Pamiršti žemaitiški žodžiai
Žemaičių žodynas, kaip ir fonetika bei morfologija, gerokai skiriasi nuo bendrinės kalbos ar kitų pratarmių.
Kai kurie žodžiai dėl daugelio gyvenimiškų priežasčių yra po truputį pamiršti, nueina į pasyvią vartoseną, nebeperimami jaunosios kartos. Žemaitiški žodžiai geriau išsilaiko tradiciškai stipresnėse šnektose, kurių visa kalbinė sistema labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos.
Žemaičiai turi daug žodžių, kurie visai nevartojami bendrinėje kalboje ir nelabai suprantami kitų tarmių atstovams. Štai pluoštas žodžių, suskirstytų į kelias temines grupes.
Žmogaus kūno dalys
Krãmė (galva), putrkãlakė (veidas), veizõlai (akys), plónymas (smilkinys), stibýnkaulis (blauzdikaulis), šlañkai (kaulai), šãkumas (tarpkojis) ir kt.
Gyvūnija
Blẽzdinga (kregždė), cỹrulis (vieversys), pỹlė (antis), krùpis (rupūžė), plẽštekė (drugelis), pùtpelekė (boružėlė), ùtis (utėlė) ir kt.
Augmenija
Mẽdė (miškas), nõtrynė ar nõtrelė (dilgelė), ašóklis ar vašóklis (raudonasis serbentas), piẽnė (ūmėdė), óžgrybis (lepšis), brándė (žalia žirnių ar pupų ankštis), žliūgis (daržų piktžolė), pliõris (alyva) ir kt.
Aplinka, daiktai, reiškiniai
Kūtė (tvartas), ùžduralis (kiemas prastoje namo pusėje), šikiniñkas (tualetas), žãgas (stirta), málka (krūva), kùškis (kuokštas), ãtvarsalai (vadžios), kañkalas (skambalas), kriuštùvas (įrankis košei maišyti), krẽžis (krepšys), kliùnkis (ištižęs žmogus, kliuksintis kiaušinis), lãkatas (skuduras), žiùžis (rankšluostis), žmõgšala (speigas) ir kt.
Maistas, valgiai
Pùsmarškonė (tarkuotų bulvių su miltais arba kruopomis košė), kankolỹnė (pieniška sriuba su kukuliais), šutỹnė (šutintos, pjaustytos bulvės), papéntis (duonos kepalo gabaliukas, kriaukšlys) ir kt.
Žodžiai įvairioms veiksmo sąvokoms ir ypatybėms reikšti
Blazgãtyti (plūsti, koneveikti), bliáuti (garsiai verkti), kùšinti (liesti, judinti), rùšinti (liesti, imti), šáikoti (švaistyti), vãksyti (barti, plūsti), šankùs (trankus), otrùs (jautrus) ir kt.
Kai kurie kiti žodžiai
Mùsintais (turbūt), nõgniai (labai, smarkiai), pãtolie (tolokai), nãkabis (velnias, nelabasis) ir kt.
Juozas PABRĖŽA, „Žemaičių kalba ir rašyba“
Parašykite komentarą
Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
- Upynos seniūnas Donatas Želvys: esu teisingame kelyje
- Informacija apie vakcinavimo nuo COVID-19 ligos proceso eigą
- Aktuali informacija apie koronavirusą rajone
- Stop – karantinas
- Paaiškėjo konkurso „Rokoukemies ėr korkem žemaitėškā“ nugalėtojai
- Vytautas Mačernis – Telšių Valančiaus gimnazijos ateitininkų kuopos pirmininkas
- Šį vitamino D produktą tyrėjai pasirinko naujam labai svarbiam tyrimui atlikti
- Aktuali informacija apie koronavirusą rajone
- Kultūros ministras – vaikinas iš „Kranto“ vidurinės. Simonas Kairys: „Kultūra nėra išlaikytinė, kultūros nereikia vis nuo kažko gelbėti“
- Nevarėnuose plevėsuoja mažosios kultūros sostinės vėliava. Žadama gausybė renginių
- Telšių miesto centrinė eglė išrinkta gražiausia visoje Lietuvoje. Ačiū, kad stebuklingas Kalėdas sukūrėme kartu!
- Aktuali informacija apie gydymo įstaigų darbą sausio mėnesio savaitgaliais
- Nekilnojamųjų daiktų pirkimas
- „Nulipdytas gyvenimas“ – menininko kūryba įvairiais aspektais
- Telšių rajono savivaldybės informacija
- Vitaminas D gali sumažinti pavojų užsikrėsti COVID-19
- Auksarankei iš Tryškių kuo sunkiau, tuo įdomiau
- Keletas fragmentų iš XIX amžiaus Telšių miesto istorijos
- „Gero dizaino 2020“ laureatės – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto absolventės
- Medumi, verbų smilkalais kvepiantys, sodria žemaičių kalba aidintys gimtieji namai
Sausio 10 dieną Upynos seniūnas Donatas Želvys pasitiko 40 metų jubiliejų. 2005 m. pradėjęs darbą seniūnijoje […]
Vos prieš metus Telšiuose įkurtas automobilių sporto klubas „Žemsportas“ jau spėjo pelnyti gerą vardą: lenktynininkams puikiai […]
Ką reiškia „kas unštiks, gaus šnapšės kvortą“