Jau tapo tradicija prasidėjus mokslo metams išvykti į pažintinę literatūrinę ekskursiją. Šiemet Telšių „Kranto“ pagr. mokyklos 7 a ir 7 c klasių mokiniai, jų auklėtojos Ž. Aleknienė ir V. Martinkėnienė, lietuvių kalbos mokytojos L. Každailevičienė ir G. Juškienė bei istorijos mokytoja L. Avižienė vykome į kelionę: Biržuvėnai, Šatrija, Užventis, Varniai.
Autobusas vingiuotu keliu pro Viešvėnus Luokės link smagiai kilo į kalveles, leidosi žemyn… O mes grožėjomės rudens nuspalvintais medžiais, naujai kasamais tvenkinukais, mažomis upelėmis, vis dar norinčiomis išsaugoti savo gyvybę. Pagaliau pasislėpę tarp šimtamečių medžių išniro Biržuvėnų dvaro pastatai: vežiminė, oficina, ponų Gorskių namas, senasis malūnas. Kokių tik istorijų mums paporino A. Simonavičiūtė, buvusi mokytoja, bibliotekininkė, etnografinio muziejaus įkūrėja. Nuvedė prie Laumės pėdos stebuklingo šaltinėlio. Nusiplovę jo vandeniu akis, kad matytume „kiaurai“, nors ir labai nenorėdami, atsisveikinome su Aldona ir Biržuvėnais.
Toliau mūsų laukė paslaptingoji Šatrija. Jos viršūnėje prisiminėme padavimus, paskaitėme eilėraščių ištraukų. Prie atnaujinto aukuro kalbėjome apie pagoniško tikėjimo tradicijas.
Palikę kalvotąjį Žemaitijos peizažą, grožėjomės Kelmės lygumomis. Girninkų kaimo keliuku pasukome į dar vieną dvarą. Užvenčio dvaras mena rašytoją Šatrijos Raganą ir Nepriklausomybės Akto signatarą J. Smilgevičių. Buvusiame dvaro svirne apžiūrėjome įdomias ekspozicijas, skirtas šiems žmonėms, tapybos parodą, galėjome nusikalti tikrą savo pinigą. Ta pačia liepų alėja, kuria vaikščiojo Šatrijos Ragana ir P. Višinskis, nuėjome prie malūno, pavaikščiojome po parką.
Iš Užvenčio dvaro kelias mus vedė į Varnius. Bet kaip pakeliui neaplankysi dar dviejų piliakalnių: Moteraičio ir Sprūdės?..
Varnių regioniniame parke apžiūrėjome įkurtą ekspoziciją „Septyni keliai iš Varnių“. Klausėmės įdomaus direktorės I. Zimblienės pasakojimo.
Paskutinė mūsų lankoma vieta – Varniai, kultūrinis Žemaičių vyskupystės centras. Muziejuje įdomu buvo pamatyti, kaip atrodo iš Biržuvėnų dvaro atvežti ponų Gorskių porceliano indai. Užlipome net į varpinės bokštą. Nuėjome į Katedrą. Prie didžiojo altoriaus stovi vyskupo M. Valančiaus sostas. Už vargonų vyskupas turėjo slaptą kambarėlį, kuriame mokė vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. Įdomu buvo nusileisti į kriptą. Pamatėme vyskupų A. ir S. Giedraičių palaikus.
Pasak mokinių, įspūdžių nors vežimu vežk. Pasigrožėjome rudeniška Žemaitijos gamta ir įgijome naujų žinių.