1939 metų balandžio 15 dieną Merkeliuose, Plungės rajone, gimė viena iškiliausių Plungės krašto asmenybių – Stasys Domarkas. Šiemet 85-erių metų sukaktį minintis visoje Lietuvoje žinomas menininkas, profesionaliosios muzikos kultūros puoselėtojas, ilgametis Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas pagerbtas gimtojoje Plungėje, čia vykstančio XIX tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio metu. Vienas paskutiniųjų festivalio koncertų buvo skirtas jo garbei.
Daiva GERIKIENĖ
Rugsėjo 21 dieną Plungės dvaro žirgyno salėje vyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro ir solistų koncertas, skirtas, kaip minėta, S. Domarko – šio teatro garbės dirigento – 85-erių metų sukakčiai atminti. Vakaro programoje skambėjo Broniaus Jonušo, Benjamino Gorbulskio, Algimanto Bražinsko, Johano Strausso kūriniai. Maestro savo atliekamomis dainomis sveikino ir pagerbė gausus būrys atlikėjų. Scenoje pasirodė solistai Rasa Ulteravičiūtė, Valdas Kazlauskas, Mindaugas Rojus, Tadas Jakas, Aurimas Raulinavičius, Ernesta Stankutė, Judita Butkytė, Beata Ignatavičiūtė. Orkestrui dirigavo Tomas Ambrozaitis ir, aišku, Juozas Domarkas.
Įspūdingą koncertą lydėjo gausūs aplodismentai ir nuoširdūs sveikinimo žodžiai jubiliejų mininčiam S. Domarkui. Vienas iš festivalio koncertų maestro skirtas ne tik dėl to, jog šis žmogus nusipelnė visų pagarbos ir sveikinimo žodžių: S. Domarkas – vienas iš Mykolo Oginskio festivalio rengėjų, idėjos autorius ir palaikytojas, tad koncertas – simboliška padėka jubiliejų mininčiam menininkui.
S. Domarko asmenybė, be jokios abejonės, reikšminga Plungės kraštui, kaip ir jo nuveikti darbai, indėlis į visos mūsų šalies kultūrą. Žymiam kraštiečiui 2003 metais buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
Kaip minėta, S. Domarko biografijoje – ne vienas svarbus įvertinimas, atsakingos pareigos. Jis – buvęs Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro, kuris nuosekliai tęsia Klaipėdos ir šio krašto simfoninės muzikos propagavimo tradiciją, vadovas, Lietuvos muzikų sąjungos narys.
Mokėsi S. Domarkas Klaipėdos muzikos mokykloje, studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau – Leningrado valstybinės konservatorijos Simfoninio dirigavimo fakultete, profesoriaus I. Musino klasėje, kurioje yra mokęsi ir garsieji dirigentai V. Georgijevas, J. Temirkanovas ir kt. Dar studijuodamas Leningrade, S. Domarkas pradėjo reikštis konservatorijos operos studijoje: pradžioje dirbo sufleriu, o kiek vėliau jau dirigavo „Eugenijų Oneginą“ ir „Traviatą“. Pastarasis spektaklis, likęs Lietuvos operos gimimo simboliu, tapo ir jaunojo dirigento vizitine kortele, ja prisistatydamas maestro pradėjo darbą Lietuvoje.
Grįžęs į Lietuvą, 1967–1989 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. Tačiau S. Domarko veikla neapsiribojo vien darbu teatre. 1970 m. Kaune iš vietinių meninių pajėgų jis suorganizavo kamerinį orkestrą, vėliau peraugusį į šiandien žinomą Kauno miesto savivaldybės kamerinį orkestrą.
Nuo 1990 m. dvejus metus dirigavo Baltarusijos didžiajame operos ir baleto teatre, kur spėjo pelnyti kolektyvo pripažinimą. Minske S. Domarkas dirigavo „Faustą“, „Traviatą“, „Figaro vedybas“, „Carmen“. „Carmina Burana“. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, po truputį užsidarė Baltarusijos sienos ir S. Domarkas grįžo į Lietuvą. Nuo 1993 m. jis – Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. 1995 m. tapo šio teatro vadovu ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. S. Domarko iniciatyva nuo 1998 m. kiekvieną vasarą Klaipėdos muzikinis teatras rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Maestro – šio festivalio sumanytojas ir meno vadovas.
S. Domarkas dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Pastatė daugiau kaip 30 sceninių veikalų.
XIX tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje S. Domarko garbei vykusio koncerto metu iškilųjį muziką sveikino Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ir kt