Sužinojus, kad paauglė dukra laukiasi, tėvus ištinka šokas, kurį vėliau keičia pyktis ir nusivylimas. O „problemos“ kaltininkė išgyvena baimę, gėdą, pasimetimą, atstūmimą, vienišumą. Nenuostabu, kad namuose siaučia tikros emocijų audros. Nesuklysiu teigdama, kad dažnai mamai pirmiausia kyla neigiamos mintys: „Ką pagalvos kaimynai, draugai, bendradarbiai?“; „Juk jai visas gyvenimas dar prieš akis“; „Ir kaip ji taip susigadino sau jaunystę“.
Taip, paauglystė ne pats tinkamiausias metas tapti mama. Tačiau kai taip atsitinka, negalime paspausti mygtuko „Back“ ir ištrinti nepageidaujamo įvykio. O kai įvykių pakeisti negalime, belieka juos priimti.
Kad ir koks stiprus pyktis ir nusivylimas valdytų tėvus – būsimus senelius, noriu paskatinti Jus pažvelgti į situaciją Jūsų vaiko akimis. Tik pagalvokite, ką, be nepasitenkinimo šeimoje, teks patirti besilaukiančiai paauglei: netolerancija, pasmerkimas, atstūmimas, moralizavimas… Būsimai mamai – tai ne patys maloniausi išgyvenimai.
Tėvams, kuriems idealios šeimos įvaizdis labai svarbus, turiu pasakyti, kad tik dabar dukros nėštumas atrodo neįveikiama tragedija. Nepamirškite, kad tai yra Jūsų vaikas ir Jūsų anūkas. Pats metas savęs paklausti, kas svarbiau: aplinkinių nuomonė ar būsimo anūkėlio savijauta. Jeigu taip pykstate, kad vis tiek negalite atleisti ir susitaikyti su esama padėtimi, turite suprasti, kad dalis atsakomybės tenka ir Jums.
Jei ir tai nepadeda, pagalvokite, kaip šeimos gyvenimas klostysis po 10 metų. Gal tolimos ateities vaizdas suteiks jėgų prisitaikyti ir išmintingai priimti esamą situaciją.
Turite klausimų? Pastabų? Norėtumėte pasiūlyti temą? Rašykite man: lidijastoniene@gmail.com.