Luo­kės folk­lo­ro an­samb­liui „Šat­ri­ja“ – pen­kias­de­šimt

Šie­met Luo­kės folk­lo­ro an­samb­lis „Šat­ri­ja“ skai­čiuo­ja 50-uo­sius ak­ty­vios kū­ry­bi­nės veik­los me­tus. Ko­lek­ty­vo na­rius dai­nuo­ti ir mu­zi­kuo­ti bu­ria va­do­vė Vi­li­ja Be­ne­šie­nė.

Bir­že­lio 24 die­ną an­samb­lio na­riai vi­sus kvie­čia į ju­bi­lie­ji­nę folk­lo­ro šven­tę „Že­maitē dai­niou – laukā lin­gou“ Luo­kės bend­ruo­me­nės na­mų kie­me­ly­je: pa­si­klau­sy­ti kon­cer­to, drau­ge pa­dai­nuo­ti, pa­si­da­ly­ti pri­si­mi­ni­mais.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Is­to­ri­ja

1972 m. pir­mą kar­tą vie­šai Luo­kė­je pa­si­ro­dė et­nog­ra­fi­nė gru­pė. Bė­gant me­tams, liau­dies mu­zi­kan­tų gre­tos vis au­go, pra­si­dė­jo kon­cer­ti­nė veik­la, o žiū­ro­vai plūs­te plū­do jų klau­sy­tis. 1974 m. luo­kiš­kių et­nog­ra­fi­nį an­samb­lį su­da­rė 28 da­ly­viai. Jie įra­šė pir­mą­ją sa­vo ko­lek­ty­vo dai­nų plokš­te­lę, pra­dė­jo da­ly­vau­ti dai­nų šven­tė­se, kon­kur­suo­se. An­samb­lis ta­po vis la­biau ži­no­mas ir kvie­čia­mas kon­cer­tuo­ti į sos­ti­nę.

1986 m. an­samb­liui bu­vo su­teik­tas liau­dies ko­lek­ty­vo var­das „Šat­ri­ja“. Ta­da ko­lek­ty­vui va­do­va­vo jo įkū­rė­ja Joa­na Vai­gaus­kai­tė-Mi­siū­nie­nė. 2000 m. kar­tu su ja pra­dė­jo dirb­ti jos duk­te­rė­čia Vi­li­ja Vai­gaus­kai­tė-Be­ne­šie­nė.

An­samb­liui 2002 m. mi­nint 30-uo­sius gy­va­vi­mo me­tus, jam va­do­va­vo V. Be­ne­šie­nė ir Dia­na Kai­rie­nė. 2009 m. va­do­vės pa­rei­gų ėmė­si tuo­me­ti­nė an­samb­lio da­ly­vė So­fi­ja Če­gie­nė. 2010 m., po trum­pos per­trau­kos, prie „Šat­ri­jos“ vai­ro vėl grį­žo V. Be­ne­šie­nė. Ji sėk­min­gai va­do­vau­ja iki šių die­nų.

Šian­die­ni­nė „Šat­ri­ja“

Šių die­nų an­samb­ly­je – sep­ty­nio­li­ka dai­nuo­jan­čių, šo­kan­čių, mu­zi­kuo­jan­čių na­rių. Pa­sak va­do­vės, vie­ni – itin šau­nūs šo­kė­jai, ki­ti pa­si­žy­mi ypa­tin­gu bal­su, tre­ti pui­kiai mu­zi­kuo­ja. O svar­biau­sia, jog jie vi­si taip rei­ka­lin­gi an­samb­liui! „Esa­me ma­ža bend­ruo­me­nė di­de­lė­je Luo­kės bend­ruo­me­nė­je“, – kal­bė­jo V. Be­ne­šie­nė.

Ge­rų žo­džių va­do­vė ne­gai­li ir dar vie­nam be­veik ko­lek­ty­vo na­riui, jų ke­lio­nių pa­ly­do­vui – vai­ruo­to­jui Bla­žie­jui Macei­kiui.

