medžių biologijos ypatybes.
Atrankiniai kirtimai – ekologiškiausi, mažiausiai pastebimi iš visų pagrindinio kirtimo rūšių. Jais iškertami brandūs medžiai, medyno stipriai neišretinant. Šiais kirtimais paprastai formuojamas įvairiarūšis ir įvairiaamžis miškas. Tokius medynus suformuoti įmanoma tikrai ne visur. Pavyzdžiui, nederlinguose smėlynuose, grynuose pušynuose to pasiekti nepavyks. Dėl technologinių ypatumų atrankinius kirtimus sunku vykdyti ir pelkiniuose medynuose. Atrankiniai kirtimai kartojami ne dažniau kaip kas 5 metai ir iškertama iki 30 proc. medyno tūrio. Atminkite, kad kirtimo būdas retai gali būti parenkamas pagal savininko pageidavimą, dažniausiai jį nulemia aplinkosauginiai ribojimai arba rūšinė miško sudėtis bei dirvožemio ypatumai.
Leidimų kirsti mišką išdavimas
Norint vykdyti pagrindinius miško kirtimus didesniame kaip 3 ha miško sklype, pirmiausia reikia parengti miškotvarkos projektą. Mažesniame nei 3 ha miško sklype galima vykdyti miško kirtimus be miškotvarkos projekto, paruošus biržių atrėžimo dokumentus, parengtus miškininko specialisto.
Teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą. Leidimus kirsti mišką išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti derina Valstybinės miškų tarnybos (VMT) teritoriniai poskyriai. Leidimas kirsti mišką privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miško kirtimams.
Leidimas kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą. Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas kirsti mišką visiems bendraturčiams tik esant visų bendraturčių raštiškam sutikimui. Leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 ar 10 darbo dienų nuo prašymo ir biržių atrėžimo dokumentų pateikimo. Taip pat dokumentus leidimui kirsti mišką galima pateikti per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) https://alis.am.lt. Leidimo kirsti mišką galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., bet gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio juridinio ar fizinio asmens raštišką prašymą. Primename, kad leidimą kirsti mišką arba pranešimą apie ketinimą kirsti ar jo kopiją, kaip teisėtą miško iškirtimą įrodančius dokumentus, miško valdytojai ir naudotojai privalo saugoti penkerius metus.
Parengė Lietuvos miško savininkų asociacija Aplinkos ministerijos užsakymu