Opozicijos pranašystė dėl šilumos ūkio pildosi – antri metai trypčiojama vietoje

Rašėme, jog šią vasarą UAB „Telšių šilumos tinklai“ skelbtas konkursas naujam nuomininkui surasti buvo sustabdytas. Priežastis – Valstybės kontrolė ir Energetikos ministerija rekomendavo Telšių šilumos ūkį ne išnuomoti, kaip buvo nuspręsta Telšių rajono savivaldybės tarybos, bet skelbti konkursą dėl sutarties pasirašymo koncesijos pagrindu. Minėtos rekomendacijos keičia visus Telšių rajono savivaldybės tarybos priimtus sprendimus bei pačias skelbto konkurso sąlygas.
Dėl aklavietėje atsidūrusio šilumos ūkio ateities ant Savivaldybės tarybos kilimėlio iškviestas UAB „Telšių šilumos tinklai“ vadovas Jurgis Staševičius. Šis po paranke į posėdį atsivedė samdytą teisininką, kuris politikams pateikė išvadas ir matymą, ką toliau daryti su šilumos tinklų nuomos konkursu: jį tęsti ar ieškoti naujų sprendimų.
Antanas NEKRAŠIUS
Trys keliai. Ar pavyks išvengti klystkelių?
Spalio mėnesį įvykusiame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius politikams priminė, jog šie sprendimą skelbti šilumos ūkio nuomos konkursą priėmė 2015 m. gegužės mėnesį. 2015 m. liepos mėnesį sudaryta komisija, o rugsėjį nusamdyti teisininkai – UAB „Teisingi energetiniai sprendimai“, kuri paruošė šilumos ūkio nuomos konkurso sąlygas ir įsipareigojo teikti konsultacijas, atsakydama į konkurso pretendentų užduodamus klausimus. Pačias konkurso sąlygas Taryba patvirtino šių metų balandžio mėnesį, o konkursas paskelbtas vasarą. Tačiau gavus minėtas Valstybės kontrolės ir Energetikos ministerijos rekomendacijas – konkursas buvo sustabdytas. Samdyti teisininkai prapuolė, su jais sutartis nutraukta.
Posėdyje politikai išgirdo tris kelius, kuriais būtų galima klaidžioti ieškant išėjimo iš susiklosčiusios situacijos. Pirmasis – nežiūrint į Valstybės kontrolės ir Energetikos ministerijos rekomendacijas, toliau tęsti šilumos ūkio nuomos konkurso procedūras ir tikėtis, jog sutartį su nauju šilumos tiekėju energetikos ministras suderins. Esą Šilumos ūkio įstatymas numato kelis šilumos ūkio perdavimo būdus: koncesija arba nuoma. Šilumos ūkio nuoma nėra uždrausta. Telšių rajono savivaldybės taryba, priimdama sprendimą skelbti nuomos konkursą, jokių teisės aktų nepažeidė. Anaiptol Energetikos ministerijos rekomendacijos yra tik energetikos ministro nuomonė, jog perduoti šilumos tinklus koncesijos pagrindu yra geresnis būdas, nei juos nuomoti. Esą kol kas šilumos ūkio administravimas ir priežiūra yra išskirtinai Savivaldybės kompetencija ir tik ji turi priimti sprendimus, o ne energetikos ministras. Esą jeigu būtų nuspręsta eiti iki galo, t. y. užbaigti pradėtas šilumos ūkio nuomos konkurso procedūras, sutartis su nauju tiekėju Energetikos ministerijai bus pateikta kaip faktas. Tada energetikos ministras turės spręsti: pritarti jai ar ne. Jeigu nepritars – tam turės pateikti svarius motyvus.
Antras galimas kelias – tai priimti energetikos ministro rekomendacijas ir pasirinkti koncesijos būdą. Tačiau tai reikštų, jog teks pradėti visas konkurso procedūras iš naujo.
Galiausiai nuskambėjo ir trečias variantas, kuris, kaip įvardijo UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius J. Staševičius, priimtinas abiem pusėms – ir tiekėjui, ir Savivaldybei. Tai – sutarties su UAB „Litesko“ pratęsimas, iki kol amortizuosis visos jų padarytos investicijos į Telšių šilumos ūkį. Esą sutartį būtų galima pratęsti iki 2019 m.
Apytiksliai tada Savivaldybė UAB „Litesko“ nebeliks skolinga.
Kad nė vienas pasirinktas kelias nenuvestų vėl į aklavietę, posėdyje dalyvavęs advokatas rekomendavo prieš priimant bet kokį sprendimą kreiptis į Energetikos ministeriją, Valstybės kontrolę, Konkurencijos tarybą ir pranešti apie savo planus. Taip būtų galima apsidrausti nuo klystkelių.
Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas posėdžio metu pabrėžė, jog vyksta tik diskusijos dėl susiklosčiusios šilumos ūkio nuomos konkurso situacijos. Esą šiandien tebegalioja Tarybos sprendimas skelbti naują nuomos konkursą ir jo reikėtų laikytis. Tuo pačiu meras svarstė, ar nereikėtų Savivaldybei kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ši įvertintų UAB „Litesko“ ūkinę veiklą. Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdys parodė, jog skaičiuodama šilumos kainą, į ją UAB „Vilniaus energija“ (ta pati UAB „Litesko“) buvo įtraukusi netinkamas išlaidas. Visa tai paaiškėjo po Valstybės kontrolės patikrinimo, dėl to šiandien Vilniuje šilumos kaina sumažinta net 25 proc.
