Vasario 21-ąją Telšių apskrities ligoninėje mirė Gerulių kaimo gyventojas Vladislovas Serepinas. Tėvo bei sutuoktinio netekę artimieji įsitikinę, kad ligonį buvo galima išgelbėti, jei medikai į situaciją nebūtų pažvelgę pro pirštus.
Ligoninės atstovai savo ruožtu ginasi metamų kaltinimų ir teigia, kad gydytojai padarė viską, ką galėjo.
Mirusio V. Serepino žmona Adelė pasakojo, kad jos sutuoktinis vasario 18 dieną pasijuto itin prastai: pradėjo mėlynuoti lūpos, kamavo dusulys, vyras skundėsi, jog duria nugaros srityje, turėjo 37 ir kelias dalis laipsnių temperatūros.
Nors šešiasdešimt dvejų metų ūkininkas vengė ligoninių, daktarų, tačiau tą vakarą jis sutiko, kad žmona iškviestų greitąją medicinos pagalbą.
Atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja negaluojančiam žmogui suleido vaistų, uždėjo deguonies aparatą. Tuomet dūstantis ligonis pasakęs žmonai, kad pasijuto daug geriau.
Atvežė į ligoninę
Po keturiasdešimties bendro gyvenimo metų vyro netekusi moteris teigė, jog tą vakarą į jų namus atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja buvo itin rūpestinga ir paslaugi – parklupusi ant kelių, stengėsi padėti jos vyrui. Nors našlė nežino tos moters vardo, prisimena, kad ji buvo šviesiais plaukais.
Ši medikė neslėpė, jog Vladislovą būtina gabenti į ligoninę, nes pirminės pagalbos jam neužteks. Buvo jau vidurnaktis, kai greitosios medicinos pagalbos automobiliu ūkininkas, lydimas žmonos, buvo atvežtas į Priėmimo skyrių.
Našlė prisiminė, jog jau nuo pirmų minučių, praleistų ligoninėje, teko susidurti su medikų abejingumu. Esą tą naktį budėjusi Genė Pocienė sukritikavo greitosios medicinos pagalbos darbuotoją, kam ši atvežė vyriškį į ligoninę – neva pagalbą jam reikėjo suteikti namuose.
Negaluojantį žmogų nuspręsta paguldyti į Vidaus ligų skyrių. Adelė norėjusi palydėti savo vyrą į palatą, bet iš G. Pocienės teigė išgirdusi komentarą, kad nėra čia ko vaikščioti naktimis, nes gali prabusti kiti ligoniai.
Tą naktį moterį į namus Gerulių kaime parvežė Telšiuose gyvenanti dukra.
Našlė tvirtino, kad jos vyras sirgo bronchine astma bei liga, kuri naikina plaučius, buvo dvidešimt procentų darbingas.
Prašė padėti
Velionio dukra pasakojo, kad penktadienį, dieną, jai atvykus į ligoninę, palatoje gulintis tėvas pasakęs, jog pas jį dar nebuvo užsukęs daktaras. Dusulio kamuojamas vyras teigė, kad jam buvo pastatyta tik lašelinė.
„Savą žmogų pažįsti, todėl supranti, kai jis blogai jaučiasi. Mačiau, kad jam buvo sutrikęs kvėpavimas“, – apie Vladislovo būklę kalbėjo jo sutuoktinė.
Palatą, kurioje gulėjo V. Serepinas, tądien prižiūrėjo gydytoja Birutė Vaidakavičienė.
„Pastebėjau, kaip ji išleido kitą ligonį į namus, o prie mano vyro net nepriėjo, net nepažvelgė į jį“, – apie B. Vaidakavičienę verkdama pasakojo Adelė. Tuomet nerimo kamuojama moteris pati nuėjo pas šią gydytoją ir paprašė padėti jos vyrui.
„Tokia jau tradicija, kad daktarui reikia atsilyginti. Mama taip ir padarė“, – neslėpė viena iš keturių ūkininko dukrų. Tačiau, ir pamaloninta, gydytoja esą nesuminkštėjo.
„Prašiau padaryti ką nors, kad tik mano vyras nedustų. Man ji pasakė, kad yra mačiusi ir sunkesnių ligonių, o vyrą esą kamuoja tik įsisenėjęs bronchitas“, – tramdydama nuoskaudą pasakojo našle tapusi moteris.
Neišprašius deguonies kaukės iš gydytojos, dūstančio vyro artimieji paprašė ligoninės personalo darbuotojos, kad skirtų ligoniui inhaliatorių. Tačiau negavo ir jo. „Pasakėme, kad patys turime jį namuose, tad galime atsivežti. Tuomet slaugytoja pasakė, kad taip ir padarytume“, – abejingumu stebėjosi ūkininko dukra.
„Neišgirdome jokio paaiškinimo, kas yra tėvui. Daktarės ir slaugytojos buvo per daug užsiėmusios, nes prekeivė buvo atnešusi parduoti apatinio trikotažo“, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė mirusio vyro dukra.
Į prašymą vežti dūstantį vyrą į Reanimacijos skyrių B. Vaidakavičienė bei kitądien budėjusi medikė esą atsakydavo, kad ten nėra vietos.
Pakilo temperatūra
Šešiasdešimt dvejų metų pacientą ligoninėje pradėjo kankinti temperatūros pokyčiai. Pasak artimųjų, pamatavus ligonio temperatūrą, elektroninis termometras parodė 33,7 laipsnio temperatūros. „Pagalvojome, kad pasibaigė termometro baterija, tad paprašėme termometro su gyvsidabriu. Tačiau ir šis rodė temperatūrą nuo 33 su keliomis dalimis iki 34 laipsnių“, – kalbėjo velionio artimieji.
