Mažojo turgelio prekybininkai iškeliami į aikštelę

Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo bandoma bent laikinai išspręsti Mažojo turgelio prekeivių, prekiaujančių ne maisto produktais, problemą. Kaip jau žinoma, birželio mėnesį ketinama kabinti spyną ant Mažojo turgelio (Naujoji g. 5B, Telšiai) vartų. Prekiaujantys maisto produktais asmenys turės galimybę savo veiklą vykdyti kitoje gatvės pusėje įrengtoje naujoje turgavietėje, o likusiems ši galimybė bus neprieinama.

Tad rajono politikai po ilgų diskusijų nusprendė leisti vienerius metus prekybininkams naudotis šalia Mažojo turgelio esančia aikštele. Teritorija būtų aptverta, nusamdytas prižiūrėtojas, pastatytas biotualetas. Joje esą sutilptų apie 10 prekybos vietų. Leidimas prekiauti kainuos 3 Eur už vieną dieną arba 65 Eur per mėnesį.

Antanas NEKRAŠIUS

Praėjusį trečiadienį Telšių rajono savivaldybės taryba papildė vietinės rinkliavos sąrašą leidimu prekiauti ar teikti paslaugas teritorijoje, esančioje adresu: Naujoji g. 5D, Telšiai. Laikina vieta prekiauti kainuos 3 Eur per dieną arba 65 Eur per mėnesį.

Savivaldybė į teritoriją investuos 7 500 Eur. Už šias lėšas bus aptverta aikštelė (4 500 Eur), nusamdytas prižiūrėtojas (2 200 Eur) bei pastatytas biotualetas (800 Eur). Planuojama, kad aikštelė su 10 prekybos vietų funkcionuos vienerius metus ir, patvirtinus vietinės rinkliavos įkainį 3 Eur už vieną dieną ir 65 Eur per mėnesį, įrengimo išlaidos bus padengtos per tokį pat laikotarpį.

Prekybos vietų neįrengs

„Pagal sprendimo projektą matau, kad aikštelė bus aptverta tvora, bet kad būtų įrengtos pačios prekyvietės – ne, – trečiadienį svarstant sprendimo projektą pastebėjo Tarybos narė Vilma Rumšienė. – Kai Administracijos direktorius Tomas Katkus dar buvo Tarybos narys, labai įnirtingai kovojo už tai, kad padėtų prekybininkams. Bet šiandien matome, kad nieko nėra daroma. Labai gaila, kad tuos žmones išvarome į gatvę ir patiems aikštelėje liepiame susikalti prekystalius. Mere, tie žmonės nėra labai turtingi, kad galėtų tai padaryti. Savivaldybė turėtų padėti – įrengti prekybai skirtas vietas.“

Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas kolegei atsakė, jog svarstomu sprendimu ir ieškoma galimybės, kaip laikinai būtų galima pagelbėti be prekybos vietos likusiems prekeiviams. Anot mero, statyti sudėtingesnius pastatus – prekybai skirtus paviljonus, pavėsines – draudžia Telšių senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniai. Juos reikia keisti, po to rengti detalųjį planą, numatyti lėšų biudžete. Esą tai truktų ilgai, o Mažojo turgelio prekeiviams prekybos vietų reikia jau šiandien. „Kitas dalykas – jeigu Savivaldybė kiekvienam verslininkui pradės statyti pastatus prekybai, norinčiųjų neatsiginsime“, – pabrėžė K. Gusarovas.

Posėdyje dalyvavęs Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus sakė, jog V. Rumšienė teisingai pastebėjo, kad būdamas Tarybos nariu jis aktyviai domėjosi prekeivių problema ir tuometiniam Administracijos vadovui parašė ne vieną raštą. „Dabar, pats eidamas Administracijos direktoriaus pareigas, turiu ženkliai daugiau informacijos. Ši teritorija priklauso kultūros paveldui. Savivaldybė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl minėto sklypo užstatymo. Gavome atsakymą, kad tai yra draudžiama. <…> Atsižvelgiant į esamą situaciją teritorijoje galima statyti tvorą. Aplink Mažąjį turgelį daugiau sklypų, kuriais disponuotų Savivaldybė, nėra: privačios, komercinės paskirties teritorijos. Juose gal ir būtų galima įrengti turgavietę, bet Savivaldybė laikosi pozicijos neinvestuoti lėšų į privačius sklypus. To niekada nedarė ir neketina daryti“, – kalbėjo T. Katkus.

