Mo­ky­to­ja Vai­da Rai­bu­žie­nė: „Pras­lys­ti su na­mų dar­bais – tai va­gys­tė nuo sa­vęs“

Spa­lio 5-ąją šven­čia­ma Tarp­tau­ti­nė mo­ky­to­jų die­na. Mū­sų ra­jo­ne dir­ba dau­gy­bė at­si­da­vu­sių pe­da­go­gų. Jie – ne tik ži­nių šal­ti­niai, bet ir gy­ve­ni­mo kel­ro­džiai, ku­rių pa­mo­kos iš­lie­ka il­gam net ir po mo­kyk­los bai­gi­mo.

Šian­dien po­kal­bio kvie­čia­me geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ją Vai­dą Rai­bu­žie­nę, ku­ri vi­sa­da trykš­ta ener­gi­ja, nau­jo­mis idė­jo­mis ir ge­ba ras­ti bend­rą kal­bą su mo­ki­niais. Šiuo me­tu pe­da­go­gė ug­do dvie­jų mo­kyk­lų vai­kus, dir­ba Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je ir Tryš­kių Laz­dy­nų Pe­lė­dos gim­na­zi­jo­je.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

– Ko­dėl pa­si­rin­ko­te geog­ra­fi­ją?

– Ji ma­ne su­ža­vė­jo dar penk­to­je kla­sė­je. Mū­sų auk­lė­to­ja tuo me­tu bu­vo geog­ra­fi­jos mo­ky­to­ja, ir jos pa­mo­kos vi­sa­da tu­rė­jo geog­ra­fi­nių po­teks­čių – ar tai bū­tų fil­mas, ar is­to­ri­jos iš jos ke­lio­nių.

Tai pa­li­ko di­de­lį įspū­dį, ir jau de­vin­to­je kla­sė­je su­pra­tau, kad no­riu bū­ti šios sri­ties mo­ky­to­ja. Nors bu­vo min­čių stu­di­juo­ti in­for­ma­ti­ką, ga­liau­siai pa­si­rin­kau geog­ra­fi­ją. Man la­bai pa­ti­ko šis da­ly­kas, ypač pri­si­me­nu mo­ky­to­ją Al­ber­tą Vaiš­vi­lą, ku­ris ma­ne įkvė­pė.

Da­ly­va­vau olim­pia­do­se, kon­kur­suo­se ir net ves­da­vau geog­ra­fi­jos pa­mo­kas kla­sės drau­gams dvy­lik­to­je kla­sė­je.

– Ko­kie Jū­sų mo­ky­mo me­to­dai?

– Nė­ra vie­no me­to­do, ku­ris tik­tų vi­siems mo­ki­niams. Ma­nau, kad įvai­ro­vė yra ge­riau­sias va­rian­tas, nes ta­da kiek­vie­nas ran­da sa­vo bū­dą mo­ky­tis. Sten­giuo­si me­džia­gą per­teik­ti la­bai vaiz­džiai, ska­ti­nu mo­ki­nius įsi­vaiz­duo­ti, o šiuo­lai­ki­nės me­di­jos tai la­bai pa­leng­vi­na.

Pa­vyz­džiui, kal­bant apie ug­ni­kal­nius, klau­si­nė­ju mo­ki­nių, ko­kius fil­mus jie ma­tė, ir tai pa­de­da jiems ge­riau su­pras­ti te­mą. Taip pat la­bai pa­de­da per­pa­sa­ko­ji­mas sa­vais žo­džiais, dis­ku­si­jos, links­mos is­to­ri­jos.

Ma­no stip­rio­ji pu­sė – ge­ra nuo­tai­ka ir anek­do­tai, ku­rie pa­de­da su­kur­ti ma­lo­nią mo­ky­mo­si at­mos­fe­rą.

– Ką ma­no­te apie na­mų dar­bus mo­ki­niams?

– Na­mų dar­bai yra svar­būs, ta­čiau jei mo­ki­niai jų ne­pa­da­ro, jie nu­skriau­džia tik pa­tys sa­ve. Jei ne­pa­da­rei dėl rim­tų prie­žas­čių, ga­li pa­da­ry­ti vė­liau. Pras­lys­ti su na­mų dar­bais – tai va­gys­tė nuo sa­vęs. Daž­nai kal­bu apie at­sa­ko­my­bę už sa­vo veiks­mus ir mo­ky­mo­si bū­dus. Mo­ki­niai mėgs­ta pa­lik­ti vis­ką pa­sku­ti­nei die­nai, bet sten­giuo­si juos mo­ty­vuo­ti dirb­ti nuo­sek­liai.

– Ar tu­ri­te ko­kių nors įsi­min­ti­nų nuo­ty­kių ar is­to­ri­jų iš sa­vo mo­ky­to­ja­vi­mo me­tų?

– Įsi­min­ti­nų įvy­kių yra la­bai daug – tiek iš dar­bo, tiek iš iš­vy­kų, tiek iš pa­mo­kų.

Vie­nas įdo­mes­nių nu­ti­ko bir­že­lio mė­ne­sį, kai su mo­ki­niais iš­vy­ko­me į kon­kur­są. Tai bu­vo se­niai, bir­že­lis, lais­vė… Aš atė­jau į mo­kyk­lą su džem­pe­riu ir kup­ri­ne ir su­ti­kau mo­te­rį, ku­ri klai­džio­jo ir klau­sė, kaip pa­tek­ti į ba­sei­ną. Ji pa­si­tei­ra­vo, ke­lin­to­je kla­sė­je mo­kau­si, nors aš jau pen­ke­rius me­tus dir­bau mo­kyk­lo­je.

Man vi­sa­da sma­gu ma­ty­ti, kaip mo­ki­niai au­ga ir tam­pa res­pub­li­ki­nių olim­pia­dų lau­rea­tais. Tai yra tas gė­ris, ku­rio ne­ga­li pa­ma­tuo­ti – va­di­nu tai „pa­lū­ka­nų ga­vi­mu“. Tos pa­lū­ka­nos yra ge­ri įver­ti­ni­mai ir pa­žy­miai.

Iš­vy­kos vi­sa­da yra įsi­min­ti­nos. Man la­bai pa­tin­ka su mo­ki­niais at­ras­ti nau­jus marš­ru­tus. Mo­ki­niai bliz­gan­čio­mis aki­mis, kai su­ge­bi juos nu­ste­bin­ti net ma­ža de­ta­le – tai yra „vau“ mo­men­tai.

– Ko­kias vie­tas mėgs­ta­te ap­lan­ky­ti?

– Man prio­ri­te­tas yra gam­ta. Esu na­tū­ra­lios gam­tos ša­li­nin­kė, ir ma­ne la­bai trau­kia kal­nai bei ne­pa­žin­ti da­ly­kai. Su šei­ma esa­me ap­va­žia­vę di­džią­ją da­lį Lie­tu­vos ap­žval­gos bokš­tų ir re­gio­ni­nių par­kų lan­ky­to­jų cent­rų. Vi­sa­da sie­kia­me pa­ma­ty­ti ką nors nau­jo…..

DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 76 (2514)