Nevarėnų kultūros centrui – keturiasdešimt

1969 metų spalio 29 dieną duris atvėrė Nevarėnų kultūros namai. Jie buvo pirmieji rajone tipiniai kultūros namai. Naujojo statinio iniciatorius – tuometinio „Naujo gyvenimo“ kolūkio pirmininkas Viktoras Gecas, kuris iki šiol Nevarėnams ir jų gyventojams jaučia didelius sentimentus – lankosi renginiuose, nors per trisdešimt metų gyvena Palangoje.
Prieš 40 metų, grojant Nevarėnų dūdų orkestrui, buvo perkirpta įkurtuvių juosta, pirmasis į pastatą įžengė ilgametis meno vadovas Vaclovas Vyšniauskas.
Pirmąja šios įstaigos vadove paskirta Birutė Žukauskytė-Jurdonienė. Valytoja Aleksandra Mažeikienė kultūros namuose išdirbo 27 metus.
Kultūrinis darbas užvirė 1972 metais, kai kultūros namų direktore pradėjo dirbti Birutė Česnovienė, meno vadovu – Česlovas Liaugminas. Suburti šie kolektyvai: mišrus choras (40 dalyvių), vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai, pučiamųjų orkestras, estradinis ansamblis, vaikų armonikų ansamblis. Šiems kolektyvams vadovavo vienintelis meno vadovas Česlovas Liaugminas, o pati direktorė vadovavo pagyvenusių tautinių šokėjų, dramos kolektyvams, meninei agitbrigadai. Tuo metu apylinkės pirmininku dirbo Danielius Ramša, kartu su žmona Irena dalyvavęs meno saviveiklos būreliuose.
Nevarėnų kultūros namuose trumpą laiką meno vadovu dirbo ilgametis Žemaitės teatro aktorius Antanas Nekrašius.
1978 metais kultūros namai pavadinti zoniniais kultūros namais. Buvo įsteigta naujų etatų. Čia daugiau kaip metus laiko meno vadovu dirbo Gintas Pagojus, metodininkėmis – Regina Kontvainytė, Lina Majauskaitė-Linarčikienė.
1979-ieji – permainų metai. Metodininke pradėjo dirbti Alvyda Sadauskytė-Kniurienė. Ji iš visų čia dirbusiųjų ir dabar dirbančiųjų turi didžiausią – trisdešimties metų – darbo stažą šioje įstaigoje (keitėsi tik pareigų pavadinimai). Tais pačiais metais meno vadovu pradėjo dirbti Albertas Jokubauskas. Po pusmečio atėjo jauni specialistai: Gražina Šakauskaitė, Lina Šalaševičiūtė. Tuo metu Nevarėnų kultūros namuose veikė 21 meno saviveiklos kolektyvas.
1983 metais į užtarnautą poilsį palydėta kultūros namų direktorė Birutė Česnovienė. Jos pareigas perėmė mokytojas Silvijus Rimvydas Tendziagolskis. Keitėsi ir meno vadovai. Pradėjo dirbti Rita Daukantaitė, Regina Juškaitė, Alma Pažemeckienė.
1986 metais kultūros namų vairą į savo rankas perima dabartinis kultūros centro vadovas Albinas Šmukšta. Tai – ilgiausiai vadovaujantis šiai įstaigai vadovas (dabar eina 23-ieji vadovavimo metai). Vėl meno vadovų kaita. Pradeda dirbti Audrius Urbonas, Jolanta Martinkutė, Birutė Banytė-Rozetienė, Vytautas Kleiva.
