Motina su močiute kambaryje užrakino šešiolikmetę. Vaiko teisių sergėtojai nieko blogo čia nemato

Telšiuose šeimyninę dramą tarp paauglės, jos motinos ir močiutės tyrė policijos pareigūnai bei vaiko teisių sergėtojai. Nepaklusnią mergaitę kambaryje užrakinusios ir taip laisvę apribojusios moterys ją privedė prie isterijos. Pažeminta paauglė rėkte išrėkė, jog nepakęs tokio elgesio su savimi ir nusižudys. Deja, šis faktas pernelyg nesudomino nei policijos, nei vaiko teisių tarnybos. Ar gali tėvai šitaip bausti savo vaikus, klausėme Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos. Teko ilgai susirašinėti, kol gautas formalus atsakymas: „Vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, tokios nepilnamečių vaikų drausminimo priemonės nėra tinkamos.“
Giedra AKAVICKIENĖ
Bausmė – įkalinimas kambaryje
Vieną vasaros pirmadienį, 15 val. 18 min., Telšių policiją pasiekė žinia, kad šešiolikametė namuose mušasi, išdaužė langą, grasino. Artimieji įtaria, kad mergaitė galimai vartojo narkotinių medžiagų. Į įvykio vietą iškviesti ir greitosios medicinos pagalbos medikai.
Atvykus policijos pareigūnams, medikai jau kalbėjosi su paaugle. Pareigūnus pasitikusi močiutė paaiškino, kad ji tik vykdė dukros prašymą – prižiūrėti nepilnametę savo anūkę, tai yra bet kokia kaina neišleisti iš namų.
Dukrai išėjus į darbą, močiutė užrakino namuose anūkę, kad ši niekur nedingtų.
Imtis tokių represinių priemonių moterys nusprendė dėl nepilnametės elgesio. Močiutės teigimu, anūkė keletą naktų per vėlai grįždavo į namus.
Įskaudinta paauglė grasino nusižudysianti
Namų areštas papiktino greitai septyniolikos sulauksiančią merginą. Akylai saugota anūkė bandė pasprukti iš kambario, kai močiutė atnešė maisto. Nepavykus pabėgimo planui, nepilnametė pradėjo maištauti.
Užrakinta mergina daužė duris, langus, reikalaudama, kad ją išleistų, tačiau močiutės širdis nuo to nė kiek nesuminkštėjo.
Pareigūnams moteris pasakojo, kad anūkė ją iškeikė, apspjaudė, grasino nusižudyti, išdaužyti langus. Tiesa, per konfliktą vienas lango stiklas išdužo.
Mergaitės mama, sužinojusi, kas vyksta namuose, skubiai grįžo iš darbo. Jos pasirodymas dar labiau supykdė dukrą. Išsigandusi jos neadekvataus, neprognozuojamo ir isteriško elgesio, motina iškvietė pagalbą.
Telšių vaiko teisių sergėtojai: rakinti galima, jeigu tai drausmina
Kaip informavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Aušra Blaževičienė, dėl įvykio tyrimas nepradėtas, buvo tikslinamos aplinkybės, bendraujama su šeima situacijai išsiaiškinti ir padėti.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė „Telšių ŽINIOMS“ teigė, jog dar tą pačią dieną skyriaus darbuotojai bendravo su šeima, vėliau mama su dukra buvo iškviestos pasikalbėti.
Pasak A. Tomkevičienės, šeima į Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitą nėra įrašyta, tačiau buvo žinoma darbuotojams dėl paauglės elgesio problemų. Apie mamą vedėja atsiliepė teigiamai: tvarkinga, rūpinasi dukra.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje tėvai gali vaikus užrakinti kambaryje, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja A. Tomkevičienė kalbėjo, kad pirma reikia išsiaiškinti, kodėl taip nutiko, gal tai buvo drausminamoji priemonė.
Atnešus maisto, „kalinė“ bandė pasprukti
Palaukę, kol tyrimas bus baigtas, vėl kreipėmės į Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Kadangi vedėja atostogauja, tyrimo baigtį sutiko pakomentuoti vyriausioji specialistė Algina Gorodkovienė.