Vyriškio kakta tuo metu buvo labai šalta, jo kūną krėtė šaltas prakaitas. Pasakę slaugytojai apie itin žemą vyriškio temperatūrą, artimieji teigė išgirdę, kad ji yra normali.
Vėliau, kaip pasakojo artimiausi ligonio žmonės, jo temperatūra pakilo tiek, kad buvo pilnas gyvsidabrio termometras. Vyriškį tuo metu neįprastai troškino, jis geso tiesiog akyse. „Viena iš slaugytojų, pamačiusi, kad vyro temperatūra tokia aukšta, ištarė, kad to dar nėra mačiusi gyvenime“, – prisiminė velionio žmona ir mano, kad jos vyras savyje tiesiog degė.
Šeštadienio dieną ūkininko būklė smarkiai pablogėjo, tačiau, artimųjų žodžiais, net ir tada medikai esą nesutiko jo perkelti į Reanimacijos skyrių – pasakė, kad ten nėra vietos. Tądien ligoniui esą jau buvo duota deguonies kaukė.
Perkėlė į Reanimacijos skyrių
„Šeštadienį, apie 18.45 val., tėvą perkėlė į Reanimacijos skyrių – vietos stebuklingu būdu atsirado. Daktarai mums pasakė, kad į Reanimacijos skyrių jis jau buvo atvežtas be gyvybės ženklų, nebefunkcionavo vidaus organai“, – pasakojo mirusiojo dukra.
Vyro gyvybė užgeso sekmadienio vakare, praėjus mažiau nei trims paroms nuo paguldymo į ligoninę. Mirties priežastis – lėtinis obstrukcinis bronchitas su paūmėjimu. Velionio artimieji tikino, kad, jei medikai būtų išklausę jų maldavimų ir paguldę vyrą į Reanimacijos skyrių anksčiau, šiandien jis gal dar būtų gyvas.
Mirusiojo artimieji neslėpė, kad Reanimacijos skyriuje jų tėvui itin stengėsi padėti gydytoja Daina Bumblauskienė – ji esą pajungė daugybę gyvybę palaikančių aparatų, trynė ligonį su spiritu, po pažastimis kišo ledus, stengdamasi numušti temperatūrą. „Ši gydytoja atliko savo darbą ir pareigą – to negalime pasakyti apie kitus, su kuriais teko susidurti“, – sakė velionio dukra.
Artimieji šiltais žodžiais minėjo ir UAB „Telšių sveikata“ direktorių Alvydą Rimašauską, kuris buvo mirusio vyro šeimos gydytojas.
Neigia kaltę
Laikinai Telšių apskrities ligoninės direktorės pareigas einanti Jovita Seiliuvienė teigė, kad medikai, gydydami V. Serepiną, padarė viską, ką galėjo: keletą kartų buvo atlikti kraujo, kiti tyrimai, du kartus plaučių rentgenas, buvo skiriami antibiotikai, kiti medikamentai. Pacientas, medikės teigimu, į ligoninę buvo atvežtas vasario 18 d., 23.50 val., šeštadienį jo būklė pablogėjo, o mirė sekmadienį, t. y. vasario 21 d., 21.50 val.
Pasak J. Seiliuvienės, V. Serepinas buvo sunkus ligonis, „senas plautininkas“, dėl plaučių nepakankamumo jam buvo išsivystęs ir širdies nepakankamumas. Žmogui esą buvo skirta slauga.
Į tokius ligonius, kaip sakė medikė, dažnai nusitaiko įvairios infekcijos, o jos gali pabloginti būklę. Atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatyta, kad vyro plaučiuose yra uždegimas.
B. Vaidakavičienė budėjo pirmąją dieną, kurią V. Serepinas praleido Vidaus ligų skyriuje. Ši medikė su ja bendravusiai J. Seiliuvienei neigė, kad nebuvo priėjusi prie savo paciento – sakė, kad tuo metu, kai lankė ligonį, jis ramiai gulėjo lovoje. Ligos istorijoje B. Vaidakavičienė parašė, kad ramybės būsenoje vyriškis mažiau dūsta, o kai pasijudina – dusulys paūmėja. Deguonies kaukės gydytoja pacientui neskyrusi, nes esą nematė tam būtinybės.
J. Seiliuvienė informavo, kad pacientą į Reanimacijos skyrių perkėlė gydytoja Elvyra Sipavičienė.
Antroji medikė, kurią velionio V. Serepino artimieji kaltina abejingumu, – G. Pocienė.
Direktorę pavaduojanti gydytoja tvirtino, jog G. Pocienė yra viena geriausių ligoninės specialisčių, tad sunku patikėti, kad ji su sergančiu žmogumi ar jo artimaisiais galėjo elgtis nepagarbiai. Pašnekovė sakė, kad G. Pocienė neigė, kad V. Serepiną į ligoninę atvežusiems greitosios medicinos pagalbos darbuotojams pažėrė priekaištų, o išgirdusi, kad yra kaltinama abejingumu, labai susijaudino.
„Nematau, kad kažko, gydant šį ligonį, nebūtų padaryta. Žmogus tikrai nebuvo paliktas likimo valiai, tačiau, jei giminės taip mano, tegu kreipiasi, kad viskas būtų ištirta“, – kalbėjo J. Seiliuvienė. Medikė neslėpė, jog dažnai pasitaiko nesusipratimų, ypač kai tarp paciento artimųjų būna medikų – tuomet jie, nežinodami tikros situacijos, viską paaštrina.