An­samb­ly­je dai­nuo­ja ne tik luo­kiš­kiai – dai­nos my­lė­to­jų at­vyks­ta iš Viekš­na­lių, Upy­nos, Kau­na­ta­vos, Bir­žu­vė­nų.

Vie­na il­giau­siai ko­lek­ty­ve esan­čių na­rių – tai Da­nu­tė Ur­ni­ky­tė-Ba­guš­kie­nė, bu­vu­si kul­tū­ros na­mų di­rek­to­rė, mo­ky­to­ja, ku­rios vi­sas gy­ve­ni­mas pra­bė­go kar­tu su an­samb­liu. Atė­jus Da­nu­tei, ne­tru­kus jos pė­do­mis pa­se­kė Ire­na Vaš­vi­lai­tė, ku­ri an­samb­lio gre­to­se (su pertraukomis) skai­čiuo­ja jau 42-uo­sius me­tus. O koks džiaugs­mas ko­lek­ty­vo gre­to­se ma­ty­ti dar dvi ilgametes dalyves – Genovai­tę Lin­ku­vie­nę ir Li­ną Balčiūnę.

Ne­leng­va pra­džia ka­pe­lo­je bu­vo Jus­ti­nui Kas­pa­ra­vi­čiui, o šian­dien jis ne­pa­kei­čia­mas dai­ni­nin­kas. Al­bi­nas Pau­laus­kas prie ko­lek­ty­vo pri­si­jun­gė kaip šo­kė­jas, o da­bar ne­drą­siai jau ir dai­ną už­trau­kia.

Vac­lo­vas Bra­žas – ar­mo­ni­ki­nin­kas nu­me­ris vie­nas. Atė­jęs gro­ti ar­mo­ni­ka, sa­va­ran­kiš­kai dar iš­mo­ko gro­ti har­mo­ni­ne ar­mo­ni­ka, kas tik­rai, anot va­do­vės, nė­ra pa­pras­ta. Pa­gar­ba jam už že­mai­tiš­ką už­si­spy­ri­mą!

Vy­tau­tas Žei­mys – mu­zi­kan­tas nuo gi­mi­mo, gro­jan­tis ar­mo­ni­ka ir ba­ja­nu. Džiu­gu, jog ko­lek­ty­vo gre­to­se ir Egi­di­jus Be­ne­šas – šo­kė­jas, Sta­sys Lin­kus – būg­ni­nin­kas ir šokėjas, o ką jau be­kal­bė­ti apie Drą­su­tį Bal­čiū­ną, ku­ris ne tik mu­zi­ki­niais ga­bu­mais pa­si­žy­mi, bet ir nuo­tai­ką vi­siems pa­ke­lia sa­vo šmaikš­čiais pa­juo­ka­vi­mais. Ir čia pat pa­kal­bin­tas žo­džio ki­še­nė­je neieš­ko, po­ri­na vi­są tie­są apie va­do­vę: „Va­do­vė my­li vi­sus an­samb­lio na­rius – vy­rus, bet jais ne­pa­si­ti­ki. Prieš kiek­vie­ną kon­cer­tą mums skry­bė­les iš­da­li­ja, o po pa­si­ro­dy­mo jas vėl su­si­ren­ka. Mums ne­pa­ti­ki!“

Bu­vu­sią il­ga­me­tę an­samb­lio na­rę Van­dą Ukai­tie­nę ko­lek­ty­vo gre­to­se pa­kei­tė jos duk­ra Ra­sa Li­man­tie­nė. Ji pa­sa­ko­jo, jog nuo jau­nų die­nų ma­čiu­si dai­nuo­jan­čią ma­mą, ta­čiau jos nie­ka­da ne­trau­kė an­samb­lio veik­la, at­lie­ka­mos dai­nos. O šian­dien jai la­bai ge­ra ko­lek­ty­vo gre­to­se. „Ma­tyt, rei­kė­jo tam užaug­ti“, – tvir­ti­no Ra­sa.

