Ligonio artimieji nusivylę gydytojos I. Skernevičiūtės darbu

Telšių medikai yra užsikrėtę pavojingu politikavimo virusu

Noras padėti ar kišimasis į svetimą darbą? Politikavimas ar bandymas pateisinti savo klaidas? Šie ir daugybė kitų klausimų gali kilti, perskaičius šią istoriją.
Prieš porą savaičių 62 m. telšiškis Algirdas M. buvo atvežtas į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo skyrių, ten praleido bemaž pusę paros ir tik tuomet buvo paguldytas į Neurologijos skyrių.
Šiandieną, kai tėvas po insulto bando stotis ant kojų, Algirdo dukterys Lina ir Daiva nepabūgo papasakoti, ką teko išgyventi Žemaitijos sostinės ligoninėje: moterys mano, kad gydytoja neurologė Irena Skernevičiūtė netinkamai atliko pareigas.
Medikė tai neigia ir šioje istorijoje įžvelgia politinių motyvų, esą, socialdemokratai nori su ja susidoroti. Ligoninės direktorė Alma Vitkienė savo ruožtu piktinasi, kad gyventojai drįsta abejoti medikais, kurie mokėsi 11 metų. Naujasis ligoninės auditorius Paulius Rumbutis neria į krūmus – atsisako teikti informaciją, motyvuodamas tuo, kad su I. Skernevičiūte jo keliai kryžiuosis per rinkimus į Seimą.
Į istorijos verpetą pateko ir Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai Adomas Domarkas ir Virginija Vitkauskienė: norėdami pagelbėti insulto ištiktam pacientui, jie virš savo galvos išvydo pilkus debesis…

Istorijos pradžia
Telšiškės seserys Lina ir Daiva pasakoja, jog vidurnaktį iš sausio 16 d. į 17-ąją blogai pasijuto jų tėvelis Algirdas. Apie 24 val. 62 m. vyriškis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Regioninę Telšių ligoninę.
Dukros pasakoja, kad Priėmimo skyriuje jų tėvelis praleido visą naktį.
Tą naktį turėjo budėti Neurologijos skyriaus vedėja I. Skernevičiūtė. Kolegos, sulaukę paciento, skambino jai mobiliuoju telefonu, tačiau neurologė nekėlė telefono ragelio.
Anot moterų, į Neurologijos skyriaus palatą jų tėvas buvo nuvežtas tik apie 12 val., per naktį jam nebuvo atliekami jokie tyrimai.
Savijauta prastėjo
Linos ir Daivos teigimu, tėvo savijauta ligoninėje pastebimai prastėjo: savo jėgomis jis nebenuėjo į tualetą, nekalbėjo, vis trynė dešinę ranką.
Seserys pasakoja, kad šeimos nariai pakaitomis budėjo prie sunegalavusio vyriškio, tačiau nesulaukę į palatą ateinančios gydytojos neurologės I. Skernevičiūtės, paciento šeimos nariai keliskart ėjo teirautis medikės.
Anot dukterų, I. Skernevičiūtė į palatą pirmą kartą užsuko apie 16.10 val.: „Ji atėjo labai nepatenkinta, klausė, kas čia manęs tiek ieško.“
Moterų teigimu, gydytoja pasakiusi, jog jų tėvui insulto nėra – tik stiprus kraujotakos sutrikimas.
Paprašė siuntimo į Klaipėdą
Tačiau tėvo būklė prastėjo – jis nebevaldė dešinės kūno pusės. Šeima, baimindamasi dar skaudesnių padarinių, nusprendė vyrą vežti į Klaipėdos ligoninę.
„Apie 17.30 val. nuėjau pas sesutę. Pasiteiravau, kaip išrašomi siuntimai į Klaipėdą. Sako – gydytoja ką tik išėjo. Sesutė paskambino I. Skernevičiūtei ir perdavė man jos žodžius – pasiimkite ir vežkite, kur norite“, – pasakoja ligonio dukra.
Ligonio artimieji mano, kad I. Skernevičiūtė, neduodama siuntimo į Klaipėdą, netinkamai atliko savo darbą – juk ne tik medikai, bet ir ligoniai turi savo teises.
Anksčiau panašių problemų neturėjusi šeima nežinojo, į kurį gydytoją kreiptis, kokiu automobiliu, kokia tvarka galima išvežti pacientą į Klaipėdos ligoninę ir pan.
Kreipėsi į Tarybos narį
Ligonio seserys pažįsta Telšių rajono savivaldybės tarybos narį A. Domarką, tad kreipėsi į jį – pasiteiravo, gal šis žino apie siuntimų į Klaipėdą išdavimo tvarką.
