
Vasario 27-oji – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta pabrėžti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius ir savanorius, reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo. Tarptautiniu mastu ši diena pradėta minėti 2014-aisiais ir šiuo metu ją jau mini apie 90 šalių.
Pasaulinės nevyriausybinių organizacijų dienos išvakarėse apie šias organizacijas, jų misiją, tikslus ir funkcijas pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus patarėja Viktorija Medžiaušaitė.
Aurelija SERVIENĖ
– Kas tai yra nevyriausybinė organizacija (NVO)? Kokie esminiai nevyriausybinės organizacijos požymiai, ką ji apima?
– NVO yra tokios organizacijos, kurios nėra priklausomos nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų bei kurių veiklos tikslas nėra politinė valdžia arba vien religiniai tikslai.
Šios organizacijos įsteigiamos savanoriškai ir siekia naudos visuomenei ar jos grupei. NVO gali būti labai įvairios, nuo kelių žmonių įsteigto dviratininkų klubo iki šimtus narių turinčių jaunimo organizacijų ar didžiųjų krizes valdančių ir skurdą mažinančių organizacijų.
NVO nėra laikomos politinės partijos, profesinės sąjungos, sodininkų, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir kitos organizacijos, neatitinkančios Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyto NVO apibrėžimo.
NVO dar kartais vadinamos ne pelno organizacijomis, tačiau šis apibrėžimas nėra visiškai tikslus, nes NVO gali vykdyti komercinę veiklą, gauti pelną, tačiau pelnas negali būti padalinamas organizacijos nariams ar steigėjams ir turi būti investuojamas į NVO veiklos vykdymą.
Apibendrinant pagrindiniai NVO požymiai yra:
– nepriklausomos nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nuo verslo įmonių – jei daugiau nei 1/3 organizacijos steigėjų yra viešasis sektorius arba privatus sektorius, ji nebus NVO;
– įsteigtos savanoriškais pagrindais, laisva valia – jei narystė organizacijoje privaloma kokios nors profesijos atstovams, ji nebus laikoma NVO;
– siekiančios naudos visuomenei ar jos grupei – dažniausiai NVO turi kilnų tikslą, kurį įgyvendindama padeda asmenims su negalia, asmenims, patiriantiems skurdą, gina žmogaus teises, rūpinasi aplinkos apsauga, skatina švietimą, mokslą, sportą ar kultūrą ir pan.
– Kokia nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija? Ar jos yra populiarios? Kokios tendencijos – daugėja jų ar mažėja? Kiek jų yra Lietuvoje? Kuriame regione jos populiaresnės?
– Nevyriausybinės organizacijos pasaulyje pradėjo atsirasti maždaug XVIII–XIX a. Lietuvoje pirmosios organizacijos vadintos labdaringomis organizacijomis ir įstaigomis, vėliau vadintos ne pelno ir visuomeninėmis organizacijomis. Seniausios Lietuvoje veikiančios NVO veikė socialinės paramos srityse, padėjo nepasiturintiems gyventojams. Vėliau NVO rūšys ir veiklos sritys plėtėsi, atsirado daugiau įvairesnius, ne tik socialinio pobūdžio, klausimus sprendžiančių susivienijimų.
Tikslus Lietuvoje veikiančių NVO skaičius nėra žinomas. Juridinių asmenų registre organizacijos gali pasižymėti kaip esančios NVO, tokių organizacijų šiuo metu yra beveik 8 000. Tačiau ne visos organizacijos pasirenka užsidėti NVO žymą, todėl tikrasis jų skaičius galėtų būti kur kas didesnis.
NVO sektorius Lietuvoje yra gyvas, besikeičiantis ir stiprėjantis, NVO skaičius po truputį didėja.
Duomenų apie organizacijų skaičiaus pasiskirstymą per Lietuvos regionus nėra, NVO veikia ir yra steigiamos tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.
– Kokias funkcijas vykdo nevyriausybinės organizacijos? Kokios yra ar gali būti veiklos sritys? Ar jos skirtingos regionuose? Gal kuo išsiskiria Žemaitijos regionas?
– Nevyriausybinės organizacijos gali vykdyti labai įvairias funkcijas:
– teikti paslaugas (rūpintis vaikais ir jaunimu, vyresnio amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia, teikti teisines, psichologines konsultacijas ir kt.);
– organizuoti renginius, mokymus, kultūros, sporto, švietimo ar kitas veiklas;
– atstovauti visuomenės ar jos grupės interesams, teikti pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, dalyvauti darbo grupėse, diskusijose;
– telkti visuomenę krizinėse situacijose, organizuoti lėšų rinkimo kampanijas.
NVO veiklos sritys nesiskiria priklausomai nuo regiono, bet kuriame mieste ar miestelyje gali įsisteigti pasirinktą veiklą vykdanti organizacija.
– Nevyriausybinių organizacijų nauda savivaldybėse? Gal galite pateikti įkvepiančių pavyzdžių?
– Nevyriausybinės organizacijos savivaldybėse gali įgyvendinti pasirinktas veiklas bei projektus.
Įkvepiančiais pavyzdžiais, kaip regiono organizacija gali savanoriškais pagrindais pasiekti pokyčių, galėtų būti 2024 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotuose „Savanorystės apdovanojimuose“ įvertintos regionų organizacijos: Mažeikiuose įsikūrusi VšĮ „Dirbinyčia“, perdirbanti tekstilės gaminius, ir Telšių rajono Degaičių kaimo gyventojų iniciatyva įkurta VšĮ „Nelik vienas“, apleistos mokyklos pastate įrengusi daiktų atiduotuvę.
– Ar yra skatinimo priemonių kurti nevyriausybines organizacijas?
– Ne, organizacijų įkūrimui skatinti priemonių nėra. NVO galima įsteigti elektroniniu būdu. Pasirinkus tokį būdą organizacijos įsteigiamos greitai ir daug nekainuoja, tačiau pasirinkus šį būdą organizacijos pagrindinis veiklos dokumentas (įstatai) bus sukuriamas automatiškai ir nebus galimybės jį iš esmės koreguoti. Norint daugiau pasirinkimo ir plačiau aprašyti organizacijos veiklas ir valdymo struktūrą galima pasirinkti NVO steigimą per notarą pasirinktame notarų biure.
– Ar vietos valdžia bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis?
– Kiekvienoje savivaldybėje turi būti įkurta savivaldybės NVO taryba, kuri veikia kaip platforma savivaldybės administracijos ir tarybos narių bendradarbiavimui su vietos NVO skatinti. Tai patariamoji visuomeninė institucija, sudaryta iš NVO ir savivaldybės administracijos (tarybos) atstovų pariteto principu.
Savivaldybės NVO taryba gali teikti pasiūlymus dėl NVO programų ir projektų finansavimo prioritetų; teikti rekomendacijas savivaldybės teisės aktams, turintiems įtakos NVO būklei savivaldybėje; konsultuoti savivaldybės administracijos skyrius ir savivaldybės tarybos komitetus dėl teisės aktų, turinčių įtakos NVO būklei, sudarymo ir priėmimo; deleguoti NVO atstovus į savivaldybės sudaromus komitetus ir darbo grupes, kuriose reikalingas NVO atstovų dalyvavimas ir pan.
– Kokias naudas gauna nevyriausybinės organizacijos steigėjas?
– Įsteigti NVO žmones dažniausiai paskatina noras siekti gerų tikslų visuomenei, skirti savo laiką kovai su diskriminacija ar nelygybe, šviesti visuomenę, spręsti įvairias aktualias problemas.