Nauji sklypai agresyviai brenda į Masčio ežerą

Ši istorija prasidėjo dar prieš kelerius metus. Pamenate pirmąjį naujai išrinktos Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio ir ekologijos komiteto posėdį 2011-ųjų gegužę? Tuomet rajono išrinktieji svarstė, ar leisti rengti teritorijos Masčio ežero pakrantėje detalųjį planą. Teritorijoje buvo keletas tam pačiam savininkui priklausančių sklypų, kuriuos kirto kelias. Tarybos prašyta leisti sujungti kelis sklypus į vieną, perkeliant kelią į kitą vietą. Buvęs rajono architektas Algirdas Žebrauskas mūru stojo už verslininkus. O Tarybos nariai linko į neigiamą pusę tol, kol pamastyje darbus organizuojantis verslininkas politikų nepavėžėjo savo prabangiu džipu. Kelionė juo buvo naudinga: komiteto pirmininkas Adomas Domarkas ir Savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas iš mašinos išlipo su viskuo sutinkantys. Taigi Viešvėnų sen. Plepų k. esančio žemės sklypo detalųjį planą nuspręsta rengti.

Šią vasarą svarstyklės vėl pakrypo pamastyje darbus organizuojančių asmenų naudai. Paskutinėmis liepos dienomis, pamatę pirmyn atgal zujančią, gyvenamųjų namų langus dulkėse skandinančią ir gruntą pakrantėn kratančią sunkiasvorę techniką, sunerimo Ryškėnų seniūnijos gyventojai. Išvydę ant pakrantės augalų ir į vandenį pilamą gruntą, ryškėniškiai kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūrą.

Į pamastį atskubėjęs agentūros vedėjas Algirdas Petrikas ir vyr. specialistas Alfredas Zaveckas išsikvietė sklypo valdytoją. Belaukiant sunkiasvorė technika laužė pakrantės augalus, o pakrantėn iškratyta didžiulė priekaba grunto akimirksniu prasmegdavo lyg kibirėlis smėlio.

Netrukus „BMW X5“ džipu pakrantėn atrūko darbų organizatorius Ronaldas Rimkus. Jis informavo veikiantis pagal sklypo savininko, savo uošvio Adomo Šarkausko, įgaliojimą. Vyras gamtosaugininkams nurodė turįs detalųjį planą ir sakė visus priekaištus reikšti su jo rengimu sutikusiems asmenims. Gamtą serginčio A. Petriko toks atsakymas nenuramino ir jis vieną po kitos pažėrė savo pastabas: „Čia vyksta realūs darbai – pilamas molis, todėl turi būti projektai, leidimai, darbai negali prasidėti be jų“, – teigė jis ir, pažvelgęs į R. Rimkaus pateiktą detalųjį planą, pridūrė: „O kur mano parašas, su manimi tai nesuderinta?! Esate darbų organizatoriai, turite atsakyti, kodėl ir seniūno parašo nėra.“

Įsiterpė ir A. Zaveckas: „Kodėl mažinate apsauginę zoną? Neturite techninio projekto žemės darbams, krūmų klausimas neišspręstas.“

Darbų organizatorius į jo pusėn skriejančius priekaištus atsakė: „Tai – ne mūsų problemos, architektai braižė“, o paklaustas, kodėl veža gruntą, tvirtino formuojantis sklypą, nes Masčio ežero vanduo trukdo statyboms. „Jei žemes pilate į vandenį, pažeidžiate apsauginę zoną, tai – draudžiama“, – nenurimo A. Petrikas.

Liepos 29-osios dialogas pasibaigė gamtosaugininkams susitarus su darbų organizatoriumi susitikti vėliau. Bylą tirti pavesta aplinkosaugininkui A. Zaveckui.

Prabėgo pora dienų. Rugpjūčio 1-ąją A. Zaveckas „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog pamastyje darbus organizuojantis asmuo susitvarkė visus reikiamus dokumentus, surinko atitinkamų sričių specialistų parašus.

A. Zavecko teigimu, sklype darbus organizuojantis R. Rimkus detalųjį planą turėjo jau seniai, bet jis buvo su trūkumais, nenumatytos kai kurios detalės.

Gamtosaugininkas sakė išsiaiškinęs, jog techninis projektas žemės darbams nereikalingas, ir nurodė galintis bausti tik pagal LR ATPK 52 str. 1 d. „Bėda ta, kad, siekiant suformuoti statybvietes, reikia apie vieną metrą pakelti žemės lygį, o vykdant šiuos darbus, „nenubuldozeriuotas“ paviršinis gruntas“, – pažeidimo esmę atskleidė A. Zaveckas. Bauda už šį pažeidimą – 50–100 Lt.