A. Domarkas tuo metu posėdžiavo Savivaldybėje. Ten pat buvo ir Tarybos narė, gydytoja neurologė V. Vitkauskienė. Sunerimęs dėl savo pažįstamų tėvo sveikatos, A. Domarkas paprašė neurologės nuvykti kartu su juo aplankyti ligonio.
V. Vitkauskienė drauge su A. Domarku įėjo į Algirdo palatą. Anot ligonio dukterų, neurologė, pažvelgusi į tėvą, iš karto suprato, kad jam – insultas.
„Jei ne A. Domarkas, nežinau, kaip viskas būtų pasibaigę…“ – Tarybos nariui dėkinga ligonio dukra Daiva.
Sutiko duoti siuntimą
Algirdo dukterys pasakoja, kad po A. Domarko ir V. Vitkauskienės vizito į palatą atskubėjo I. Skernevičiūtė ir sutiko duoti siuntimą į Klaipėdą: „Atėjo supykusi, atrodė, kad jai pačiai medikų pagalbos reikia. Išvarė brolius iš palatos. Ji pyko, kaip mes galime ja nepasitikėti, aiškino, kad jos vyras po infarkto buvo vežamas į Klaipėdą ir kad ji ten už durų pralaukė visą naktį. Jeigu Telšių medikai tokie geri, kodėl ji nepasitikėjo savo kolegomis ir ligonį vežė į Klaipėdą?“
Kadangi jau buvo vėlu, šeima nusprendė Algirdą į Klaipėdą vežti ryte.
„Tik tą naktį ir ryte, prieš vežant į Klaipėdą, tėvui susiruošta atlikti visus tyrimus: kardiogramą ir kt. Sakė, kad tėvą du kartus švietė, tačiau mums įdavė tik vieną nuotrauką. Kai nuvažiavome į Klaipėdą, priežiūra skyrėsi tarsi diena nuo nakties. Per valandą padarė visus reikiamus tyrimus“, – puikiu Klaipėdos medikų darbu džiaugėsi Algirdo dukterys.
Nori apsaugoti kitus
Moterų teigimu, I. Skernevičiūtė tikinusi, jog tomografo nuotraukos nerodo insulto. Klaipėdoje, anot pašnekovių, medikai informavo, kad vyrui brinksta smegenys, taip pat kad I. Skernevičiūtė net ir be nuotraukos, pagal paciento požymius, galėjo numatyti, kad jį ištikęs insultas.
„Nemanau, kad pacientas ir jo artimieji turi iškęsti tai, ką ištvėrėme mes. Mes ėjome ne į I. Skernevičiūtės namus, tačiau pasijutome lyg jos privačioje valdoje. Klaipėdoje mums pasakė, kad priežiūra pirmomis dienomis po insulto yra pati svarbiausia, norint išvengti skaudžių padarinių“, – pasakoja insulto ištikto vyro dukra.
Šiuo metu Algirdas yra reabilitacijoje, sveikatos būklė prasta.
Šeima šią istoriją sutiko papasakoti, norėdama apsaugoti kitus žmones nuo galimai netinkamos gydytojų priežiūros.
I. Skernevičiūtės pozicija
Neurologė I. Skernevičiūtė neigė paciento Algirdo šeimos narių jai metamus priekaištus.
Medikės teigimu, pacientą pirmą kartą ji aplankė ne 16 val., kaip teigia jo dukterys. Neurologė tikina, kad visą šią istoriją užvirė su ja susidoroti norintys politikai (I. Skernevičiūtė – Partijos Tvarka ir teisingumas narė, A. Domarkas – socialdemokratas, V. Vitkauskienė priklauso Krikščionių partijai).
„Pirmą kartą pas pacientą atėjau 17 d. 8 val.: jis gulėjo Priėmime, stebėjimo palatoje. Atėjau su Priėmimo kambario gydytoja, apžiūrėjome. Jo būklė buvo tokia, kad gyvybei negrėsė joks pavojus. Pacientas buvo sąmoningas, paklausėme, kas Jums blogai, atsakė, jog sunku kalbėti. Jokių namiškių nebuvo“, – teigia I. Skernevičiūtė. – Kadangi naktį jam buvo daryta kompiuterinė tomograma, o jo rodmenys mums yra pagrindinis susirgimo patvirtinimas, paprašiau, kad Priėmimo skyriaus daktarė dar kartą nusiųstų jį į kompiuterinę tomografiją, pakartotų elektrokardiogramą, ir išėjau organizuoti, kur jį paguldyti. Parėjau į savo skyrių, vietos čia neturėjome: buvo sunkūs ligoniai ir remontuojama viena palata.“
I. Skernevičiūtė teigia, kad 10 val. vėl nuėjo apžiūrėti Algirdo: „Tiksliai negaliu pasakyti, ar buvo padaryta kompiuterinė tomo- grama, ar ne. Pacientas nevėmė, nekarščiavo, kraujo spaudimas nebuvo sukilęs, man atrodo, lašėjo lašalinė.“
Anot Neurologijos skyriaus vedėjos, laisva vieta jos vadovaujamo skyriaus palatoje atsirado, išleidus pacientą iš Varnių į namus.
