• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Nu­ra­min­ki­me emo­ci­nį chao­są nei­šė­ję iš na­mų

Telšių žinių redakcija
7 spalio, 2022
Teminiai puslapiai, Sveikata
0

Dau­ge­liui da­bar sun­kiau nei įpras­tai, ta­čiau ne vi­si tai ge­ba pri­pa­žin­ti gar­siai ar juo­lab kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus.
Nors šiais lai­kais vie­šu­mo­je vis daž­niau pa­brė­žia­ma psi­chi­kos svei­ka­tos svar­ba ir ša­ly­je priei­na­mos pa­gal­bos gau­sa, žmo­nės vis dar ne­drįs­ta kal­bė­ti apie sa­vo emo­ci­jas ir ren­ka­si leng­ves­nį ke­lią, steng­da­mie­si tai pa­mirš­ti, ati­dė­ti ar ne­su­reikš­min­ti.

Psi­cho­lo­gė So­na­ta Mic­ku­vie­nė ak­cen­tuo­ja – krei­pi­ma­sis pa­gal­bos yra ne silp­ny­bės, o stip­ry­bės ir są­mo­nin­gu­mo ženk­las. Jos tei­gi­mu, tik stip­rios as­me­ny­bės ne­bi­jo su­si­dur­ti su tik­ruo­ju „aš“, ne­si­gė­di­ja kal­bė­da­mi apie sa­vo psi­chi­kos pro­ble­mas, ku­rių tu­ri kiek­vie­nas as­muo, ir pa­si­ryž­ta im­tis veiks­mų dėl sa­vo psi­chi­nės ir emo­ci­nės ge­ro­vės, tu­rin­čios mil­ži­niš­ką įta­ką gy­ve­ni­mo ko­ky­bei.

Pas­ta­rie­ji įvy­kiai da­ro įta­ką

Anot psi­cho­lo­gės S. Mic­ku­vie­nės, nor­ma­li psi­chi­kos svei­ka­ta – tai ge­bė­ji­mas bū­ti sa­vi­mi tarp ki­tų, pa­kan­ka­mai pa­sto­vi emo­ci­nė bū­se­na, lei­džian­ti džiaug­tis gy­ve­ni­mu, na­tū­ra­liai iš­gy­ven­ti ne­sėk­mes, liū­de­sį ir ki­tas emo­ci­jas.

„Di­džiau­sios pro­ble­mos iš­ky­la tuo­met, kai žmo­gus ne­bep­rii­ma sa­vo sa­vas­ties, pra­de­da ly­giuo­tis į ki­tus, nu­ver­ti­na sa­vo stip­ry­bes, sie­kia to­bu­lu­mo, kri­ti­kuo­ja ar bau­džia sa­ve už sun­ku­mus ir ne­sėk­mes“, – aiš­ki­na ji.

Di­de­lę įta­ką psi­chi­nei ir emo­ci­nei ge­ro­vei da­ro išo­ri­niai veiks­niai.

Psi­cho­lo­gė tei­gia, kad dėl pan­de­mi­jos vi­suo­me­nė­je at­si­ra­do so­cia­li­nis ne­ri­mas – kai žmo­nės ko­ne vi­suo­met bū­na ir dir­ba na­mie, o išė­ji­mas iš jų jiems ke­lia stre­są: „Na­mie vis­kas bū­na itin pa­to­gu, to­dėl ga­liau­siai juo­se „už­si­sė­di­ma“ ir pra­de­da­ma bi­jo­ti bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis.“

Be vi­so to, šiuo me­tu vyks­tan­tis ka­ras Uk­rai­no­je taip pat da­ro nei­gia­mą įta­ką psi­chi­kos svei­ka­tai. „Žmo­nės pa­ti­ria stre­są, ne­ri­mą, bi­jo dėl sa­vo atei­ties ir dėl fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo. Vis­kas brangs­ta ir nė­ra aiš­ku, kas bus atei­ty­je, ar jiems pa­vyks sėk­min­gai iš­mo­kė­ti pa­sko­las, iš­leis­ti vai­kus į stu­di­jas ir pra­gy­ven­ti. Šiuo me­tu su to­kiais psi­cho­lo­gi­niais iš­ban­dy­mais su­si­du­ria dau­ge­lis“, – sa­ko psi­cho­lo­gė.