„Daug bendravome su mama ir mergaite, teko priminti, kad vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš jų – laiku grįžti namo. Sutarėme, kad tokio amžiaus mergaitei vėlai grįžti į namus nėra normalu. Atrodo, paauglė suprato“, – sakė vaiko teisių apsaugos specialistė, tačiau taip ir nenurodė, kas tai yra vėlu, kada mergaitė grįždavo namo, kad taip supykdė savo mamą ir močiutę.
A. Gorodkovienė minėjo, jog paauglius auginantiems tėvams, seneliams nėra lengva. Kartais jie nesusitvardo, pasako griežtesnį žodį ar imasi ne visai priimtinų veiksmų, pavyzdžiui, užrakinti kambaryje, kaip nutiko šiuo atveju.
Ko gero, pasakymas „namų areštas“ žinomas daugeliui vaikų, kai už nusižengimus tėvai atžaloms laikinai uždraudžia susitikti su draugais, eiti į diskotekas, kino teatrą ir pan., tačiau tokiu atveju vaikai nėra rakinami arba, tiksliau pasakius, įkalinami savo kambaryje. Paprastai vaikai „namų areštui“ ir nesipriešina, o laukia, kada jis greičiau baigsis.
Šį kartą Telšiuose atvejis buvo kur kas sudėtingesnis: greitai septynioliktąjį gimtadienį švęsianti mergina visą dieną turėjo sėdėti užrakintame kambaryje, nežinia, ar ji buvo išleidžiama į tualetą, nes tuomet galbūt būtų bandžiusi pasprukti nuo močiutės. Žinoma tik tiek, kad „kalinei“ močiutė atnešė maisto, bet visą dieną kambaryje pratūnojusiai merginai ne valgis rūpėjo.
Motina prašė patikrinti, ar dukra nevartojo narkotikų
Paauglė sukėlė isteriją, močiutei teko kviesti iš darbo mamą. Situacija buvo tokia grėsminga, kad neapsieita be policijos ir medikų.
Grįžusi motina ne juokais išsigando pamačiusi dukrą, kuri, pasak jos, atrodė „neprognozuojama isterikė“, todėl pamaniusi, kad galinti būti pavartojusi net narkotikų. Beje, ši versija, anot policijos, nepasitvirtino. Tad kas gali paneigti, kad prie „neprognozuojamo isterikavimo“ nepilnametę privedė mamos ir močiutės nuosprendis laikyti ją po raktu.
Įvykį ištyrusi Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. Gorodkovienė aiškino, kad nepilnametė namo grįžo vėlai ir nuėjo miegoti. Rytą į darbą išeidama mama esą nenorėjusi jos žadinti. Norėdama pasikalbėti su dukra ir bijodama, kad ji vėl neišeitų be leidimo, moteris paprašė močiutės, kad ši pasaugotų paauglę. Tiesa, močiutė taip gerai saugojo, kad vos vaiko neprivedė prie savižudybės.
Tėvų pareiga – su vaikais kalbėtis, tartis
Kaip teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė A. Gorodkovienė, paaugliai vėlyvus vakarus, o kiti ir naktis praleidžia besibūriuodami viešose erdvėse. Telšiuose jaunimo pamėgtos vietos: aikštelė prie Žemaičių muziejaus „Alka“, Masčio ežero pakrantės, turgelio teritorija, kt. miesto erdvės…
„Tėvų pareiga – auklėti savo vaikus, priminti apie pareigas, su jais kalbėtis, tartis“, – sakė A. Gorodkovienė.
Skandalą dėl užrakinimo kambaryje iškėlusi paauglė, vaiko teisių sergėtojos teigimu, pripažino blogai padariusi, kad per vėlai parsiradusi į namus.
Nepilnametė gyvena su mama ir nauju jos vyru. Gali būti, kad prie mergaitės maišto prisidėjo ir skaudūs išgyvenimai dėl tėvų skyrybų.
Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, institucijos kratosi atsakomybės
Kalbant apie tai, ar nebuvo perlenkta lazda dėl mergaitės laisvių apribojimo įkalinant kambaryje, atsakomybę dėl šio klausimo dvi valstybinės institucijos vertė viena kitai.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė A. Blaževičienė teigė, jog nesutarimus šeimoje tarp paauglės ir močiutės tiria Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl tik gavus iš šio skyriaus skundą, būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė A. Gorodkovienė išsakė nuomonę, kad dėl galimai pažeistų nepilnametės teisių užrakinant ją kambaryje, tyrimą turėjo pradėti Policijos komisariatas, nes jis esantis ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Susidaro įspūdis, kad abi įstaigos žiūrėjo viena į kitą laukdamos, kol kuri imsis veiksmų. Tad tyrimas dėl galimo psichologinio smurto prieš mergaitę taip ir nebuvo pradėtas.
Lietuva ir Norvegija skirtingai žiūri į vaikus
Ši istorija apie nubaustą ir namiškių užrakintą paauglę šiandien neatrodytų neverta institucijų dėmesio, jeigu, neduok Dieve, mergaitė būtų įvykdžiusi grasinimą pakelti prieš save ranką. Į šią šeimyninę dramą kitaip būtų reaguojama, pavyzdžiui, Norvegijoje, kurioje itin griežtai paisoma vaikų teisių.
1953 m. Norvegijoje buvo priimtas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, ginantis juos nuo fizinių bausmių ir psichologinio smurto. Šiandien Norvegijoje auga jau trečia karta, auklėjama be diržo ir psichologinio smurto.
„Telšių ŽINIOS“ pasidomėjo, kokią nuomonę turi Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga dėl tokių vaikų bausmių, kaip užrakinimas namuose ar net nedidelėje erdvėje – kambaryje, kur nėra tualeto.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja Renata Stankevičienė atsakė: „Informuojame, jog tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso III knygos minėto straipsnio komentare teigiama, jog vaiko auklėjimo apibrėžimo įstatyme nėra, tačiau auklėjimas suprantamas kaip nuolatinis ir kryptingas poveikis vaiko sąmonei, siekiant kuo geriau parengti jį savarankiškai gyventi visuomenėje.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 48 straipsnyje ,,Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas“ įtvirtinta, jog vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises.
Vaikas privalo: gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams; gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje; gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę.
Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje.
Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir (ar) bet kokį kitą smurtą prieš vaiką. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamų veikų tyrimas teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas teisėsaugos institucijų kompetencijai. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Taip pat, kaip matyti iš Jūsų pateiktos informacijos, tiek Telšių rajono policijos komisariato, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai bendrauja su nepilnamete ir jos motina bei aiškinasi situaciją, todėl tikėtina, jog minėti specialistai priims atitinkamus sprendimus dėl pagalbos nepilnametei ir jos šeimai teikimo, o esant reikalui − ir dėl atitinkamų poveikio priemonių motinai taikymo (inicijavimo).“
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo
Pabrėžus, kad ilgame atsakyme taip ir neatsakyta į konkretų klausimą: „Ar gali vaikų artimieji juos užrakinti kambaryje?“, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja R. Stankevičienė tvirtino, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, nežinodama visų aplinkybių, neturi galimybės pateikti konkretaus atsakymo.
Beje, patarėja čia neteisi – elektroniniu paštu kartu su klausimais buvo išsiųstas ir mergaitės istorijos aprašymas, be to, jeigu valdininkė nepasitiki žurnalistais, galėjo susisiekti su Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais ir iš jų išgirsti, kaip viskas vyko.
Toliau vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja R. Stankevičienė rašė: „Kaip jau buvo minėta, tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizines bausmes ir (ar) bet kokį kitą smurtą prieš vaiką. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis)“.
Pakartotinai bandėme išgauti konkretų atsakymą, tad vėl klausėme: „Ar gali vaiko artimieji vaiką užrakinti kambaryje? Laikyti valandomis užrakintą, neišleisti, kai to vaikas prašo, maldauja, grasina, kad nusižudys?“
Tuomet vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja R. Stankevičienė atsakė, jog, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, tokios nepilnamečių vaikų drausminimo priemonės nėra tinkamos.