„Telšių ŽINIŲ“ redakcija šią vasarą sulaukė aibės gyventojų pastabų, kad fontanas Masčio ežere nemokamai veikia tik tris kartus per dieną paprastomis dienomis ir keturis – savaitgaliais. O norintys pasidžiaugti fontanu nelaukdami „laimės valandų“ už tam tikrą kainą gali įjungti jį trumpąja žinute. Paskambinę telšiškiai teigė, jog fontanas turėtų būti nemokamas ir veikti visą parą.
Telšių rajono savivaldybė svarsto galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir vietoje šiuo metu esančio įrengti modernų ir interaktyvų fontaną Masčio ežere. Netrukus ketinama pradėti ruošti šios idėjos koncepciją, kuri vėliau bus pristatyta visuomenei.
Antanas NEKRAŠIUS
„Telšių ŽINIŲ“ skaitytojų feisbuke klausėme, kokio jie fontano pageidautų: paprasto, bet nuolat veikiančio, ar modernaus ir interaktyvaus, tačiau mokamo?
Dalis komentatorių teigė, jog ne fontanai šiandien valdžios atstovams turėtų rūpėti, o problemos, kurių pilna rajone: kelių remontas, apšvietimas ir pan. Kita dalis buvo už paprastą, bet nemokamą fontaną. Treti keiksnojo dabartinį – esą jis, užsakius trumpąja žinute, ne visada suveikia. „Atvažiavo svečiai iš Didžiosios Britanijos – nusivedėme parodyti grojančio fontano, paskambinome trumpąja žinute ir pšš… šnipštas…“ – dalijosi patirtimi skaitytojai. Kiti pridūrė, kad ir jiems per šeimos šventę trumpąja žinute užsisakius fontanas neveikė. Pradėjo veikti, kai jau nuėjo toliausiai.
Buvo ir originalių pasiūlymų dėl naujo fontano. Žmonės siūlė įrengti tokį, kuris neužšaltų žiemą, arba įrengti fontaną Masčio ežere prie Žemaičių muziejaus „Alka“.
Telšių miestui skiriama apie 9,8 mln. Eur
Gyventojų nuomones aptarėme su Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotoju Mantu Serva. „Kad neveikia fontanas, mačiau, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė vicemeras. – Praktiškai nuo to ir buvo atsispirta: dabartinis fontanas – geriausiu atveju patenkinamos būklės.
Kasmet jo priežiūrai skiriame per 6 000 Eur: ištraukti, įkelti ir bent minimaliai techniškai paruošti sezonui.“
O fontanas Masčio ežere nuolat nemokamai neveikia, anot mero pavaduotojo, taupymo sumetimais: kuo daugiau jį eksploatuosi – tuo didesni bus jo išlaikymo kaštai.
„Gyventojų nuomonė yra gerai. Bet papasakosiu, kodėl mes išvis apie tai šiandien prakalbome, – paaiškino M. Serva. – Telšių rajono savivaldybės mero potvarkiu yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta nuspręsti, kaip panaudoti Miesto plėtros strategijai numatytas tik Telšių miestui skirtas lėšas – apie 9,8 mln. Eur. Lėšos gali būti naudojamos mieste esantiems objektams, teritorijoms sutvarkyti. Tačiau keliama pagrindinė užduotis, kad sutvarkytas objektas skatintų aplink plėtotis kitas veiklas, vystyti verslą ir pan.“
Koks bus fontanas – priklauso nuo fantazijos
M. Serva pasakojo, kad vienas iš numatomų tvarkyti darbo grupės aptartų objektų – tai Naujosios gatvės kompleksas: „Į jį įeina Naujoji, Pirties, Telšės gatvės iki pat didžiosios prieplaukos, prie mažojo turgelio esančios teritorijos sutvarkymas ir t. t. Tačiau Miesto plėtros strategijos užduotis – ne tik tvarkyti gatves, bet kad jos ir prie ko nors nuvestų. Pradėjome diskutuoti ir gimė mintis vietoje esamo fontano įrengti išskirtinį, unikalų fontaną. Ši klausimą aptarėme ir su technologais. Yra labai plačios techninės galimybės, kokį fontaną statyti. Viskas priklauso nuo fantazijos. Dabar sudaryta darbo grupė dirbs ties koncepcija – ką mes ten norime matyti. Tai gali būti savaitgaliais, kažkuriuo laiku veikiantis fontanas, kuris pasakotų apie Telšius, Džiugą, Durbės mūšį ir pan. O paprastomis dienomis purkštų nesudėtingą kompoziciją iš vandens.“
Vicemeras teigė, jog yra ir žiemą veikiančių fontanų: purškiamas pašildytas vanduo, kuris vėliau sustingęs nuo šalčio formuoja įvairiausias ledo skulptūras. „Tačiau profesorius Algirdas Žebrauskas siūlo dar kitaip pasižiūrėti: dalį fontano montuoti Telšės upelyje ir integruoti į pėsčiųjų taką, kad užmynus ant tam tikro elemento iššoktų fontano srovė, – dalijosi darbo grupės narių idėjomis M. Serva. – Sutinku su ta mintimi, kad fontanas turi būti unikalus, išskirtinis, kuris taptų ne tik telšiškius, bet ir turistus viliojančiu objektu. Fontanas nėra kažkas unikalaus, bet kartais to dviračio išradinėti ir nereikia. Šalia fontano būtų sutvarkyta teritorija: įrengta žiūrovų zona (galbūt su stogeliu), išplėsta vaikų žaidimų aikštelė. Šalia išsidėsčiusios kavinės, čia pat senamiestis.“
Į klausimą, ar toks fontanas veiktų visada, kaip to pageidauja telšiškiai, mero pavaduotojas atsakė: „Viskas priklauso, kaip fontanas bus užprogramuotas. Tai – išlaidų klausimas. Modernaus, interaktyvaus fontano išlaikymas kainuotų apie 90 tūkst. Eur per metus. Bet jeigu bus sudėliota teisinga koncepcija – šios išlaidos turėtų atsipirkti. Kažkokia dalis būtų nemokama, kaip reprezentacija, kita – komercinė – užsakius trumpąja žinute. O tarp jų fontanas purkštų paprasta srove.“
Preliminari fontano kaina svyruoja nuo 250 tūkst. Eur iki 500 tūkst. Eur. Sutvarkyti teritoriją – įrengti žiūrovų zoną, šiuolaikišką vaikų žaidimų aikštelę – apie 100 tūkst. Eur.