Gydytoja teigė, jog į palatą paguldytą Algirdą aplankė keletą kartų.
Sulaukė seselės skambučio
Neurologės teigimu, išėjusi tvarkyti grafikų, ji sulaukė seselės skambučio: „Ji sakė, kad namiškiai nori važiuoti į Klaipėdą. Sakau: pasakyk, jeigu nori, tegu vežasi, tegu jie susišneka, o paskui padarysim viską. Ji padėjo ragelį, aš likau laukti, kada pasakys, kad jau reikia siuntimo.“
Apsilankė Tarybos nariai
Tuomet, anot I. Skernevičiūtės, jai vėl paskambino seselė: „Sako: daktare, ateikit, nes čia kažkas negerai: yra atėjęs Tarybos narys A. Domarkas ir gydytoja V. Vitkauskienė, jie žiūri ligos istoriją, su ligoniu palatoje šnekasi.“
I. Skernevičiūtė mano, kad nei A. Domarkas, nei jos vadovaujamame skyriuje dirbanti V. Vitkauskienė neturėjo teisės kištis į jos paciento gydymą.
Tą patį vakarą I. Skernevičiūtė teigia nuėjusi į Algirdo palatą, pasikalbėjusi su jo artimaisiais, ryte prieš 8 val. vėl atėjusi, pasiteiravusi, ar nepasikeitė nuomonė dėl vežimo į Klaipėdą.
„Nuėjau pas ligoninės direktorę, nusinešiau ligos istoriją, paaiškinau visas aplinkybes, ji sako: imkim greitąją, nes bus felčerė, su ja bus kultūringiau nuvežti tą žmogų. Atvažiavo greitoji už pusvalandžio, sudėjome visus siuntimus, nuotraukas išėmėme iš kompiuterio, ir išvežėme“, – teigia neurologė.
Medikė kaltina socialdemokratus
Paklausta, ar šioje istorijoje nemato jokios savo kaltės, I. Skernevičiūtė tarė: „Padariau viską, ką galėjau. Vienintelę kaltę jaučiu, kad nepasitikrinau telefono, ar jis nutildytas (red.: budėjimo naktį neurologė teigia negirdėjusi telefono skambučio, nes buvo išjungtas garsas). Per 40 m. tai vienintelis kartas, kai neatėjau, nepakėliau ragelio. Tačiau tai, kad aš neatėjau ir neatsiliepiau telefonu, dar nereiškia, kad pakenkiau jo sveikatai ar ką nors blogo jam padariau. Manau, kad tas žmogus yra gyvas, nes jei būtų negyvas, mane būtų prikalę prie kryžiaus didesnėmis vinimis negu Kristų.“
Neurologijos skyriaus vedėja mano, kad visa ši istorija gimė ne dėl jos darbo, o dėl politikos: „Šiame reikale aš matau labai didelę politiką: visa ši sistema eina iš socialdemokratų. Kadangi aš esu Partijos Tvarka ir teisingumas narė, manau, kad jie čia kurpia apie mane tokią neigiamą reklamą.“
Tarybos nario A. Domarko nuomonė
Telšių r. savivaldybės tarybos narys A. Domarkas griežtai paneigė I. Skernevičiūtės mestus kaltinimus politikavimu: „Tai elementarus žmogiškumas, artimieji kreipėsi – gal galėčiau padėti, nes ligoninėje jų tėvo negydė. Žmogus merdėjo. Į Vitkauskienę kreipiausi, nes tikiu jos pagalba.“
A. Domarkas teigia, kad į ligonio palatą žengė, neturėdamas jokių kėslų, o ligos istorija nebuvo paimta į rankas.
Tarybos narys mano, jog gyventojai neturėtų toleruoti netinkamo medikų elgesio, nes kiekvienam gali prireikti jų pagalbos. Be to, norėtųsi, kad ji būtų kuo geresnė. A. Domarkas ir toliau pasiruošęs nežvelgti pro pirštus į medikų darbą.
