
Tryškiuose gyvenanti Lina Meškauskaitė prieš gerą pusmetį pradėjo kurti mandalas. Pasak moters, piešdama mandalas, ji ne tik pažino ir išlaisvino savo vidinį pasaulį, bet kartu atrado pomėgį, kurį, jos manymu, kiekvienas žmogus savyje turi, tik reikia jį aptikti ir leisti jam skleistis.
Pradžioje Linos mandalos buvusios bespalvės, šiandien jos švyti įvairiausiomis spalvomis. Kartu su mandalų piešimu pasikeitė ir moters gyvenimas. „Mandalų kūrimas – meniškas savistabos įrankis“, – tikino tryškiškė.
Aurelija SERVIENĖ
Netikėjo, kad moka piešti
L. Meškauskaitę į mandalų pasaulį atvedė pažintis su tryškiške Nomeda Dužinskaite-Statkiene. Pastaroji Tryškiuose organizavo moterų susibūrimus, kurių metu vyko rankdarbių gamyba, įvairios terapijos, piešimas ir kiti darbeliai. Prisijungti buvo pakviesta ir Lina. Moteris atviravo, jog pradžioje į šiuos užsiėmimus ji žiūrėjo gana skeptiškai, ir manė, jog ši veikla tikrai ne jai.
„Mokėjau siūti, modeliuoti, patiko rankdarbiai, tačiau kai išgirdau, jog teks piešti, supratau, kad čia tikrai ne man. Su piešimu buvau susipykusi jau mokyklos laikais, todėl nenorėjau švaistyti tam laiko. Pamaniau, nupiešiu keletą mandalų vien dėl to, kad „perlipčiau per save“. Taip viskas ir prasidėjo… Užsiėmimai pabudino mano kūrybinį potencialą, atvėrė duris į gilesnį savęs pažinimą, pažadino moteriškumą“, – prisipažino pašnekovė.
Šiandien Lina maldalų piešimui skiria visą savo laisvalaikį ir prisipažįsta, jog niekaip negalinti sustoti – naujos mintys, idėjos tiesiog veržiasi neišsenkamai.
Pusšimtis įvairiaspalvių mandalų
Pirmieji moters piešiniai buvo bespalviai – dominavo pilka ir juoda. Ir ji puikiai supranta, kodėl tada taip buvo: „Išgyvenau nelengvą laikotarpį, kuris tada ir atsispindėjo mano kūriniuose.“ Tačiau laiku bėgant mandalos vis ryškėjo, įsiliejo mėlyna, raudona, žalia, rožinė ir kitos spalvos.
Šiandien tryškiškės kolekcijoje – jau pusšimtis įvairiaspalvių mandalų. Joms piešti ji naudoja flomasterius, rašiklius, pieštukus, akvarelę.
Įvairiose terapijose yra kalbama, jog iš viso reikia nupiešti 108 mandalas, o tada jau kiekvienam žmogui individualiai kažkas gyvenime įvyksta. Kad maldalų piešimas keičia vidinį žmogaus pasaulį, Lina sakė tuo jau įsitikinusi.
Gili savianalizė
Piešdama mandalas Lina neturi jokio vedlio. Jas piešia taip, kaip jai išeina, kaip išplaukia iš jos vidaus. Pirmiausia popieriaus lape skriestuvu ji nusipiešia pagrindą – „Gyvybės gėlėlę“, o jau toliau improvizuoja.
Svarbiausia, teigė pašnekovė, yra sau leisti atsipalaiduoti ir piešti, tiesiog negalvoti apie spalvas ar kažkokius derinius, schemas. Naudoti tą spalvą, kurios tuo metu norisi pagal nuotaiką. O paskui jau galima visa tai analizuoti ir daug apie save sužinoti – tai labai gili savianalizė.
Mandalų piešimą ji įvardija kaip savo mėgstamą užsiėmimą, kuriam vis sunkiau atsispirti: „Kai aš piešiu, visiškai nieko nemąstau, tai yra visiškas atsipalaidavimas, tiesiog išėjimas iš proto.“