Moks­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je – apie krikš­čio­niš­kuosius dia­lo­gus

Į Tel­šių vys­ku­po Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos sa­lę pa­kvies­ti Že­mai­ti­jos ir Lie­tu­vos is­to­ri­ja be­si­do­min­tys bend­ruo­me­nės na­riai. Su­reng­ta XVI cik­lo „Krikš­čio­ny­bės rai­dos kon­teks­tai“ moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Krikš­čio­niš­kie­ji dia­lo­gai: vi­suo­me­nės, kon­fe­si­jos, bend­ruo­me­nės nuo Vi­du­ram­žių iki XIX a.“, skir­ta Šven­to­jo Raš­to ver­tė­jo pre­la­to pro­f. An­ta­no Rub­šio 100-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ju­bi­lie­jui ir Že­mai­ti­jos krikš­to 610-ųjų me­tų su­kak­čiai pa­mi­nė­ti. Ren­gi­nį už­bai­gė pa­žin­tis su krikš­čio­niš­kų­jų dia­lo­gų at­spin­džiais Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ Sak­ra­li­nio pa­vel­do eks­po­zi­ci­jo­je, ku­rio­je pri­sta­ty­ta A. Rub­šiui skir­ta vie­no eks­po­na­to pa­ro­da.

An­ta­nas Rub­šys – Die­vo siųs­ta ge­ro­ji nau­jie­na

Ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je, ku­rio­je suor­ga­ni­zuo­ta kon­fe­ren­ci­ja, 1943–1944 m. mo­kė­si jau­nu­tis klie­ri­kas An­ta­nas Rub­šys (1923 m. lapk­ri­čio 5 d.–2002 m. rugp­jū­čio 27 d.). Jis bu­vo ki­lęs iš Lau­ku­vos pa­ra­pi­jos, Bu­čių kai­mo (Ši­la­lės r.). Iš čia jį ka­ro aud­ros nu­bloš­kė į Vo­kie­ti­ją (Eichš­te­tą), vė­liau – Ita­li­ją (Ro­mą) bei JAV (San Die­gą, Niu­jor­ką).

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, pre­la­tas pro­f. A. Rub­šys daž­nai at­vyk­da­vo į sa­vo pir­mą­ją Al­ma Ma­ter – Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ją, kur su stu­den­tais no­riai da­li­jo­si sa­vo įgy­to­mis ži­nio­mis, gar­sė­jo kaip dia­lo­go, to­le­ran­ci­jos, eru­di­ci­jos ir ypa­tin­go kuk­lu­mo žmo­gus. Vie­nuo­lė se­suo Ona Mi­kai­lai­tė ra­šė: „Jis bu­vo Die­vo siųs­to­ji „ge­ro­ji nau­jie­na“ mū­sų tau­tai, mū­sų jau­ni­mui, vi­siems, ku­rie tu­rė­jo pro­gos jį su­tik­ti. Vi­sa jo as­me­ny­bė žė­rė­jo Die­vo mei­le žmo­gui – priim­ta ir duo­da­ma kiek­vie­nam. Šven­ti­ni­mų pro­ga iš­spaus­din­ta­me pa­veiks­lė­ly­je bu­vo pa­si­rin­kęs žo­džius iš Pir­mo­jo Jo­no laiš­ko: „Mes pa­ži­no­me ir įti­kė­jo­me mei­lei, ku­ria Die­vas mus my­li“ (1 Jn 4, 16).

Kon­fe­ren­ci­jo­je – krikš­čio­niš­kų­jų dia­lo­gų ana­li­zė

Tel­šiuo­se vy­ku­sią moks­li­nę kon­fe­ren­ci­ją or­ga­ni­za­vo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas, Lie­tu­vių ka­ta­li­kų moks­lo aka­de­mi­ja, Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“, Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus. Pra­ne­ši­mus skai­tė Klai­pė­dos ir Vil­niaus uni­ver­si­te­tų, Lie­tu­vos kul­tū­ros ty­ri­mų ins­ti­tu­to, Pa­lan­gos ku­ror­to mu­zie­jaus moks­li­nin­kai: teo­lo­gai, is­to­ri­kai, li­te­ra­tū­ro­lo­gai ir me­no­ty­ri­nin­kai. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­vius svei­ki­no ir dar­bin­go lai­ko lin­kė­jo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­rė Ag­nė Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė, Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rė Eva Ston­ke­vi­čie­nė, Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­rius kan. Jo­nas Ačas.

Sa­vo pra­ne­ši­me mons. pro­f. dr. Ar­vy­das Ra­mo­nas at­sklei­dė dia­lo­go reikš­mę mū­sų vi­suo­me­nė­je, ku­rio­je, de­ja, vis la­biau įsi­ga­li mo­no­lo­gas, ne­no­ras iš­girs­ti ki­tą. Iš Tel­šių ki­lu­sios pro­f. dr. Ro­mos Bonč­ku­tės pra­ne­ši­mas bu­vo skir­tas is­to­ri­kui že­mai­čiui Si­mo­nui Dau­kan­tui, ku­rio 230-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes šie­met mi­ni­me. Doc. dr. Ma­rius Šča­vins­kas ir mgr. Egi­di­jus Mil­ta­kis ap­žvel­gė bal­tų pa­go­ny­bės na­ra­ty­vus ir Vo­kie­čių or­di­no chris­tia­ni­za­ci­jos me­to­dus bei jų kri­ti­ką XIV–XVI a. Prū­si­jos kro­ni­ko­se. Bib­li­jos įvaiz­di­ni­mą Švėkš­nos baž­ny­čios pa­veiks­lų cik­le ir jų są­sa­jas su Va­ka­rų Eu­ro­pos dai­le pri­sta­tė dr. As­ta Gi­niū­nie­nė.

