
Trečiadienį, spalio 27-ąją, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjo valstybės kaltintojo ir nukentėjusiųjų skundus dėl teismo nuosprendžio Mažeikių mieste gyvenančiam Sigitui Kakčiui. Baudžiamojoje byloje, kurioje Regioninei Mažeikių ligoninei vadovaujantis 65 metų S. Kaktys kaltintas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, 2021 m. gegužės 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Apeliacinės instancijos teismas byloje atliko atnaujintą įrodymų tyrimą. Teisiamajame posėdyje teisėjų kolegija atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. klausė, ar įvykio metu jis galėjęs važiuoti apie 149 kilometrus per valandą greičiu. S. K. atsakė, jog į automobilio spidometrą tada tiesiog nežiūrėjęs. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės patikslino, kad besąlygiškai pripažįstąs viršijęs greitį, neginčija ekspertų pateiktų išvadų, sutinka su tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios ir yra nurodytos šios bylos kaltinamajame akte.
Byloje valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė paprašė S. K. patikslinti, kiek kartų jis yra baustas administracine tvarka. S. K. sakė, jog daugiausia baustas už greičio viršijimą, du kartus greitis buvo viršytas po tragiško įvykio. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės negalėjo pasakyti, kodėl nukentėjusieji savo skunde nurodo, kad jam būtų taikoma griežtesnė baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti S. K. vairuoti transporto priemones vieneriems metams, kaip ir yra nusprendęs bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, o gerokai ilgesniam laikotarpiui. S. K. tokią nukentėjusiųjų poziciją pavadino, jo žodžiais, labiau emocine.
Prokurorė savo kalboje pabrėžė, kad S. Kaktys ne kartą yra baustas už greičio viršijimą, anot jos, du kartus už greičio viršijimą vyras baustas jau po fatališkai pasibaigusios avarijos. Valstybės kaltintoja teigė palaikanti savo kolegos pateiktą apeliacinį skundą, kuriame apeliacinės instancijos teismo prašoma priimti naują nuosprendį – už padarytą nusikalstamą veiką S. K. pripažinti kaltu ir jam paskirti vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Taip pat prokuroras prašo uždrausti S. K. vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. gynėjas savo kalboje teisėjų kolegijos prašė atmesti nukentėjusiųjų ir prokuroro pateiktus apeliacinius skundus, advokatas pabrėžė, jog šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybės kaltintojas neprieštaravo, kad ši byla būtų išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Advokatas teigė nematąs jokio pagrindo jo ginamajam taikyti griežtesnę baudžiamojo poveikio priemonę, anot jo, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis šalyje susiformavusia teismų praktika. S. K. gynėjas pridūrė, kad jo ginamasis nukentėjusiesiems didžiąją dalį žalos jau atlygino.
Mažamečio berniuko mirtimi pasibaigusi avarija įvyko 2018 m. lapkričio 15 d. Mažeikių rajone esančiame Balėnos kaime. Teisme nustatyta, kad lemtingąją dieną S. K. vairuodamas lengvąjį automobilį „Volvo S90“ važiavo Mažeikių link apie 149 kilometrų per valandą greičiu, nors tame kelio ruože nustatytas maksimalus leistinas greitis – 90 kilometrų per valandą. Pažymima, kad artėdamas prie priešinio eismo juostoje sustojusio mokyklinio autobuso „VW Crafter Altas“ su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, S. K. vairuojamas lengvasis automobilis nesulėtino greičio ir nesustojo iškilus grėsmei eismo saugumui praleisti vaikus. Tragedijos metu S. Kakčio vairuojamas „Volvo“ partrenkė iš mokyklinio autobuso išlipusį ir važiuojamąją kelio dalį kirtusį mažametį. Dėl daugybinių kaukolės skliauto ir pamato kaulio lūžių, galvos smegenų sumušimo ir aortos krūtininės dalies plyšimo berniukas įvykio vietoje žuvo.
Kaltinamasis teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino. Teigė, jog tada jis nepastebėjo kelyje esančio mokyklinio autobuso, neatpažino jo spalvos ir jo paties, nesulėtino greičio ir, iš automobilio galinės dalies išbėgus vaikui, jį partrenkė. S. Kaktys prisiėmė atsakomybę dėl to, kad neįvertino važiavimo aplinkybių. Vienoje gydymo įstaigų vadovu dirbantis S. K. dėl tragiškai pasibaigusios avarijos kaltino tik save.
Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis S. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, neginčijo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, susitaikė su nukentėjusiaisiais, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai šią bylą išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu S. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teismas S. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Teismo sprendimu patvirtintas kaltinamojo S. K. ir nukentėjusiųjų pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo, kuriame kaltinamasis su nukentėjusiaisiais aptarė likusios nesumokėtos 60 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą pagal mokėjimo grafiką.
Tačiau šį nuosprendį Šiaulių apygardos teismui apskundė ir prokuroras, ir nukentėjusieji. Valstybės kaltintojas apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują nuosprendį – už padarytą nusikalstamą veiką S. K. pripažinti kaltu ir jam paskirti vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Taip pat prokuroras prašo uždrausti S. K. vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Žuvusiojo berniuko tėvai savo apeliaciniame skunde nurodė, jog su pirmosios instancijos sprendimu nesutinka iš dalies. Anot jų, uždraudimas S. K. vairuoti transporto priemonę vieneriems metams esanti per švelni. Nukentėjusieji pabrėžė, jog S. K. už greičio viršijimą administracine tvarka anksčiau baustas 8 kartus, o po nusikaltimo padarymo už greičio viršijimą baustas du kartus. Anot apeliantų, S. K. dėl savo elgesio nedaro jokių išvadų ir toliau pažeidinėja kelių eismo taisykles, viršija greitį ir taip kelia pavojų visuomenei. Nukentėjusieji mano, kad S. K. vairuoti transporto priemones turi būti uždrausta ilgesniam laikotarpiui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, jog pagrindo nesutikti su nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis, nėra. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teisme kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai, papasakojo apie bylos aplinkybes, gailėjosi, kad padarė avariją, kuri nusinešė vaiko gyvybę, nukentėjusiesiems sumokėjo didžiąją padarytos žalos dalį. Valstybės kaltintojo apeliacinį skundą teismas atmetė. Nukentėjusiųjų apeliacinį skundą teisėjų kolegija patenkino iš dalies – S. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą pailgino iki dviejų metų. Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis teisėjų kolegijos palikta nepakeista.
Parengta pagal Šiaulių apygardos teismo inf.