Praėjusią savaitę Telšiuose lankėsi Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Bielinienė. Jos susitiko su medicinos įstaigose dirbančiais slaugytojais, aptarė problemas, darbus, ateities planus.
„Telšių ŽINIOS“ kalbėjosi su Žemaitijos sostinėje apsilankiusiomis viešniomis, Telšių regioninės ligoninės direktore Alma Vitkiene ir jos pavaduotoja slaugai Birute Zavadskiene.
Problemos
„Pagrindinės slaugytojų darbo problemos – darbo krūvio reglamentavimas ir užmokestis“, – nurodo LSSO prezidentė. Anot jos, daugelis medicinos įstaigų neturi patvirtintų darbo krūvių, visuomenė sensta, taigi slaugytojams tenka dirbti itin sunkiai. Tačiau, pašnekovės teigimu, atlyginimas, kurį slaugytojai gauna, nėra proporcingas darbo krūviui – „ant popieriaus“ siekia apie 847–1 500 Lt (trečiojo lygio įstaigose dirbantys slaugytojai gauna didesnius darbo užmokesčius).
„Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, rajono ligoninėse atlyginimai ypač žemi. Slaugytojai turi per daug darbo, taigi slaugos paslaugos tampa nebesaugios“, – teigia D. Margelienė.
Darbo krūviai
LSSO prezidentės teigimu, problemas, kylančias dėl slaugytojų darbo krūvio ir užmokesčio, ji turėjo galimybę išsakyti Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje. Tai davė naudos: „Buvo priimtas sprendimas, kuriame sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, savivaldybėms, Sveikatos apsaugos ministerijai buvo pateikti nurodymai. Vienas iš jų – reglamentuoti darbo krūvius.“
Sveikatos apsaugos ministerija ir LSSO vykdo visų Lietuvos gydymo įstaigų apklausas, renka informaciją apie darbo krūvius. „Daug įstaigų nurodė, kad neturi patvirtintų darbo krūvių. Tačiau tai privaloma jau nuo 2001 m.! Kaip galima nevykdyti įstatymų?“ – piktinosi N. Bielinienė.
Gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos užklausą, dauguma įstaigų suskubo pasitvirtinti darbo krūvius. „Manau, kad situacija stabilizuosis – reikėjo tik postūmio, griežtesnio žodžio. Išties darbo krūviai turi būti peržiūrimi nuolat.
Juk vieni skyriai plečiasi, kiti mažėja. Darbo krūvis priklauso ir nuo žmonių kontingento“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, nurodžiusi, kad daugėja lėtinėmis ligomis sergančių vyresnio amžiaus žmonių.
Pašaliniai darbai
Slaugytojų darbo krūvį didina ir tai, kad jiems tenka atlikti pašalinius darbus. „Tai reikalauja laiko, todėl slaugytojams trukdoma gerai atlikti tiesiogines pareigas“, – sako D. Margelienė.
Telšių regioninės ligoninės direktorė A. Vitkienė taip pat akcentavo, kad slaugytoja nėra gydytojo ar paciento tarnaitė – ji turi tiesiogines pareigas. „Slaugytojas – komandos žmogus. Tai labai sunkus darbas, reikalaujantis atidumo, rūpinimosi. Deja, tenka pripažinti, kad slaugytojo darbas nėra tinkamai įvertinamas“, – mano A. Vitkienė.
LSSO prezidentės teigimu, dabartinė padėtis gali privesti prie to, kad Lietuvoje nebeliks slaugytojų – jie išvyks dirbti į užsienį, kur geresnės sąlygos, o kiti ims dirbti ne pagal profesiją.
Slauga namuose
Anot D. Margelienės, problema dar ir ta, kad pirminės sveikatos priežiūros sistemoje nekuriamos darbo vietos, nėra pirminių sveikatos priežiūros centrų slaugos paslaugų plėtros, slaugos paslaugų namuose.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyr. specialistė pritarė, kad slaugos paslaugų teikimo namuose nebuvimas – didelė problema. „Prieš metus buvo parengti teisės aktai dėl slaugos ir socialinių paslaugų teikimo namuose, dėl šių paslaugų integravimo. Regis, teisinę bazę turime, tad imkime ir darykime! Tačiau… Šios paslaugos neteikiamos, darbo vietos nekuriamos, slaugos ligoninės pergrūstos. Nenoriu sakyti, kad kažkas dėl to kaltas, tačiau įstaigų administracijos turėtų rodyti daugiau iniciatyvos, kurti dienos centrus. Kodėl žmogus, kuris dar gali vaikščioti, turi gulėti ligoninėje, o ne lankytis dienos centre“, – kalbėjo N. Bielinienė. Jos teigimu, problema pradėtų spręstis, jei pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai rodytų daugiau iniciatyvos: „Palaikomajai pagalbai, slaugos paslaugoms skirti didžiuliai pinigai, yra įkainotos skatinamosios paslaugos. Tačiau iniciatyvos nesulaukiame. Nežinome, kodėl įstaigų vadovai ir savivaldybės jos nesiima – galimybė yra.“
Darbo aplinka
LSSO prezidentė akcentavo, kad darbo aplinka – labai svarbus kriterijus, ir negailėjo pagyrų: „Telšių ligoninė jau daug metų turi patvirtintus darbo krūvius. Ligoninėje, pirminės sveikatos priežiūros centre slaugytojams sudarytos geros darbo sąlygos. Įstaigų vadyba čia tiesiog puiki. Tai matosi pažvelgus, tą sako eiliniai slaugytojai. Aš, turėdama 30 m. darbo stažą jaučiu, kokia nuotaika, aura tvyro kolektyve, tai išduoda žmonių veidai. Kiek teko girdėti, Telšių ligoninės direktorė visuomet atkreipia dėmesį į slaugytojų problemas. Manau, kad Birutė (red.: A. Vitkienės pavaduotoja slaugai), drauge su A. Vitkiene vadovaudamos ligoninei, daug ką pasiekia. Žinoma, tobulėti ribų nėra: pirminės sveikatos priežiūros centras turėtų keistis.“
Telšių regioninės ligoninės direktorės pavaduotojos slaugai B. Zavadskienės teigimu, padėtis mūsų ligoninėje, palyginti su kitomis, nėra bloga: vidutinis slaugytojų darbo užmokestis – 1 530 Lt, yra patvirtinti darbo krūviai (terapinio profilio – 10, chirurginio – 8).
„Šie skaičiai nėra Europos lygio, bet ne tokie prasti, kaip pasitaiko kitose ligoninėse“, – sako B. Zavadskienė.
Telšių regioninės ligoninės direktorės manymu, gera slaugos situacija ligoninėje – pavaduotojos slaugai nuopelnas, nes tai tobulėjantis, naujovių prisirenkantis žmogus, visada pasakantis, kas negerai.
Kaip trūkumą A. Vitkienė įvardijo tai, kad nėra paruošti slaugytojų darbo įkainiai, nors tai žadama jau daug metų.