Gamtosaugininkas tvirtino, kad detaliajame plane buvusius trūkumus R. Rimkus ištaisė ir iš naujo surinko specialistų parašus.

Detaliajame plane parašų išties keletas. Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjas Saulius Leščiauskas, Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis, Savivaldybės ekologas Raimondas Račkauskas, Savivaldybės architektė Indrė Rėbždaitė ir Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas parašus suraitė š. m. liepos 31-ąją, gamtosaugininkas A. Zaveckas – rugpjūčio 1 d. Intensyvūs darbai Masčio pakrantėje, kaip minėta, užfiksuoti dar liepos 29 d.

Pasirašiusiųjų pozicijos

Telšiuose formuojamas naujas precendentas: pirma – darbai, o tik paskui – formalumai.

Savivaldybės ekologas R. Račkauskas savo parašu patvirtino, kad krantas būtų tvarkomas laikantis vandens telkinių apsaugos juostos reikalavimų. To, kad darbai jau prasidėję, prieš dėdamas parašą, specialistas teigė nežinojęs, nes įvykio vietoje nesilankė. Nežinojimu pasiteisino ir architektė I. Rėbždaitė: „Žmonės deklaravo, kad darbai nėra pradėti, mes tik pasižiūrime į toponuotrauką, o patikrinti į vietą nevykstame. Jei man sako, kad noriu pilti žemę, aš gi nevažiuosiu ir nežiūrėsiu, ar žemė jau papilta. Savivaldybė ir lėšų neturėtų tokiems tikrinimams.“

Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis tikino, jog pasirašydamas detaliajame plane, sutiko, kad seniūnijai priklausančiu keliu važiuotų mašinos. R. Rimkus pažadėjęs kelią nugreideriuoti. Pasak seniūno, jeigu važiuojant kyla dulkės, kelią reikėtų palaistyti vandeniu.

Dar vienas parašą dokumente padėjęs asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjas Saulius Leščiauskas šiuo metu atostogauja.

Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas teigė nesąs visų sričių specialistas, tad turi pasitikėti profesionalais: jis savo parašą dokumente padėjęs paskutinis, suderinus visoms institucijoms.

Gruntas į privatų žemės sklypą ežero pakrantėje vežamas iš Degaičių seniūnijos, kurioje kasamas antrasis geležinkelio kelias Telšiai–Dūseikiai. Iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamo projekto rangovė – AB „Kauno tiltai“. Darbus vykdo subrangovė UAB „Žemaitijos keliai“.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas teigė, jog rangovė, remiantis su ja pasirašytos sutarties sąlyga, turi teisę pati nustatyti vietą, į kurią veš gruntą. „Telšių ŽINIŲ“ šaltinių duomenimis, ta vieta yra valstybinė žemė, esanti už 12 km nuo kasamo geležinkelio tako.

„Kauno tiltų“ atstovė Rimantė Jablonskytė pateikė sutarties su subrangovais sąlygas: „Tiesiant antrąjį kelią geležinkelio ruože Telšiai–Dūseikiai, iškastas gruntas, kurio parametrai tenkins techniniame projekte numatytus reikalavimus, bus naudojamas geležinkelio sankasai įrengti. Gruntą, kuris reikalavimų neatitiks, subrangovė turi iš statybvietės išvežti savo sąnaudomis, prieš tai suradusi vietą netinkamam gruntui sandėliuoti. Šiuo metu geležinkelio sankasos statybai netinkamas gruntas yra vežamas į Gelžės karjerą arba į kitą surastą grunto išvežimo vietą.“

Didžiuliai kiekiai grunto nukeliauja į privatų Masčio pakrantėje esantį sklypą. „Žemaitijos kelių“ generalinis direktorius Albertas Stukas „Telšių ŽINIOMS“ teigė su R. Rimkumi sudaręs sutartį, pagal kurią gruntas į pamastį jam atvežamas veltui. Mokėti privataus sklypo savininkui nereikia ir už sunkiasvorės technikos paslaugas bei kurą. Paklaustas, ar bet kuriam gyventojui tokios paslaugos būtų nemokamos, verslininkas atsakė: „Jei mums būtų patogu, galime atvežti bet kam.“

Tiesa, gruntą sunkiasvorių mašinų vairuotojai į pamastį vežė keliu, kuriuo draudžiama gabenti sunkesnius nei 8 tonų krovinius. „Žemaitijos kelių“ direktorius neslėpė, jog bendrovė anksčiau buvo įsigijusi leidimą važiuoti keliu, tačiau šiuo metu tokio neturi: „Vairuotojai turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Jei jas pažeidžia, atsakyti turi patys.“