P. Kuizinas: valdančioji dauguma neieško būdų, kaip sušvelninti tragišką rajono finansinę padėtį

Ketvirtadienį Telšių rajono savivaldybės taryba turėjo svarstyti šių metų biudžetą. Sprendimo, kuris rajono finansinę situaciją nulems visiems dvylikai mėnesių, išvakarėse kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu, darbiečiu Petru Kuizinu. Perspektyvos šiems metams, anot politiko, rajonui numatomos ne itin kokios, bet jas buvo galima šiek tiek sušvelninti. Tačiau tiek Savivaldybės administracija, tiek valdančioji dauguma Taryboje nuėjo lengviausiu keliu – užgriuvusius finansinius sunkumus užkrovė ant paprastų darbuotojų pečių.
Vienas iš Savivaldybės administracijos bandymų taupyti – tai etatų mažinimo banga, arba dar kitaip – naujos administracijos struktūros patvirtinimas. „Sprendimas, kuriuo Taryba patvirtino šių metų administracijos struktūrą, buvo ne kas kita kaip galvų apkapojimas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Darbo partijos Telšių rajono savivaldybės taryboje frakcijos seniūnas Petras Kuizinas. – Struktūra išliko tokia pat, tik atleisti sargai, valytojos, vairuotojai.“ Pasak P. Kuizino, administracijos struktūros tvirtinimas labai glaudžiai susijęs su šių metų rajono biudžeto tvirtinimu: „Biudžetas yra deficitinis.
 Klausimas: ką nuveikė Savivaldybės administracija, kad jis nebūtų toks skausmingas? – dėstė darbietis. – Šiandien kalbama apie tai, kad dviem mėnesiams darbuotojams teks eiti nemokamų atostogų ir pan. Valdantieji tiesiog pasielgė neatsakingai – visus finansinius sunkumus numetė ant paprastų darbuotojų pečių. O kad būtų svarstę pertvarkyti pačią administracijos struktūrą ir rasti papildomų lėšų, peržiūrėti kitus šaltinius, pavyzdžiui: UAB „Telšių autobusų parkas“ ir geltonųjų autobusiukų maršrutų suderinimas – apie tai net neužsimenama.“
Kalbėdamas apie šių metų biudžetą, apie tai, kad jis bus gerokai mažesnis, ir kaip reikės kapstytis iš duobės biudžetinėms įstaigoms, kurių asignavimai šiemet smarkiai mažės, P. Kuizinas teigė, kad jam teko kalbėtis su kai kurių Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovais. Šie pasakojo, jog su jais apie šių metų įstaigos finansavimą nebuvo nieko kalbėta. „Tai žmonės, kurie vykdys tuos asignavimus, – mokyklų, darželių bei kitų įstaigų vadovai, su jais absoliučiai nebuvo kalbėta. Tai kas nusprendė to biudžeto galimybes taupyti 2 mėnesių mokos fondą?“ – svarstė darbietis.
„Žmonės per Savivaldos rinkimus rinko, pasitikėjo – valdančiąją daugumą gavusi bei koaliciją su kitomis partijomis sudariusi partija prisiėmė visą atsakomybę už rajono, rajono biudžeto valdymą bei finansų politiką, – kalbėjo P. Kuizinas, – tačiau jokių žingsnių, kad būtų ieškoma, kaip šių metų finansinę rajono padėtį sušvelninti, nebuvo, o paprasčiausiai visą atsakomybę numetė patiems žmonėms. Tad kyla klausimas: kodėl jūs tada esate valdžioje, ko jūs į ją veržiatės, jei nenorite dirbti?“
Dar praėjusiais metais, tvirtinant šių metų administracijos struktūrą, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Trečiokas teigė, jog, sumažinus etatų skaičių, bus sutaupyta apie 2 mln. Lt. Tačiau, atleidus žmones, jų darbus vis tiek teks kam nors atlikti: vietoje valytojų samdoma patalpas valanti įmonė, vietoje sargų – saugos tarnyba ir pan. „Tokia informacija, kiek iš tų neva sutaupytų 2 mln. Lt teks pakloti samdomoms įmonėms ar kitiems subjektams, Tarybos nariams nebuvo pateikta, – tvirtino Darbo partijos frakcijos Telšių rajono savivaldybės taryboje seniūnas. – Ne kartą Savivaldybės administracijos direktoriaus klausiau, kiek kainuotų miesto valymas samdant įmonę. Ir visada būdavo atsakymas: vienareikšmiškai – brangiau. O struktūros mažinimas? Teigiama, jog sutaupyta per 2 mln. Lt. Iš ko jie sutaupė? Iš kultūros centrų atleisti sargai, kūrikai, tačiau visiškai net nebuvo minties imtis pačios rajono kultūros reorganizavimo modelių, kurių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, profesionalūs arba artimi profesionaliems kolektyvai gauna metinį finansavimą. Centruose lieka darbuotojai, atsakingi už kultūros organizavimą, koordinavimą seniūnijose, jų tikslas būtų organizuoti ir vesti renginius. Dabar kas iš to, kad išleidžiami milžiniški pinigai kultūrai, kai vos ne kiekvieną seniūnijose vykstančią vakaronę organizuoja ir veda pačios bendruomenės, o kultūros darbuotojų nė kvapo. Kiekvienoje srityje galima bandyti ieškoti išeities taškų, kad kuo mažiau šie metai būtų finansiškai skausmingi.“
Pasak P. Kuizino, sunku buvo prognozuoti, kad praėjusieji metai bus tokie finansiškai sunkūs, todėl faktiškai galima tvirtinti, jog jiems nepasiruošta ir atsitiko taip, kaip atsitiko: nemokamos atostogos, prievartinis taupymas ir t. t. „Tačiau dar pernai matant, kokie artėja kiti metai, ir jiems nepasiruošti bei į juos nereaguoti… – pritrūko žodžių darbietis. – Dabar paėmė ir numetė visą naštą eiliniam žmogeliui: „Girdi tu, kaip nori: nesutinki dirbti metus už 10 mėnesių atlyginimą – gali eiti lauk.“
Pašnekovas nepatenkinamai įvertino ir pernykštį Telšių rajono savivaldybės administracijos darbą. Kalbėdamas apie administracijos ir Tarybos veiklas, kurios viena su kita glaudžiai susijusios, darbietis tikino, jog iš Tarybos narių, frakcijų trūko aktyvesnių pozicijų, pasiūlymų. „Labiausiai ko aš pasiilgau – tai visuomenės informavimo apie vykstančius tiek Taryboje, tiek Savivaldybėje procesus, – dėstė darbietis. – Jis buvo labai menkas. Kažkodėl visiškai išnyko mūsų rajono valdžios – mero, Savivaldybės administracijos direktoriaus – anksčiau organizuotos spaudos konferencijos. Jose rajono gyventojai būtų supažindinami su esama padėtimi, pagaliau pasakoma, kad „yra taip – gal turite kas minčių?“ Viešos diskusijos išnyko visiškai. Juk galima atsiklausti visuomenės apie finansinę būklę ar kitais klausimais. Negi Savivaldybės administracijoje ar toje pačioje Taryboje sėdime patys protingiausi ir genialiausi? Juk geriausios mintys ateina iš visuomenės, o iš tų minčių lietaus įmanoma atrasti racionalių idėjų, kurias galėtų pritaikyti Savivaldybės administracija, rengdama Tarybos sprendimų projektus, o Tarybos nariai, priimdami sprendimus.“