Že­mai­čių ba­jo­rai mė­go by­li­nė­tis, o iš­li­ku­sio­se Že­mai­ti­jos teis­mo kny­go­se gau­su ži­nių apie XVII a. evan­ge­li­kus re­for­ma­tus, pa­sta­rų­jų veik­lą ir ko­vą teis­muo­se su ka­ta­li­kais, ku­riuos ap­ta­rė dr. Da­rius Vi­li­mas. Bū­si­mą Že­mai­čių vys­ku­pą Juo­za­pa­tą M. Kar­pį Šiau­rės ka­ro (1700–1721 m.) kas­die­ny­bė­je pri­sta­tė dr. Ru­gi­lė Pan­go­ny­tė. Li­vo­ni­jos ir Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės XV–XVI a. sie­nos at­min­tis sak­ra­li­niuo­se ob­jek­tuo­se (kop­ly­čio­se, baž­ny­čio­se ir t. t.) ir ke­lių tink­lo ypa­ty­bes, jų rai­dą XVI–XVII a. Že­mai­ti­jo­je pri­sta­tė doc. dr. Er­nes­tas Va­si­liaus­kas ir doc. dr. To­mas Čel­kis.

Vie­no eks­po­na­to pa­ro­da

Po moks­li­nės kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai pa­kvies­ti į Sak­ra­li­nio pa­vel­do eks­po­zi­ci­ją, ku­rio­je su­reng­ta vie­no eks­po­na­to pa­ro­da. Su­si­rin­ku­sie­siems pri­sta­ty­tas me­ni­nin­ko Mo­des­to Sau­kai­čio ori­gi­na­lus me­no ženk­las – ant stik­lo ta­py­tas, se­na­me lan­ge įrė­min­tas Se­no­jo Tes­ta­men­to iš ara­mė­jų, heb­ra­jų ir grai­kų kal­bų į lie­tu­vių kal­bą ver­tė­jo prel. pro­f. A. Rub­šio po­rtre­tas. Pa­mi­nė­ti­nas jo di­džiu­lis in­dė­lis, pa­de­dan­tis su­pras­ti Bib­li­ją, tai – jo iš­leis­tos kny­gos: „Rak­tas į Se­ną­jį Tes­ta­men­tą“, „Rak­tas į Nau­ją­jį Tes­ta­men­tą“, „Šven­to­jo Raš­to kraš­tuo­se“, „Rai­dė už­mu­ša, Dva­sia gai­vi­na“, „Ar­cheo­lo­gi­ja ir Šv. Raš­to is­to­riš­ku­mas“, „Is­la­mas“. Svar­biau­sias jo dar­bas – 1990–1995 m. į lie­tu­vių kal­bą iš­vers­tas ir iš­leis­tas Se­na­sis Tes­ta­men­tas. Už tai 1995 m. pro­f. A. Rub­šiui skir­ta Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė pre­mi­ja.

Pa­ro­do­je, ku­rią kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams pri­sta­tė Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ eks­kur­si­jų va­do­vė ir pa­ro­dos ku­ra­to­rė Ja­ni­na Bu­ce­vi­čė, ga­li­ma per­skai­ty­ti ir ap­žiū­rė­ti klie­ri­ko An­ta­no 1943 m. ra­šy­tą laiš­ką bu­vu­siam is­to­ri­jos mo­ky­to­jui Juo­zui Mic­ke­vi­čiui. Ja­me A. Rub­šys dė­ko­ja jam ir at­sklei­džia ypa­tin­gą Mo­ky­to­jo vaid­me­nį jau­no žmo­gaus gy­ve­ni­me. Taip pat eks­po­nuo­ja­mi nuo­trau­kų al­bu­mai, ku­riuos pa­ro­dai ma­lo­niai pa­sko­li­no pre­la­to An­ta­no se­suo poe­tė Te­re­sė Rub­šy­tė-Ūk­sie­nė.

Poe­tas Ka­zys Sant­va­ras apie jį ra­šė: „Kun. pro­f. An­ta­nas Rub­šys Šven­to­jo Raš­to kraš­tuo­se nar­do kaip sa­ka­las. Daž­nai su­si­da­ro įspū­dis, kad jis pa­ts tą se­no­vę, tą gi­lią praei­tį, sa­vo ko­jo­mis iš­vaikš­čio­jo, sa­vo aki­mis ją ma­tė, jos dra­mas ir tra­ge­di­jas sa­vo šir­dies krau­ju ap­lie­jo.“

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ eks­kur­si­jų va­do­vė Ja­ni­na BU­CE­VI­ČĖ