Di­de­lę gy­ve­ni­mo do­va­ną – bū­ti an­samb­lio da­li­mi – tei­gė ga­vu­si Luo­kės bib­lio­te­ki­nin­kė Dia­na Šim­kuvie­nė.

Vy­res­nie­ji an­samb­lio na­riai – ne vie­no de­šimt­me­čio liu­di­nin­kai – ku­pi­ni gra­žiau­sių pri­si­mi­ni­mų apie ko­lek­ty­vo veik­lą, re­pe­ti­ci­jas, kon­cer­tus, kar­tu pa­tir­tus džiaugs­mus ir var­gus. Nors žmo­nės anuo­met tu­rė­jo sa­vo ūkius, dar­bų ne­ma­žai, di­de­les šei­mas, ta­čiau nie­ka­da neap­lei­do an­samb­lio, su di­de­liu džiaugs­mu ir net pa­si­di­džia­vi­mu da­ly­va­vo jo veik­lo­je.

Ne­nut­rūks­ta­mas ry­šys

Kaip ir dau­ge­lio ša­lies ko­lek­ty­vų, taip ir luo­kiš­kių veik­lą šiek tiek bu­vo pri­stab­dęs ka­ran­ti­nas. Ta­čiau an­samb­lio na­rių ry­šys, pa­sak va­do­vės, nie­ka­da ne­nut­rū­ko. Re­pe­ti­ci­jos, ren­gi­niai, mi­nė­ji­mai per­si­kė­lė į in­ter­ne­to erd­vę. O kai jau ri­bo­ji­mai pa­ma­žu bu­vo at­lais­vin­ti, luo­kiš­kiai su džiaugs­mu su­si­rin­ko į gy­vas re­pe­ti­ci­jas ir „Šat­ri­jos“ dai­nos vėl su­skam­bė­jo.
Jau daug me­tų luo­kiš­kių an­samb­lis yra vienas ak­ty­viau­sių įvai­rių ra­jo­no ren­gi­nių da­ly­vis.

An­samb­lio re­per­tua­ras la­bai pla­tus. Va­do­vė di­de­les pa­stan­gas de­da, kad at­gai­vin­tų se­nes­nes, pri­mirš­tas dai­nas. Sa­vo re­per­tua­rą vis pa­pil­do ro­man­sais ir links­mes­niais kū­ri­niais. Vis­kas pri­klau­so nuo to, kur ir ko­kia pro­ga ren­gia­mas kon­cer­tas.

Ruo­šia­si ju­bi­lie­ji­nei šven­tei

V. Be­ne­šie­nė, pri­si­min­da­ma pa­sta­rą­jį veik­los de­šimt­me­tį, kal­bė­jo, jog jis bu­vęs ga­na ak­ty­vus, ku­pi­nas iš­šū­kių, skau­džių ne­tek­čių. Ta­čiau, kaip ir vi­sa­da, vie­ni į ki­tą pa­si­rem­da­mi, su dai­na per gy­ve­ni­mą taip ir ke­liau­jan­tys jau 50 me­tų.

Da­bar luo­kiš­kiai vi­sas pa­stan­gas de­da į ansamblio šven­tę. Ji pra­si­dės bend­ra mal­da Luo­kės Vi­sų Šven­tų­jų baž­ny­čio­je ir per­si­kels į Luo­kės bend­ruo­me­nės kie­me­lį.

„50-uo­sius veik­los me­tus pa­si­tin­ka­me šven­tiš­ko­mis nuo­tai­ko­mis, su or­ga­ni­za­ci­niais rū­pes­čiais. Lau­kia­me vi­sų sve­čių, bu­vu­sių an­samb­lio na­rių, bi­čiu­lių. Su­si­bur­si­me į la­bai jau­kią šven­tę, tarp sa­vų, drau­gų ir liaudies mu­zi­ką mėgs­tan­čių žmo­nių“, – sa­kė va­do­vė.