Regis, A. Domarkas, norėdamas pagelbėti, užsitraukė rimtą nemalonę. „Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, I. Skernevičiūtė nuėjo pas Telšių r. savivaldybės merą, socialdemokratą Vytautą Kleivą ir jam apskundė partijos bičiulį A. Domarką, kam šis esą kišasi ten, kur nereikia. Nepasitenkinimą A. Domarku medikė išreiškė ir girdint kitai frakcijai.
Ligoninės direktorė – gydytojos pusėje
Regioninės Telšių ligoninės direktorė A. Vitkienė stoja į I. Skernevičiūtės pusę: „Netikiu, kad žmogus nebuvo apžiūrėtas ar nepadaryta kažkas, kas priklauso. I. Skernevičiūtė – tikrai labai aukštos profesinės kompetencijos gydytoja.“
Ligoninės direktorės teigimu, gydytojai naktimis budi pasiskirstę savaitėmis. Budėdami naktimis, anot A. Vitkienės, medikai privalo pakelti ragelį.
Budintiems gydytojams, anot A. Vitkienės, nereikia naktį vykti į ligoninę apžiūrėti pacientų: „Užtenka konsultacijos telefonu.“
Politikavimas maišomas su tiesioginėmis pareigomis?
A. Vitkienė, paklausta, ar sulaukiama skundų dėl gydytojos I. Skernevičiūtės darbo, atsakė, kad tokią informaciją gali pateikti ligoninės auditorius.
Nuo šių metų pradžios Telšių Regioninės Telšių ligoninės auditoriaus pareigas eina traumatologas, buvęs Šiaulių teritorinių ligonių kasų Telšių skyriaus vedėjas Paulius Rumbutis. Bet ir čia įsivėlė politika (P. Rumbutis – LR liberalų sąjūdžio narys): auditorius atsisakė teikti informaciją apie galimus nusiskundimus dėl I. Skernevičiūtės darbo: „Negaliu apie ją ieškoti informacijos, nes tai jau būtų asmeniškumai: abu dalyvausime rinkimuose į Seimą.“
Kita istorija
Kartu su Linos ir Daivos tėvu Algirdu palatoje gulėjo insulto ištiktas 69 m. vyriškis. Jo dukra Asta taip pat tikina, kad susidūrė su Neurologijos skyriaus vedėjos I. Skernevičiūtės abejingumu.
Sausio 16 d., 8.30 val. Astos tėvui dingo kalba. Vyrą jau anksčiau buvo ištikęs insultas, šeimos nariai pagal požymius suprato, kad liga pasikartojo. Su savo mašina Asta nuvežė tėvą į Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo skyrių. Buvo 9 val. „Tėvo spaudimas buvo aukštas, tačiau jokių tyrimų nedarė. Seselės keletą kartų skambino I. Skernevičiūtei, tačiau gydytoja pasakė, kad neturi laiko ateiti. 11 val. pati pradėjau ieškoti gydytojos – nuėjau į jos kabinetą, ten ji kalbėjosi su drauge. Liepė palaukti už durų. Girdėjau, kaip šneka apie vaikų mokslus ir kt. Už jos kabineto durų laukiau valandą“, – pasakoja Asta.
Anot moters, I. Skernevičiūtė jos tėvą Priėmimo skyriuje pirmą kartą apžiūrėjo praėjus trims valandoms nuo atvykimo – 12 val.: „Žmogus merdėjo, o ji tik apčiupinėjo nosį, rankas, kojas. 12.30 val. tėvas buvo paguldytas į palatą. Jokios apžiūros nebuvo, tik seselė pastatė lašalinę. Mačiau, kad tėvui blogėja. 14.30 val. išskubėjau į darbą – iki to laiko I. Skernevičiūtė nebuvo atėjusi. Su tėvu liko mama – ji gydytojos taip pat nesulaukė, atėjo tik seselės.“
Anot Astos, tėvas Regioninėje Telšių ligoninėje praleido naktį, kitą rytą jo būklė buvo dar labiau pablogėjusi: „Tėvas buvo visai susuktas, nekalbėjo. Mūsų niekas neinformavo apie jo sveikatos būklę, kokie vaistai skiriami ar kt. Suvokusi, kad tėvą tik marina, griežtai paprašiau I. Skernevičiūtės siuntimo į Klaipėdos ligoninę. Siuntime nebuvo parašyta, į kokią ligoninę važiuoti. 13 val. tėvą į Klaipėdą išvežiau savo mašina. Ten per 20 min. atliko tyrimus, viską paaiškino“, – savo patirtimi dalijasi insulto ištikto vyro dukra.