T. Lekavičius merui: „Vienas iš jūsų yra melagėlis: jūs arba direktorius“

„Jūs norite įrengti prekyvietę aikštelėje, kurioje tai draudžiama? – į diskusijas įsitraukė Tarybos narys Tomas Lekavičius. – Ten yra elektromobilių įkrovimo aikštelė. Tai Europos Sąjungos projektas, todėl penkerius metus turi būti suteikta prieiga prie jos. Kitas dalykas – laikinoje aikštelėje planuojama įrengti laikiną tvorą, t. y. išleisti pinigus jai pastatyti, kad vėliau būtų nugriauta?“

T. Lekavičius prisiminė, jog be prekybos vietos likusių prekybininkų problemos sprendimas jau buvo rastas anksčiau: „Kai ėjau Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvome radę privatų sklypą šalia Mažojo turgelio. Su jo savininku, prekeiviais netgi pasirašėme ketinimų protokolą. <…> Mano žiniomis, to sklypo savininkas atiduotų sklypą panaudos pagrindais 5–10 metų laikotarpiui neatlygintinai. Savivaldybei reikia tik įrengti ten turgavietę.“ Kodėl šis sprendimas nebuvo įgyvendintas, T. Lekavičius pasakyti negalėjo, kadangi Telšių butų ūkyje nuo praėjusių metų rudens nebedirba.

„Nežinau, ką jūs dirbote Telšių butų ūkyje, bet tikrai buvote paskleidęs gandą, kad viskas gerai ir turgelis bus, – į T. Lekavičiaus pasisakymą replikavo meras K. Gusarovas. – Mes pasikvietėme Telšių butų ūkio direktorių, ir jis pasakė, kad apie tai nieko nežino. Pirma, reikėtų jums su buvusiu darbdaviu išsiaiškinti, o po to kalbėti.“

Į šiuos rajono vadovo žodžius T. Lekavičius atrėžė: „Tokiu atveju arba jūs nieko nežinote apie Telšių butų ūkio veiklą ir jos nekontroliuojate, arba vienas iš jūsų yra melagėlis: jūs arba direktorius. Yra valdybos protokolai, netgi pritarimas daryti prekyvietę, pasirašyti ketinimų protokolai ir pan.“

Nėra nieko amžinesnio už laikinumą

Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Trečiokas pastebėjo, kad svarstyti teikiamas sprendimas yra pavyzdinis, kaip nereikia daryti. „Aš suprantu – yra problema, nes tinkamų vietų prekiauti nėra. Lengviausia yra nieko nedaryti – atitverti stovėjimo aikštelę tvora… kur jūs matėte prekybos vietas aikštelėse ar gatvėse? Tada atitverkite dalį Savivaldybės aikštelės – tegul ten prekiauja. Na, nerimta! – piktinosi K. Trečiokas. – Reikia sušaukti Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdį, priimti rimtus sprendimus dėl Telšių prekyviečių: turėtume nustatyti konkrečias vietas, jei reikia – parengti ir detalųjį planą. <…> Tikrai nebalsuosiu už tai, kad būtų atitverta aikštelė ir leista prekiauti. Tai – ne sprendimas.“

K. Gusarovas dar kartą pakartojo, kad jeigu Taryba nuspręs eiti ilguoju keliu, t. y. derinti vietą, gauti leidimus, rengti detalųjį planą, ieškoti lėšų turgavietei įrengti – tai užtruks. O verslui reikia šiandien kažkur įsikurti.

„Klausimas gvildenamas dvejus metus. Buvo jau galima priimti sprendimus, kalbėtis tiek su žmonėmis, tiek su paveldu, tiek su verslininkais, – pažymėjo Tarybos narys Imantas Motiejūnas. – Sutikčiau, jog tą klausimą reikia spręsti kompleksiškai, kad neprisistatytų prekeiviai visokių „šalašų“ ir neišdarkytume miesto vaizdo. <…> Naujoji g. 5 D – paskutinis likęs sklypas, kuriuo disponuoja Savivaldybė ir kuriame galima prekiauti. Todėl reikia spręsti, kad tą sklypą pritaikyti prekyvietei. Pinigų įrengti pastogines, kad jos atrodytų estetiškai, tikrai nereikia daug. Ne jie (prekeiviai, – red.) turėtų susikalti kažkokį stalą, nes kai jie patys susikals – taip ir atrodys. Turi būti įrengta padori prekyvietė.“

Rajono vadovas pritarė Tarybos narių išsakytoms mintims, tačiau pridūrė, jog visa tai atsimuša į ilgai trunkančias procedūras. Todėl paskelbus balsavimą balsų dauguma buvo nuspręsta leisti vienerius metus prekybininkams naudotis šalia Mažojo turgelio esančia aikštele.