Aktyvaus laisvalaikio zona
Pasidomėjome, ar mero potvarkiu sudaryta darbo grupė svarstė galimybę tokį fontaną įrengti kitoje ežero pusėje – šalia Žemaičių muziejaus „Alka“, kurioje taip pat būna dideli turistų srautai, yra skulptūrų parkas.
„Nežinau… Mes gal paprasčiausiai pasižiūrėjome – fontaną įrengti jam specialiai pritaikytoje vietoje. Technologiškai reikėtų pažiūrėti, ar prie „Alkos“ yra elektros įvadai ir pan. Reikia pasvarstyti ir tokią alternatyvą. Išsiaiškinti, kurioje ežero pusėje yra didesni turistų srautai, – teigė M. Serva. – Kaip žinome, prie „Alkos“ esame numatę įruošti aktyvaus laisvalaikio zoną. Akcinė bendrovė „Žemaitijos pienas“ šalia jos ketina rekonstruoti buvusią parduotuvę, įrengti kavinę. Tad išreiškė susidomėjimą prisidėti prie tokios zonos sukūrimo. Šiandien Savivaldybė yra parengusi investicinį planą, paruošusi teritoriją. Mūsų sandorio dalis yra padaryta. Dabar AB „Žemaitijos pienas“ pagal įsipareigojimą turi parengti techninį planą. Ir tada sėsime prie stalo kartu su verslininkais bei tarsimės, kokius įrenginius jie įrengs, kokius – mes. Šiai teritorijai vystyti iš Miesto plėtros strategijos esame numatę skirti apie 500 tūkst. Eur.“
Planuose – įkurti Pramonės parką
Miesto plėtros strategijos lėšos bus naudojamos pratęsti pėsčiųjų ir dviračių taką aplink Masčio ežerą, nuvesti komunikacijas, inžinerinius tinklus link „Telšiū Parks“ teritorijos, sutvarkyti Oskaro Goeldnerio skverą, prie Žemaičių muziejaus „Alka“ įrengti aktyvaus laisvalaikio zoną bei rekonstruoti Mažeikių gatvę.
„Mažeikių gatvės pabaigoje būtų teritorija, kurioje planuojame įkurti Pramonės parką. Jeigu mes priimtume tokį strateginį sprendimą – tai iš Miesto plėtros strategijos lėšų yra galimybė rekonstruoti Mažeikių gatvę, – kalbėjo M. Serva. – Apytiksliai darbų vertė siektų apie 2 mln. Eur. Teritorijoje, kurią esame nusižiūrėję Pramonės parkui, yra visokios žemės – ir valstybinės, ir privačios.“
Anot mero pavaduotojo, Telšiai neturi aiškiai išreikštos vizijos, kaip sukurti verslui kurtis palankią aplinką. „Kad ir buvusio karinio miestelio teritorija: susidaro įspūdis, jog viskas buvo daroma siekiant tik panaudoti Europos Sąjungos lėšas – nei vizijos, nei matymo, kaip verslas turėtų ten vystytis, – dėstė vicemeras. – Pramonės parkui reikia minimaliai 15 ha žemės. Ir kai pradėjome domėtis, paaiškėjo, kad Telšiuose mes visiškai neturime tokių sklypų. Minėtoje teritorijoje Mažeikių gatvės pabaigoje, kurią nusižiūrėjome Pramonės parkui, yra visokios žemės – ir valstybinės, ir privačios. Bet ten – apie 30 ha žemės. Nuosavybė iš privatininkų, rinkos sąlygomis, gali būti paimta. Išpirkti sklypus, sutvarkyti teritoriją kainuotų iki 200 tūkst. Eur. Antra tiek galima gauti iš LR ekonomikos ir inovacijos ministerijos, kuri finansuoja pramonių parkų Lietuvoje kūrimą.“
Projektus turės įgyvendinti per 8 metus
Taip pat iš minėtų Miesto plėtros strategijai skirtų lėšų planuojama iki „Telšiū Parks“ teritorijos atvesti (investicijos siektų apie 2 mln. Eur) visus inžinerinius, komunikacijos tinklus: keliai, elektra, vandentiekis, nuotekos ir t. t. Esą tai sudarytų palankias sąlygas toje teritorijoje vystytis verslui. Savivaldybė kels uždavinius, nurodydama, kas šioje vietoje galėtų kurtis, ir skelbsime pirkimą.
„Prie Oskaro Goeldnerio skvero darbo grupė dar nepriėjo, – prisipažino M. Serva. – Ši teritorija turi seną istoriją, todėl svarstomi įvairiausi variantai. Kreipiausi į Kultūros ir meno tarybą, kad sugeneruotų idėjas, pasiūlymus, koks meno kūrinys turėtų tapti pagrindiniu akcentu sutvarkius Oskaro Goeldnerio skverą.“
Visi projektai turės būti įgyvendinti iki 2030 metų.
Loading ...