1991 metais kultūrinė veikla prigęsta. Keičiasi ideologija, vyksta reorganizacija. Tačiau po poros metų kultūrinė veikla Nevarėnuose vėl atgimsta. Plačiai po Lietuvą nuskamba apie humoro grupės „Dobilėlis penkialapis“ pasirodymus (vad. Birutė Banytė-Rozetienė). Įvedamas naujas scenos darbininko etatas – dirbti pradeda Rimantas Gaižauskas. Palydėjus į pensiją ilgametę kultūros namų valytoją Aleksandrą Mažeikienę, jos vietą užima Jolanta Černišovienė. Kultūros namų renginiai daugiau orientuoti į vietos gyventojų pageidavimus. Atgimsta ir bendradarbiavimas su vietos parapijos bažnyčia – kartu vyksta įvairūs renginiai: valstybinės šventės minėjimai, atminimo renginiai tremtiniams, partizanams ir daugelis kitų.
1999 metais, kai kultūros namai šventė 30-ies metų jubiliejų, kūrybinių darbuotojų gretas papildė nauji meno vadovai: Linas Ulkštinas, Raimonda Padolskienė. Linas subūrė kaimo kapelą, kuri išaugo į populiariosios liaudies muzikos grupę „Telšių Smagratis“ ir išgarsino Telšių kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
2004 metais įstaiga iš kultūros namų pervardinta į kultūros centrą. Įsteigtas naujas buhalterio etatas (dirba Daiva Purauskienė).
2004 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai Nevarėnų kultūros centrui įteikiama nominacija „Geriausiai dirbantis kaimo kultūros centras“. Ja apdovanojo tuometinis LR kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas.
2005 metais Kultūros centro meno vadovu pradeda dirbti Martynas Miliauskas.
Per pastarąjį dešimtmetį Nevarėnų kultūros centras garsina ne tik savo kraštą – jis yra žinomas ir užsienio šalių regionuose. Koncertuota Šveicarijoje, Lenkijoje, Latvijoje.
2007 metais – vėl reorganizacija: prijungiamas Buožėnų filialas, atsiranda naujas vairuotojo etatas (dirba Stanislovas Butnius). Šiuo metu kultūros namų patalpas šildo kūrikai Antanas Čejauskas, Adomas Jonkus.
Nevarėnų kultūros centro darbuotojai atiduoda pagarbą saviveiklininkams, kurie labiausiai padėjo ir padeda puoselėti kultūrą: Irena ir Silvijus Tendziagolskiai, Irena Žutautienė, Stanislovas Grigalauskas, Justinas Sobutas, Ieva Klevienė, Stefanida Visockaja, Romana Peštenienė, Irena ir Danielius Ramšai, Julija Juškienė,Eugenija Jurkienė, Alma Šepikienė, Petras Praspaliauskas, Rasas Gofmanas, Vanda Bielskienė, Tania Paulauskienė, Danutė ir Jonas Mikalauskai, Julija ir Aleksas Čejauskai, Vita Ylakienė, Adomas Kačinskas, Kazimieras Pagojus, Ona ir Vladas Gusčiai, Irena Gustytė, Vida Čejauskienė, Virginija Butavičiutė, Danutė Ramančauskytė, Antanas ir Raimondas Ramančauskai, Aušra ir Algis Pagojai, Regina ir Mindaugas Lukošiai, Stanislava Kudulienė, Aldona Šmukštienė, Juzefa Venskienė, Ilona ir Arūnas Šiaudkuliai, Nijolė, Antanas, Roma, Antanas Jonušai, Dalia Jonkienė, Julija ir Alvydas Malakauskai, Kęstas Strazdauskas, nerimdaitiškiai: Arūnas ir Dalia Juozapavičiai, Virginija ir Nijolė Kačinskienės, Aušra Šarkytė, Audrius Venckus, Regina ir Antanas Beresnevičiai, Ina ir Arūnas Vandzinskai, Jurga ir Stasys Moliai, Felicija Katarskienė, Janina ir Adomas Januškevičiai, Vida ir Arūnas Januškevičiai, Loreta Lukšaitė ir Donatas Jonavičius.
Sovietmečiu kultūra buvo finansuojama iš valstybės iždo, pastato remontu rūpindavosi kolūkio administracija, nes statinys priklausė jo balansui. Dabar didesniems renginiams nebepakanka vien valstybės finansavimo, pagalbos tenka kreiptis į fizinius ir juridinius rėmėjus.