Krei­pi­ma­sis pa­gal­bos – pa­gir­ti­nas žings­nis

S. Mic­ku­vie­nės tei­gi­mu, vi­suo­me­nė­je vis dar ga­ji stig­ma, kai dėl fi­zi­nės svei­ka­tos kreip­tis į gy­dy­to­jus yra įpras­ta, o kreip­tis psi­chi­nės ir emo­ci­nės pa­gal­bos žmo­nės ati­dė­lio­ja, ma­ny­da­mi, kad vis­kas praeis sa­vai­me ir to­kia pa­gal­ba jiems yra ne­rei­ka­lin­ga.

Psi­cho­lo­gė pa­brė­žia – krei­pi­ma­sis pa­gal­bos yra ne silp­ny­bės, o stip­ry­bės po­žy­mis: „Spren­di­mas ieš­ko­ti pa­gal­bos, ne­bi­jo­ji­mas su­si­dur­ti su sa­vo emo­ci­jo­mis ir tik­ruo­ju „aš“ yra stip­rios as­me­ny­bės bruo­žas.“

Pa­sak jos, žmo­nes kreip­tis į spe­cia­lis­tus daž­nai pa­ska­ti­na ar­ti­mie­ji, drau­gai. Ne­re­tai net ir pa­ts kū­nas pra­de­da ro­dy­ti tam tik­rus sig­na­lus, to­kius kaip psi­cho­so­ma­ti­niai skaus­mai: „La­bai daž­nai su­si­du­ria­me su tuo, kad žmo­gus jau­čia skaus­mą, ta­čiau me­di­kai ne­ga­li ras­ti to skaus­mo prie­žas­ties, to­dėl pa­siū­lo ap­si­lan­ky­ti pas psi­cho­lo­gą.“

Be to, psi­cho­lo­gė pa­ste­bi, kad į ją daž­niau­siai krei­pia­si 25–35 me­tų su­lau­kę as­me­nys.

„To­kio am­žiaus žmo­nės tu­ri so­cia­li­nius tink­lus, do­mi­si ak­tua­li­jo­mis, ten­den­ci­jo­mis ir vi­sa­pu­siš­ku as­me­ny­bės au­gi­mu ir to­bu­lė­ji­mu, to­dėl ma­nau, kad vi­sa tai tu­ri di­de­lį po­vei­kį žmo­gaus są­mo­nin­gu­mui ir no­rui stip­rin­ti sa­vo psi­chi­kos svei­ka­tą“, – pa­žy­mi spe­cia­lis­tė ir pri­du­ria, kad psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos ieš­ko ir vy­res­ni žmo­nės, ta­čiau jos pra­kti­ko­je to­kių klien­tų – ge­ro­kai ma­žiau.

Kaip ga­li­me pa­dė­ti sau?

Kar­tais šiuo­lai­ki­nis žmo­gus, daug skai­tan­tis ir be­si­do­min­tis psi­cho­lo­gi­ja, stre­so aki­mir­ką nie­kaip ne­ge­ba nu­si­ra­min­ti ir ne­ga­li pri­si­min­ti per­skai­ty­tų pa­ta­ri­mų, ku­rie jam pa­dė­tų.
Tam, kad ge­bė­tu­me pa­dė­ti sau, psi­cho­lo­gė re­ko­men­duo­ja nau­do­ti ne­su­dė­tin­gą ir pa­pras­tą pra­ti­mą, va­di­na­mą „Stab­te­lė­ji­mu“.