A. Lukavičius: „Šilumos ūkio nuoma – kadenciją truksiantis konkursas“
„Visa tai, kas šiuo metu vyksta su Telšių šilumos ūkiu, mes prognozavome dar 2015 m., – „Telšių ŽINIOMS“ po posėdžio komentavo Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Almantas Lukavičius. – Opozicija dar prieš priimant Tarybos sprendimą šilumos ūkį nuomoti, siūlė pačiai Savivaldybei perimti jį į savo rankas. Bet valdančioji dauguma nutarė, jog geriausia jį bus išnuomoti. Gerai. Tada mes siūlėme įrašyti terminą, per kurį tai turės būti padaryta. Vėlgi nepaklausė. Ir ką šiandien turime? Praėjo beveik pusė kadencijos – nieko nėra padaryta. Jau tada aš sakiau (2015 m. gegužės mėn., – red.), kad šilumos ūkio nuomos konkursas bus kadencijos konkursas.“
A. Lukavičius teigė nesuprantantis, kodėl nebuvo galima dar 2015 m. išsiaiškinti su Energetikos ministerija ir kitomis atsakingomis institucijomis, ar pasirinkdama šilumos ūkio nuomą, Savivaldybė pasirinko teisingą kelią. „Mano nuomone, pirmiausia reikėjo pasiaiškinti, o tik tada eiti į Tarybą su siūlymu nuomoti šilumos ūkį, – kalbėjo Tarybos narys. – Dabar gavus iš Energetikos ministerijos rekomendacijas, klausiama Tarybos, ką daryti. Atsakymas paprastas: yra galiojantis Tarybos sprendimas – jį reikia vykdyti. Tačiau kažkodėl per bemaž dvejus metus nesugebama atlikti pavestos užduoties, kaip ir stinga politinės valios priimti sprendimą pačiai Savivaldybei perimti šilumos ūkį… Tai žmonių, kurie turėjo atlikti šį darbą viena ar kita kryptimi, kompetencijos klausimas, arba jie turi kažkokių interesų, nes to daryti nenori. Labai jau įtartinai ir įkyriai UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Tarybos nariams nuo pat 2015 m. siūlo pratęsti sutartį su UAB „Litesko“…“
Tačiau, anot A. Lukavičiaus, niekas neatsako į klausimą, kaip dirba ir iki 2019 m. planuotų dirbti ta pati UAB „Litesko“, praktiškai neturėdama sutarties. Sutartis pratęsta veiklai, bet nėra jokių įsipareigojimų atlikti investicijas į šilumos ūkį. Tad kokios būklės ūkį po trejų metų Savivaldybė persiims į savo rankas? Esą jeigu ir leistų Taryba atlikti investicijas, pašnekovo teigimu, kas gi, jeigu ne tie patys vartotojai šias sąnaudas iki 2019 m. turėtų padengti, ir ar tai dar labiau neišsipūstų šilumos kainos?
„Aš beveik 100 proc. esu įsitikinęs, kad UAB „Litesko“ tikrai nuostolingai nedirba, – tvirtino A. Lukavičius. – Jeigu pasižiūrėtume į šilumos kainas aplinkiniuose rajonuose, tai Telšiuose ji didžiausia – 6,8 euro cento už 1 kWh. Plungėje – 5,42 euro cento, Mažeikiuose – 4,91 euro cento, Tauragėje – 4,79 euro cento. Visur, kur šilumos tiekimu užsiima savivaldybės, šilumos kaina yra mažesnė, o ten, kur perduota privatininkui, – didesnė. Pavyzdžiui, šilumos kainos vidurkis savivaldybėse, kuriose šilumą tiekia UAB „Litesko“, – 6,33 euro cento už 1 kWh.“ Tarybos narys sakė, jog apie tai, kad viešosios paslaugos teikimą atidavus į privatininkų rankas, kaina visada bus didesnė, nei paslaugą teikti pačiai Savivaldybei, jis kalbėjęs dar 2015 m. „Nuomos ar koncesijos būdu atiduoti šilumos ūkį privatininkams nėra pats geriausias kelias, – įsitikinęs A. Lukavičius, – nes privatininkai visada orientuosis į pelną. Savo ruožtu Savivaldybė viešąją paslaugą visada teiks mažiausia įmanoma kaina. Kadangi iš jos eliminuojama ta dalis uždarbio, į kurią orientuojasi verslininkas.“
Pasak Tarybos nario, Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus niekur nebuvo pratęsiamos sutartys su esamais tiekėjais. Dažniausiai pasibaigus sutarčiai – savivaldybės šilumos ūkį perima į savo rankas. „Todėl natūraliai peršasi pasiūlymas – parengti Tarybos sprendimą, kuriuo šilumos ūkis būtų grąžintas Savivaldybei, – kalbėjo A. Lukavičius. – O dėl skolos, kurią neva Savivaldybė privalo atiduoti UAB „Litesko“ už padarytas investicijas, aš visada sakiau, kad jos nėra. O tiems, kurie nesutinka su tuo, siūlau dar kartą pasiskaityti jau pasibaigusios sutarties tarp UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir UAB „Litesko“ 6.7 punktą. Dar vienas dalykas – po Valstybės kontrolės patikrinimo „Vilniaus energijoje“ matome, jog į šilumos kainą buvo įtraukta netinkamų išlaidų. Taigi, kas galėtų paneigti, jog taip UAB „Litesko“ nepasielgė ir Telšiuose? Todėl mūsų Savivaldybės atsakingi asmenys tiesiog privalo kreiptis į Valstybės kontrolę, kad ši išsiaiškintų, ar UAB „Litesko“ į kainą teisėtai įtraukė kai kurias išlaidas. Tada ir paaiškės, kas kam yra skolingas.“