„Kai jau­čia­te, kad kū­ną už­val­do ne­ri­mas, nei­gia­mos min­tys ar emo­ci­jos, pra­de­da dre­bė­ti ran­kos, pa­si­sten­ki­te stab­tel­ti bent po­rai aki­mir­kų. Atk­reip­ki­te dė­me­sį į tai, kas vyks­ta ju­my­se, ko­kius kū­no po­ky­čius jau­čia­te, pa­ste­bė­ki­te sa­vo emo­ci­jas ir min­tis. O tuo­met su­siau­rin­ki­te dė­me­sio lau­ką ir pa­ste­bė­ki­te tik sa­vo kvė­pa­vi­mą, vi­sa ki­ta pa­lik­da­mi už dė­me­sio ri­bų. Ke­le­tą aki­mir­kų su­si­kon­cent­ruo­ki­te į na­tū­ra­lų kvė­pa­vi­mą ir pa­ma­žu pe­rei­ki­te prie at­pa­lai­duo­jan­čio kvė­pa­vi­mo, kai įkve­pia­te per no­sį ir iš­kvė­pę per bur­ną sa­ko­te žo­dį „Ra­mu“, steng­da­mie­si kiek įma­no­ma la­biau at­pa­lai­duo­ti sa­vo kū­ną. Tuo­met pa­si­tel­kę vaiz­duo­tę įkvėp­ki­te vis­ką, kas yra ge­ro, pa­vyz­džiui, ge­ru­mą, mei­lę ar rū­pes­tį, ir iš­kvėp­ki­te vi­są ne­ga­ty­vą: ne­ri­mą, kal­tę, gė­dą, liū­de­sį, pyk­tį.“

Pa­sak spe­cia­lis­tės, ši pra­kti­ka yra itin efek­ty­vi ir pa­de­da žmo­nėms priim­ti gy­ve­ni­miš­kas si­tua­ci­jas, su­si­tvar­ky­ti su ky­lan­čio­mis min­ti­mis ir emo­ci­jo­mis.

Be to, ji pri­me­na, kad fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, svei­ka ir su­ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, ko­fei­no kie­kio re­gu­lia­vi­mas, al­ko­ho­lio at­si­sa­ky­mas, tin­ka­mas mie­go ir poil­sio re­ži­mas taip pat pa­de­da iš­lai­ky­ti ir stip­rin­ti ge­rą psi­chi­nę ir emo­ci­nę svei­ka­tą.

Priei­na­mos pa­gal­bos ga­li­my­bės – įvai­rios

Jei ma­to­te, kad jū­sų psi­chi­nė ir emo­ci­nė bū­se­na ne­ge­rė­ja, ta­čiau vis dar ne­drįs­ta­te kreip­tis pa­gal­bos – re­ko­men­duo­ja­ma pir­mą­jį žings­nį ženg­ti pa­skam­bi­nant psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos te­le­fo­no li­ni­ja ir ano­ni­miš­kai pa­si­kal­bant su kon­sul­tan­tu apie tai, kas jums ke­lia ne­ri­mą, stre­są ar ki­tus ne itin ma­lo­nius po­jū­čius. Toks po­kal­bis ga­li bū­ti itin svar­bus ir pa­drą­si­nan­tis jus ženg­ti to­les­nius žings­nius emo­ci­nės ge­ro­vės link.

Pag­rin­di­nė emo­ci­nės pa­ra­mos li­ni­ja – 1809. Vi­są pa­gal­bos li­ni­jų są­ra­šą ga­li­ma ras­ti „Pa­gal­bos sau“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.pa­gal­ba
­sau.lt/pagalbos-linijos/.

„Pa­gal­bos sau“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je bei mo­bi­lio­jo­je pro­gra­mė­lė­je taip pat gau­su in­for­ma­ci­jos apie psi­cho­lo­gi­nius su­tri­ki­mus, sa­vęs ir sa­vo emo­ci­jų pa­ži­ni­mą, ga­li­ma at­lik­ti ge­ros sa­vi­jau­tos tes­tą, pa­gal­bos že­mė­la­py­je ras­ti vi­sas ša­lies psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas, su­si­pa­žin­ti su re­ko­men­da­ci­jo­mis gy­ven­to­jams, spe­cia­lis­tams ir or­ga­ni­za­ci­joms ar tei­si­niais ap­ri­bo­ji­mais ser­gan­tiems psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mais.

Taip pat svar­bu ži­no­ti, kad kiek­vie­nas pi­lie­tis, už­si­re­gist­ra­vęs psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ruo­se ar­ba vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re, ga­li gau­ti ne­mo­ka­mas psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jas ir tam nė­ra rei­ka­lin­gas gy­dy­to­jo siun­ti­mas.

Jei­gu rei­ka­lin­ga pa­gal­ba dėl psi­chi­kos ir el­ge­sio su­tri­ki­mų, ga­li­ma kreip­tis į psi­chiat­rą psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re, kur bus įver­tin­ta psi­chi­kos būk­lė ir ski­ria­mas rei­kia­mas gy­dy­mas.
Pa­ti­rian­tiems ar­ti­mo žmo­gaus smur­tą ne­mo­ka­mą ir kon­fi­den­cia­lią pa­gal­bą siū­lo spe­cia­li­zuo­tos komp­lek­si­nės pa­gal­bos cent­rai (SKPC) (www.spe­cia­li­zuo­tos­
pa­gal­bos­cent­ras.lt/kontaktai/).

Iš­gy­ve­nan­tiems kri­zę ar esant ūmiai būk­lei, kai gre­sia pa­vo­jus svei­ka­tai ar gy­vy­bei ir rei­ka­lin­ga sku­bi pa­gal­ba, rei­kė­tų skam­bin­ti 112. Tuo­met as­muo bus pri­sta­ty­tas į priė­mi­mo ir sku­bios pa­gal­bos sky­rių ir jam su­teik­ta bū­ti­no­ji pa­gal­ba.

Re­ko­men­da­ci­jos sa­vi­pa­gal­bos įgū­džiams la­vin­ti

No­rin­tiems su­ži­no­ti dau­giau apie sa­vi­pa­gal­bą, są­mo­nin­gu­mą ir psi­chi­kos svei­ka­tą pa­ta­ria­ma par­si­siųs­ti ir nau­do­tis šio­mis in­ter­ne­ti­nė­mis pro­gra­mė­lė­mis – „Ra­mu“ bei „Pau­zė“.
„Ra­mu“ yra pir­mo­ji Lie­tu­vo­je ne­mo­ka­ma in­te­rak­ty­vi pro­gra­mė­lė, skir­ta pa­ni­kos ata­kas pa­ti­rian­tiems žmo­nėms. Jo­je ga­li­ma su­ži­no­ti, kaip grei­čiau ir efek­ty­viau su­stab­dy­ti pa­ni­kos ata­ką, su­pras­ti, kaip su­si­for­muo­ja pa­ni­kos ata­ka ir kaip tai su­si­ję su kū­nu ir psi­chi­ka, mo­ky­tis nau­jų nu­si­ra­mi­ni­mo bei at­si­pa­lai­da­vi­mo įgū­džių.

Prog­ra­mė­lė­je „Pau­zė“ ga­li­ma ras­ti daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos apie są­mo­nin­gu­mą ir jo po­vei­kį gy­ve­ni­mo ko­ky­bei, ge­bė­ji­mą su­si­kon­cent­ruo­ti, at­si­pa­lai­duo­ti ir su­pras­ti bei priim­ti sa­vo emo­ci­jas.

Pi­lie­čiai ra­gi­na­mi pa­si­nau­do­ti vi­so­mis psi­chi­kos svei­ka­tos ge­ri­ni­mo ga­li­my­bė­mis, ne­dels­ti ir kreip­tis pa­gal­bos.

Svar­biau­sia su­pras­ti, kad kar­tais net ir vie­nas po­kal­bis ga­li pa­dė­ti pa­si­jus­ti ge­riau, su­ža­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą, vil­tį, pa­ska­tin­ti spręs­ti pro­ble­mas ar tie­siog pri­min­ti, kad jūs nie­ka­da ne­sa­te vie­nas.

Kitas įrašas

Tva­rūs Tel­šiai! At­lie­kų rū­šia­vi­mas – ne prie­vo­lė, ta­čiau tu­rė­tų tap­ti įpro­čiu

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Tel­šiš­kės sėk­mė tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Is­pa­ni­jo­je
Odon­to­lo­gas Ta­das But­ri­mas: „Že­mai­tis be sa­vo kraš­to – kaip dan­tis be šak­nies“
„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Sa­vi­val­dy­bė pirks bu­tą Bir­žu­vė­nų dva­re
Ki­tu kam­pu: Bia­lys­to­ko „Ca­ri­to“ ir sen­jo­rų „ma­ra­to­nas“ Že­mai­ti­jo­je

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset